RVUL

Gerbiami mūsų ligoninės pacientai, kviečiame pasinaudoti proga ir pasakyti nuoširdų „ačiū“ Jums padėjusiems medikams. Pagrindiniame Ligoninės koridoriuje jau iškabinti plakatai su vokais: viename jų rasite tuščius atvirukus, kuriuos, parašę padėką, galėsite įmesti į specialų voką.

Dėkojame, kad savo didžiausią turtą – sveikatą – patikite Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikams.

Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“ įgyvendina LR sveikatos apsaugos ministerija.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Infekcijų kontrolės skyriaus specialistai antrus metus iš eilės, vadovaudamiesi tarptautine praktika, vertino, kaip rankų higiena rūpinamasi atskiruose Ligoninės skyriuose. Šiemet geriausiais pripažinti ir, minint Pasaulinę rankų higienos dieną, apdovanoti Neurochirurgijos skyriaus ir Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus II poskyrio medikai.

„Per rankas plinta 80 proc. visų užkrečiamųjų ligų. Tai reiškia, kad jų higienai skiriamas dėmesys ir pastangos apsaugoti pacientus privalo būti maksimalios. Itin teigiamai vertinu ir Infekcijų kontrolės specialistų ir, žinoma, kiekvieno darbuotojo, kiekviename skyriuje atliekamą darbą, kuris leidžia prisidėti prie pacientų gyvybių išsaugojimo“, – džiaugdamasis, jog idėja padėkoti darbuotojams jau tampa tradicija, sako direktorius dr. Algimantas Pamerneckas.

Infekcijų kontrolės skyriaus vedėjos Ievos Kisielienės teigimu, Pasauline rankų higienos diena siekiama atkreipti dėmesį į rankų higienos ir jos gerinimo svarbą ne tik sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir kasdieniame gyvenime.

„Rankų higiena – veiksmingiausias ir paprasčiausias būdas užkirsti kelią plisti užkrečiamosioms ligoms. To neturėtume pamiršti kasdieniame gyvenime. Tuo metu, ligoninėje rankų higiena tampa dar svarbesnė, nes čia gydomi pacientai, kurie dėl ligos ar gydymo proceso gali būti imlesni infekcijoms“, – teigia Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja I. Kisielienė.

Anot jos, darbuotojams nustatytos taisyklės, kokiais atvejais, kokiu būdu (rankų plovimas muilu ir vandeniu ar rankų antiseptika) ir kaip ilgai turi būti atliekama rankų higiena bei pabrėžia, kad šiuo metu kiekvienoje Ligoninės palatoje yra dozatoriai su rankų antiseptikais, todėl tiek medicinos darbuotojai, tiek lankytojai turi visas galimybes pasirūpinti rankų higiena.

Taip pat skyriaus vedėja ragina ir pacientus lankančius asmenis nepamiršti pagrindinių taisyklių – rankų plovimo pasinaudojus tualetu, o jeigu artimai kontaktuojama su pacientu – atlikti ir rankų antiseptiką.

Pasiaukojimas ir ryžtas pagelbėti kitam – tai savybės, už kurias išskirtiniu Sveikatos apsaugos ministerijos apdovanojimu pagerbta Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Kraujagyslių chirurgijos skyriaus slaugytoja Gelena Ševel.

Gelenos Ševel bendras darbo stažas yra 45-eri metai. Savo darbinę veiklą G. Ševel pradėjo 1974 metais Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, kur Chirurgijos skyriuje dirbo medicinos seserimi. Nuo 1975 metų iki 1990 metų dirbo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, Širdies kraujagyslių chirurgijos skyriuje. Nuo 1990 metų buvo perkelta į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninės (dabar – Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė) Angiochirurgijos skyrių (šiuo metu – Kraujagyslių chirurgijos skyrius).

Papildoma informacija

Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama pagerbti valstybinių, profesinių švenčių ar įstaigų jubiliejų progomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos darbuotojus – slaugytojus, akušerius, kineziterapeutus, masažuotojus, vaistininkus, farmakotechnikus, medicinos gydytojus, gydytojus odontologus, visuomenės sveikatos priežiūros specialistus ir kt., už ilgametį ir nepriekaištingą darbą, ypač didelį indėlį plėtojant sveikatos apsaugą, sveikos gyvensenos propagavimą, plėtojant farmacijos pramonę, Lietuvos Respublikos, kaip sveikos valstybės, prestižo kėlimą bei aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistų rengimą, už pasiaukojimą ir drąsą gelbstint žmonių gyvybę, įsteigė nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklą, nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklą bei nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklą.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – RVUL) direktorius dr. Algimantas Pamerneckas 2019 m. balandžio 26 d. su RVUL Gydytojų profesinės sąjungos pirmininku Gintaru Varanausku pasirašė kolektyvinę sutartį. Joje aptariamas darbo ir poilsio laikas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, darbo sutarčių sudarymas, keitimas ir nutraukimas, socialinės garantijos ir materialinės pašalpos, darbuotojų sauga ir sveikata bei kiti aktualūs klausimai.

Ši kolektyvinė sutartis bus taikoma RVUL Gydytojų profesinei sąjungai priklausantiems nariams. Ji įsigalios ir bus pradėta taikyti nuo 2019 m. birželio 1 d. ir galios ne mažiau nei 3 metus.

„Pusę metų diskutavome ir ieškojome kompromisų, kol susitarėme dėl sprendimų, geriausių abiem sutarties šalims. Pasiektą susitarimą vertinu kaip gerą ženklą stiprinant darbdavio ir darbuotojų tarpusavio dialogą“, – teigia G. Varanauskas.

„Džiaugiuosi profesinės sąjungos aktyvumu ir, žinoma, galutiniu rezultatu. Sutartimi įtvirtintos geresnės darbo sąlygos bei didesnės garantijos darbuotojams nei numatoma šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse“, – sako direktorius dr. A. Pamerneckas.

Dažniau lepinantys saulės spinduliai ir į viršų kylantys termometrų stulpeliai parneša apie vis labiau įsidrąsinantį pavasarį. Tai reiškia, kad jau ne už kalnų kepsninių ir jaukių pokalbių skanaujant gryname ore keptą maistą sezonas. Tačiau medikai sako, kad toli gražu ne visiems malonumai gamtoje baigiasi laimingai.

Anot Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Terminių traumų skyriaus vedėjo gyd. Vytauto Vaitkaus, skyriuje šiltuoju metų sezonu gydoma keliasdešimt pacientų, nudegusių dėl neatsargaus elgesio iškylaujant.

„Dažnai girdžiu pacientų, patenkančių į Terminių traumų skyrių, pasakojimus, kaip jie degaus skysčio pagalba bandė sustiprinti degimą, o viskas baigėsi rankoje sprogusiu buteliu ir pasekmėmis visam gyvenimui“, – sako gyd. V. Vaitkus.

Jis aiškina, kad, pilant degųjį skystį į kepsninę, plastikinis butelis suspaudžiamas ir liepsna tarsi įtraukiama atgal. Tai lemia, kad per akimirką butelis sprogsta tiesiog rankoje, žmogui nespėjus nė sureaguoti.

Gydytojas ortopedas traumatologas V. Vaitkus pastebi, kad dėl tokių tragedijų, pažyminčių žmonių kūną visam gyvenimui, kaltas nežinojimas. „Lietuvoje degusis skystis naudojamas tikrai ne pagal paskirtį. Jeigu atidžiai perskaitysime naudojimo instrukcijas, žinosime, kad degiojo skysčio jokiu būdu negalima naudoti ant malkų. Degusis skystis skirtas anglims, tačiau net ir juo apipylus anglis, negalima iš karto degti degtuko – privalu palaukti, kol skystis įsigers“, – apie tykančius pavojus pasakoja medikas, primindamas, kad ugniai uždegti puikiai tinka popierius ir įvairios kitos sausos priemonės.

Jis priduria, kad degusis skystis, užpiltas ant degančių ar dar ne visai užgesusių, karštų žarijų, sausų malkų ar anglių pradeda garuoti, vėjui papūtus pagauna liepsną ir sprogsta.

RVUL Terminių traumų skyriaus vedėjas primena, kad patyrus nedidelius buitinius nudegimus, nudegusią vietą reikėtų pašaldyti po tekančiu šaltu vandeniu 20 minučių – taip nudegimo gylį galima sumažinti 1 proc.

„Tačiau, jei nudegusi vieta yra didesnė nei plaštakos dydžio, reikėtų sunerimti, kadangi tai reiškia, jog žmogus nudegė 1 proc. kūno. O jeigu nudegusi vieta tapo nejautri, tai – dar aiškesnis signalas, kad kaip įmanoma greičiau reikia pasiekti gydymo įstaigą“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas, pridurdamas, kad tokiais atvejais, šiukštu, nereikėtų naudoti aliejaus, tepalų ar kitokių priemonių, kurias dažnai mėgstama taikyti nudegus buityje, pavyzdžiui, prisilietus prie karštos viryklės ar apsipylus karštais skysčiais.

Vis dėlto, 25-erių metų gydytojo stažą turintis medikas akcentuoja, kad vienintelis būdas išvengti nelaimingo atsitikimo – atsargumas. „Liaudies išmintis byloja, jog atsargiam ir aukštesnės jėgos padeda. Tad raginu su ugnimi elgtis atsargiai, neleisti kepsninių ar laužų kūrenti apsvaigusiems asmenims, na, o jeigu ugnies įkūrimui naudojate specialias priemones, prieš tai atidžiai perskaitykite jų naudojimo instrukcijas“, – pataria RVUL Terminių traumų skyriaus vedėjas.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) atsiradęs donoras padovanojo gyvenimą trims vidutinio amžiaus lietuviams, su viltimi laukusiems ne vieną mėnesį.

„Situacijos, kai skaudų artimojo praradimą gali paversti viltimi kitam, reikalauja jokiais matais neišmatuojamo žmogaus kilnumo. Todėl gerbiame, vertiname ir nuoširdžiai dėkojame tiems, kurie sau sunkią valandą mintyse ir širdyse randa atjautos visiškai svetimiems žmonėms“, – sako RVUL medikai.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėkoja RVUL kolektyvui už pagalbą organų donorystės ir transplantacijos procese.

Dėl natūralių vandens savybių, tokių kaip plūdrumo, klampumo, hidrostatinio slėgio ir kt., kineziterapija baseine ypač naudinga pacientams, siekiantiems susigrąžinti sveikatą po patirtų traumų, patyrusiems insultą, besiskundžiantiems nugaros ar sąnarių skausmais – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) kineziterapeutė Justina Komžaitė. Specialistė taip pat priduria, kad kineziterapija baseine gali pasitarnauti ir tiems, kurie rimtų nusiskundimų neturi, bet siekia pagerinti fizinę būklę. „Tai, kas ant tvirto grunto vargina ir spaudžia prakaitą, vandenyje teikia ne tik malonumą, bet ir per trumpą laiką padeda pagerinti kūno formas, padidinti raumenyną“, – procedūrų vandenyje naudą įvardija kineziterapeutė.

Jai antrina ir RVUL baseiną jau keletą mėnesių lankanti kūdikio besilaukianti Deimantė: „Apsilankymai čia, iš tiesų, padeda atsipalaiduoti, mažina stresą, svariai pagerina nuotaiką šiuo svarbu gyvenimo etapu. Tačiau privalau pasakyti, kad pratimai, kuriuos, prižiūrimos profesionalų, atliekame baseine, pareikalauja rimtų pastangų ir, nepaisant to, kad laukiuosi, jaučiu, kaip po kiekvieno apsilankymo kūnas tvirtėja. Žinoma, pradžioje kiekvieno fizinės galimybės įvertinamos individualiai, todėl darome tik tuos pratimus, kuriuos leidžia mūsų sveikatos būklė. Be to, noriu pridurti, jog vanduo šiame baseine šiltas, šiltesnis nei kitur – tai ypač svarbu mums, besilaukiančioms moterims“.

Kineziterapeutės Justinos Komžaitės teigimu, mankšta vandenyje yra saugi ir rekomenduojama nėščiosioms nuo antrojo nėštumo semestro. „Panirus į vandenį mažėja kūno svoris, todėl mažesnė apkrova tenka sąnariams, mažėja raumenų patempimo galimybė, lengvėja širdies ir kraujagyslių sistemos darbas – visos šios mankštų baseine savybės ypač svarbios besilaukiančioms moterims. Be to, mankštos baseine padeda pagerinti nuotaiką, padidinti energijos kiekį“, – sako specialistė, pabrėždama, kad nėščiųjų, norinčių lankyti mankštas vandenyje, nuolat daugėja.

Tuo metu, vilnietę Martyną į RVUL baseiną „atvedė“ patirta kelio trauma. Mergina sako turėjusi abejonių dėl kineziterapijos vandenyje naudos, tačiau dabar džiaugiasi kiekvienu apsilankymu.

„Kelio trauma ir reabilitacija baseine – iš pradžių man tai atrodė visiškai nesuderinama. Tiesą sakant, netikėjau, kad iš viso gausiu kažkokios naudos iš šių apsilankymų. Bet džiaugiuosi, jog išankstinė nuostata nepasiteisino. Dabar galiu pasakyti, kad traumos pasekmės nyksta, o kiekvienas apsilankymas, kaip aš juokauju, leidžia prisiminti, kad, vis dėlto, turiu raumenis. Tikrai drąsiai rekomenduoju visiems, kurie turi problemų dėl nugaros, sąnarių ir net tiems, kurie visiškai sveiki, bet, pavyzdžiui, nori pagražinti kūno linijas. Be to, ne paslaptis, kad atmosfera čia leidžia pasikrauti energijos, nepaisant to, kaip intensyviai ir aktyviai dirbame“, – pasakoja Martyna, užsiėmimus keletą kartų per savaitę lankanti jau tris mėnesius.

RVUL kineziterapeutė Justina, paklausta, ar tikrai mankšta baseine gali pasitarnauti kiekvienam, norinčiam sulieknėti dar iki vasaros, juokauja, jog mažėjančios apimtys ir gerėjanti nuotaika – tiesiog neišvengiama po mankštų baseine.

„Atrodo, kad vandenyje judesius galime atlikti lengviau, nei, pavyzdžiui, sporto salėje. Bet, išties, yra priešingai – mankštinantis vandenyje dėl pasipriešinimo, veikiančio kiekvieną mūsų judesį, priverčiame dirbti daugiau raumenų. Taip kūnas tvirtėja ir laikysena gražėja žymiai greičiau“, – sako J. Komžaitė.

Ji priduria, jog visiškai neseniai mankštų baseine metu pradėti naudoti reabilitacijai skirti kilimėliai, ant kurių sportuojant galima suderinti apie 250-300 kcal per 30 min. treniruotę. „Pratimai atliekami su kilimėliais, kurie leidžia pajusti nesvarumo pojūtį vandenyje ir padeda atsipalaiduoti. Judant vandens sukeliamas pasipriešinimas lavina pusiausvyrą, gerėja stuburo stabilumas, didėja raumenų tonusas, neapkraunami sąnariai, gerėja emocinė būklė“, – sako kineziterapeutė.

„Mankšta vandenyje ant kilimėlio yra labai panaši į treniruotę salėje, skirtą stiprinti visus kūno raumenis. Daroma daugybė žinomų pratimų, kaip ir salėje: gulint ant nugaros, gulint ant pilvo, keturpėsčia, įvairūs balansavimo (pusiausvyros ir koordinacijos) pratimai, tačiau dėl vandens savybių ir nestabilumo tuos pačius pratimus ant kilimėlio vandenyje atlikti žymiai sudėtingiau, tam reikia daugiau paciento susikaupimo bei ištvermės. Taip yra todėl, kad atliekant pratimus dirba ne tik raumenys, atsakingi už treniruojamąsias dalis, bet ir viso kūno gilieji raumenys, kurie stengiasi išlaikyti mūsų kūną stabilų ant nuolat judančio kilimėlio. Būtent giliųjų raumenų stiprinimas reikalingas norint turėti tvirtą kūną, išvengti traumų“, – apie mankštos ant kilimėlių naudą pasakoja RVUL specialistai.

Be to, RVUL veikiančiame moderniame baseine kvalifikuotų kineziterapeutų prižiūrimi lankytojai gali išbandyti povandeninių srovių masažą, kaskadą, plaukti prieš vandens srovę su pasipriešinimu.

Užsiėmimų vandenyje teikiamą naudą sveikatai gali pajusti ne tik ligoninės Ambulatorinės reabilitacijos ir Stacionarinės reabilitacijos skyrių pacientai, tačiau ir čia nesigydantys žmonės. Neturintiems gydytojo siuntimo paslaugos yra mokamos.

Naujo gyvenimo viltis sužibo transplantacijos daugiau nei metus laukusiam recipientui – naują šansą jam dovanojo Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) atsiradęs donoras. Gavus mirusio donoro artimųjų sutikimą, vidutinio amžiaus recipientui transplantuotas inkstas.

„Situacijos, kai skaudų artimojo praradimą gali paversti viltimi kitam, reikalauja jokiais matais neišmatuojamo žmogaus kilnumo. Todėl gerbiame, vertiname ir nuoširdžiai dėkojame tiems, kurie sau sunkią valandą mintyse ir širdyse randa atjautos visiškai svetimiems žmonėms“, – sako RVUL medikai.

Savo ruožtu, Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėkoja RVUL kolektyvui už pagalbą organų donorystės ir transplantacijos procese.

Vilniaus universitetui (VU) ir Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (RVUL) prieš metus atnaujinus bendradarbiavimo sutartį žengtas svarus žingsnis siekiant įgyvendinti Vyriausybės nutarimą, kuriuo VU leista būti Ligoninės dalininku. Apie per šį laiką pasiektą pažangą stiprinant mokslo, pedagogikos veiklą ir kalbėta VU Medicinos fakulteto dekanui prof. (HP) dr. Algirdui Utkui apsilankius RVUL.

„Ligoninėje kartu su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu apie du dešimtmečius vykdomos ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto trijų pakopų medicinos studijos. Vertindami daugiametę bendradarbiavimo patirtį, specifinius Ligoninėje gydomų pacientų srautus, taikomus diagnostikos ir gydymo metodus, sukauptą patirtį, įgytus įgūdžius, esamą intelektualinį potencialą, neabejojame, kad Ligoninė yra realus ir svarbus Vilniaus universiteto partneris organizuojant ir vykdant aukšto lygio gydytojų ikidiplomines ir podiplomines studijas“, – apie stiprinamą bendradarbiavimą sako Ligoninės direktorius dr. A. Pamerneckas.

Susitikimo metu dekanui aprodytos Skubios pagalbos skyriuje rezidentams įrengtos patalpos, pristatyti pokyčiai, susiję su 2018 m. įkurtu Insulto centru, kurio vienas iš esminių uždavinių – vystyti mokslinę bei pedagoginę veiklą, aktyviai dalyvaujant moksliniuose projektuose ir teikiant metodinę pagalbą kitoms ligoninėms, kuriose gydomi ūminį insultą patyrę ligoniai. Taip pat susitikime kalbėta apie Insultų klasterio pažangą – pristatytas naujai įsigytas kompiuterinis tomografas bei pradėta naudoti dviejų detektorių angiografinė sistema su specializuotu stalu.

Susitikime akcentuota, jog RVUL lyderiauja tokiose chirurginės krypties srityse kaip ortopedija traumatologija, neurochirurgija, neurologija, toksikologija, bendroji chirurgija, anesteziologija ir reanimatologija, radiologija, o ypatingai – skubioji medicina, todėl Vilniaus universitetas pripažįsta čia esant modernios medicinos mokymosi bazę, būtinus pedagogikai pacientų srautus.

Atnaujinta VU ir RVUL sutartis, siekiant kokybiškai pasirengti įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 1228 „Dėl leidimo Vilniaus universitetui būti viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės dalininku“, pasirašyta 2017 m. gruodžio 28 d. Iki sutarties atnaujinimo institucijų bendradarbiavimas buvo teisiškai reglamentuotas tik 1998 m. gruodžio 23 d. sutartimi, neabejotinai neatitinkančia laikmečio bei realijų.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus gydytojas Andrej Afanasjev, sėkmingai praėjęs atranką pagal tarptautinės stipendijos programą, atstovaus Lietuvai JAV Intervencines radiologijos asociacijos (SIR) organizuojamame kasmetiniame kongrese. Galimybė aplankyti didžiausią Jungtinių Amerikos Valstijų šios srities specialistų suvažiavimą egzistuoja jau 8-tus metus, tačiau šis kartas pirmasis, kuomet dalyvaus ir Lietuvos atstovas.

„Medicinos technologijų pažanga iš esmės keičia diagnostines bei gydymo galimybes ir šiuolaikinė intervencinė radiologija yra puikus to pavyzdys. Kartu tai reiškia ir didelį iššūkį mums – intervencinės radiologijos specialistams, nes, dirbdami dinamiškoje aplinkoje, tiesiog privalome nė akimirkos neatsilikti, žengti koja kojon su naujausiomis tendencijomis ir aktualijomis. Todėl vertinu ir džiaugiuosi galimybe tobulėti, įgyti naujų žinių, pasisemti patirties iš JAV specialistų bei kitų 11 šalių kolegų, dalyvausiančių „International Scholarship Program“, – sako gyd. A. Afanasjev, pabrėždamas, kad įgyta patirtis neabejotinai leis prisidėti prie pacientų sėkmės istorijų Lietuvoje.

Per aštuonerius metus JAV Intervencinės radiologijos asociacijos (SIR) stipendijos buvo skirtos 99 gydytojams, atstovavusiems 35 šalims. Šiemet naujai atstovaujamos šalys – Lietuva, Pakistanas, Pietų Afrikos Respublika, Sirija ir Tanzanijos Jungtinė Respublika.

Andrej Afanasjev 2012 m. baigė radiologijos rezidentūrą VU, įgijo gydytojo radiologo profesinės kvalifikacijos licenciją. Nuo 2012 m. dirba RVUL Intervencinės radiologijos skyriuje gydytoju radiologu. Pagrindinės domėjimosi sritys – intervencinė radiologija bei neuroradiologija, taip pat šiuolaikinis ūmaus insulto gydymas (trombektomija – trombo šalinimas iš galvos smegenų arterijų per kirkšnies arterijas). Turi ilgalaikę patirtį minimaliai invazyviu būdu gydyti atersosklerozės pažeistas įvairių kūno vietų ir organų arterijas (diabetinė pėda, pilvo organų, kaklo bei kojų arterijų stenozės ir/ar okliuzijos). Aktyviai taiko šiuolaikinį galvos smegenų arterijų aneurizmų gydymą – embolizacija (aneurizma gydoma per mažą pjūvį kirkšnyje); taip pat gimdos miomų gydymas išsaugant gimdą. (daugiau informacijos – https://www.facebook.com/MiomuEmbolizacija ) Nuo 2008 m. kasmet nuolat tobulinasi įvairiose tarptautinėse konferencijose bei kongresuose (Austrija, Ispanija, Prancūzija, Italija, JAV, P. Korėja, Vengrija, Švedija, Portugalija, JAE, Šveicarija, kt.). Ilgalaikiai stažavosi JK, Filipinų, Vokietijos bei Danijos ligoninėse. Dirbo neurointervenciniu radiologu Londono, Glazgo bei Koventrio ligoninėse. Yra narys Europos insulto asociacijoje (ESO), CIRSE, Endovaskulinių specialistų asociacijoje (ESA). Turi licencijas verstis gydytojo praktika keliose ES šalyse.