RVUL

Sveikiname gydytoją Bronių Buckų, apsigynusį mokslo disertaciją „Riebalinio audinio pasiskirstymo ir riebalų sudėties skirtumai tarp metabolinių sutrikimų turinčių ir neturinčių nutukusių pacientų”.

Disertacija rengta 2013–2018 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.

Mokslinis vadovas – prof. dr. Gintautas Brimas (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 06 B).

Mokslinė konsultantė – prof. dr. Janina Tutkuvienė (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 06 B).

Nuo 2004 m. kasmet gruodžio 9-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė antikorupcijos diena. Ji skirta atkreipti dėmesį į plintančią korupciją ir paskatinti žmones užkirsti jai kelią. Šią dieną įvairiose pasaulio šalyje rengiamos demonstracijos, diskusijos apie verslo įmonių, privačių asmenų teises bei korupcijos atvejus. Įvairių šalių televizijos, taip pat ir Lietuvos, transliuoja dokumentinius filmus, laidas šia tema.

Tarptautinę antikorupcijos dieną iniciavo ir paskelbė Jungtinės Tautos. Gruodžio 9-oji pasirinkta todėl, kad šią dieną 2003 metais Meridoje (Meksikoje) įvyko aukščiausio politinio lygio konferencija kovos su korupcija problemoms spręsti. Jos metu buvo pasirašyta Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją. Lietuvos Respublikos vardu šį dokumentą pasirašė teisingumo ministras.

Nepasisaugojo eidamas apšalusiu šaligatviu, paslydo, o krisdamas bandė pasiremti rankomis, rezultatas – lūžęs riešas. Toks scenarijus praėjusį savaitgalį ištiko ne vieną dešimtį vilniečių ar sostinės svečių. Didžiajai daliai jų medikai atliko lūžusio kaulo atitaisymą, ranką imobilizavo ir išleido gydytis namie, tačiau Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika primena, kad tuo gydymas nesibaigia ir ragina pacientus jau artimiausiu metu dar kartą pasirodyti specialistams, antraip – laukia sunkiai pataisomos, gyvenimo kokybę bloginančios pasekmės.

„Žiema – mums, traumatologams, darbymetis. Žmonės griūva slidžiose gatvėse ar automobilių stovėjimo aikštelėse, smūgį bando sušvelninti pasiremdami rankomis, todėl patiriamos tipinės riešo traumos. Viena dažniausių – stipinkaulio lūžis vadinamojoje tipinėje vietoje. Daliai tokių pacientų pavyksta padėti be papildomų intervencijų, taikant konservatyvųjį gydymą gipso langetėmis, kitai daliai pasiseka mažiau – siekiant išsaugoti riešo funkcionalumą neapsieinama be operacijos. Tad ypač turėtų sunerimti tie pacientai, kuriems diagnozuotas lūžis su poslinkiu ir kurie po kaulo atitaisymo junta ilgiau nei parą besitęsiantį skausmą, taip pat, jei ranka stipriai ištino“, – įspėjamuosius signalus vardija gyd. S. Sereika.

Gydytojas pabrėžia, kad iš karto pacientui patyrus traumą nuspręsti, ar operacija būtina, ar ne, dažniausiai neįmanoma, todėl būtina dar viena konsultacija, kurios metu atliekamas papildomas rentgeno tyrimas.

„Atlikę pakartotinį, kontrolinį rentgeno tyrimą, matome, kokia yra reali situacija ir, kokios prognozės, t. y., ar gijimas bus sėkmingas, ar, vis dėlto, prireiks operacinio gydymo. Laikas, per kurį pacientas turi planine tvarka kreiptis konsultacijai, ypač svarbus, pavėlavus – gali tekti atlikti labiau traumuojančią operaciją, kai, siekiant ištaisyti traumos padarinius, pacientui laužiami kaulai“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas, akcentuodamas, kad kreiptis pacientams reikėtų per 1-2 savaites po traumos.

Kalbėdamas apie galimas pasekmes, jei pacientas, patyręs stipinkaulio lūžį tipinėje vietoje, laiku pakartotinai nesikreips, gydytojas ne tik įvardija, jog kreivai suaugusi ranka neatrodys estetiškai, bet ir pabrėžia ateityje laukiančias sveikatos problemas – dėl netiesiai suaugusių kaulų netaisyklingai judantys sąnariai greičiau susidėvės, o tai lems neigiamą įtaką judėjimui, kasdienių, įprastų veiklų atlikimui.

Savo ruožtu, gydytojas S. Sereika pastebi, kad pakartotinės konsultacijos metu įvertinus gijimo dinamiką kaip nepalankią, pacientai neturėtų baimintis operacijos, kuri ne tik leis visiškai atkurti kaulų anatomiją, bet ir užtikrins svariai trumpesnį reabilitacijos laiką, lyginant su tais pacientais, kuriems, patyrus stipinkaulio tipinės vietos lūžį, taikomas konservatyvus gydymas.

„Pacientai, išgirdę, jog prireiks operacijos, išsigąsta, pradeda svarstyti, ar negalima apsieti be jos. Tuomet tenka paaiškinti, kad, atsisakę operacijos, jie sau tiesiog padarys meškos paslaugą ir, nepasiryžę laiku, ateityje, tikėtina, turės nusiskundimų dėl riešo funkcijos sutrikimų. Tuo metu, per savaitę ar dvi kaulai dar nespėja sugyti. Tai reiškia, kad galime atkurti tokią riešo struktūrą, kuri buvo iki traumos, ir užtikrinti, kad pacientas jokio diskomforto dėl patirtos traumos ateityje nejaus“, – sako gydytojas, dirbantis RVUL Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje – viename didžiausių Lietuvoje, kur kasmet atliekama po kelis šimtus tokių operacijų.

Taip pat gydytojas kviečia suklusti vyresnes nei 50 metų amžiaus moteris, patyrusias stipinkaulio lūžį tipinėje vietoje. Pasak gyd. S. Sereikos, visoms tokio amžiaus pacientėms medikai rekomenduoja atlikti kaulų mineralų tankio matavimo tyrimą, nes lūžis gali įspėti apie kitą rimtą problemą – osteoporozę.

Be to, gydytojas ortopedas traumatologas, kalbėdamas apie tai, kaip po lūžio pacientas turėtų rūpintis savo sveikata, ragina nepasikliauti mitais. Vienas gajausių įsitikinimų – jog sutvirtinus ranką ir siekiant sėkmingo išgijimo, reikėtų nejudinti pirštų.

„Pirštus, kai ranka imoblizuota langetėje, judinti būtina. Tai padeda išvengti rankos tinimo. Taip pat pacientams patarčiau ranką parišti bei, jaučiantiems stipresnį skausmą, ranką šaldyti. Jei skausmas vargina, taip pat greičiausiai neapsieisite ir be nuskausminamųjų vaistų“, – pataria gydytojas.

Savaitgalį svariai pablogėjusios oro sąlygos nepagailėjo mažiau apdairių vilniečių ir miesto svečių – į vieną didžiausių skubios pagalbos centrų šalyje – Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyrių – pagalbos kreipėsi 380 įvairias traumas patyrusių pacientų. Pasak Ligoninės direktoriaus dr. Algimanto Pamernecko, įvertinus oro sąlygas ir augančią pacientų eilę, ieškota būdų, kaip gausinti gydytojų, slaugytojų pajėgas, kad visi, laukiantys pagalbos, ją gautų kaip įmanoma greičiau.

„Įprastai per parą Skubios pagalbos skyriuje pagalbą suteikiame 70-80 traumuotų pacientų. Šį savaitgalį jos prireikė daugiau nei dvigubai didesniam skaičiui pacientų, lyginant su įprastiniu srautu: 170-iai šeštadienį ir 130-iai sekmadienį“, – traumuotų pacientų statistiką komentuoja dr. A. Pamerneckas.

Ligoninės direktorius pabrėžia, kad tam, jog pagalba būtų suteikta kokybiškai ir kaip įmanoma greitai, savaitgalio planus teko keisti ne vienam medikui.

„Tam, kad galėtume pagelbėti visiems, nesėkmingai koją iškėlusiems iš namų, turėjome didinti gydytojų ortopedų traumatologų, taip pat slaugytojų skaičių. Tai reiškia – atimti suplanuotą laiką iš šeimų. Tad dėkoju kolegoms, supratusiems situacijos rimtumą“, – pabrėžia Ligoninės direktorius, sakydamas, kad nenuspėjamumas – pagrindinis iššūkis medikams, pacientus gelbstintiems Skubios pagalbos skyriuje.

„Darbą Skubios pagalbos skyriuje planuojame iš anksto, todėl galimybės įvertinti visas galimas rizikas ir visoms joms pasiruošti nėra. Tai reiškia, kad turime stebėti realią situaciją ir reaguoti operatyviai, tačiau visuomet prašome ir pacientų kantrybės bei geranoriškumo“, – sako dr. A. Pamerneckas.

Iš viso per šį savaitgalį skubią pagalbą RVUL gydytojai suteikė beveik 800 pacientų.

Primename, kad dėl gyvybei pavojaus nekeliančių traumų ar negalavimų pacientai pirmiausia galėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jo ne darbo metu (naktį, savaitgaliais, per šventes) – į tą gydymo įstaigą, su kuria jo šeimos gydytojas ar poliklinika yra sudarę sutartį dėl būtinosios pagalbos teikimo paslaugų jam / jai nedirbant.

Kur tiksliai galima kreiptis pagalbos smulkių sužalojimų atvejais – šios informacijos pacientai turėtų teirautis vizitų pas savo šeimos gydytoją metu arba ieškoti Vilniaus teritorinės ligonių kasos interneto svetainėje.

Lapkričio 21-ąją minima Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) diena. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Krūtinės chirurgijos skyriaus gydytojos pulmonologės Giedrės Grigienės teigimu, tai sunki, progresuojanti liga, bloginanti žmogaus gyvenimo kokybę, mažinanti gyvenimo trukmę, tačiau šios ligos, pasak gydytojos, galima išvengti.

„LOPL visame pasaulyje nustatoma vis dažniau. Šiuo metu statistika rodo, kad ši liga yra ketvirta pagal dažnumą. Prognozės dar liūdnesnės – skaičiuojama, kad po dvejų metų LOPL nusineš kas trečią gyvybę“, – sako gyd. G. Grigienė. Panašias tendencijas ji stebi ir konsultuodama, ir gydydama pacientus RVUL: daugėja tiek naujų pacientų, kuriems nustatoma LOPL, tiek sunkių, dūstančių, ne vienerius metus su liga kovojančių pacientų Ligoninės stacionare.

Gydytoja pastebi, kad didžioji dauguma susirgusių galėjo išvengti šios klastingos ligos, jeigu būtų nerūkę ar laiku atsisakę šio žalingo įpročio. „Didžiajai daliai – aštuoniems iš dešimties – ligos atsiradimą sukėlė rūkymas, kiti du iš dešimties susirgo dėl kenksmingų darbo sąlygų, didėjančio oro užterštumo ar kitų aplinkybių. Tad dažniausiai pacientus į pulmonologo kabinetą atveda jų pačių pasirinktas gyvenimo būdas“, – apie ligos priežastis kalba gydytoja. Ji taip pat pastebi, jog pastaruoju metu ryškėja nauja tendencija – svariai auga LOPL sergančių moterų skaičius.

„Anksčiau LOPL drąsiai galėjome vadinti vyrų liga, tačiau pastaruosius kelerius metus vertinant sergamumo dydžius matome, jog moterys sparčiai vejasi vyrus. Norėčiau pastebėti, jog būtent moterys yra jautresnės dūmų poveikiui, todėl rūkančioms moterims gresia didesnė rizika susirgti LOPL ar net plaučių vėžiu“, – teigia gydytoja.

Paklausta apie ligos simptomus, gyd. G. Grigienė sako, kad liga grėsminga, nes pirminiai jos simptomai dažnam pacientui nesiunčia rimto signalo kreiptis į gydytoją, o yra tiesiog „nurašomi“ kaip rūkymo pasekmė. Šią ligą „lydi“ lėtinis bronchitas, bronchų spazmai, lėtinis kvėpavimų takų uždegimas, dėl ko padidėja skreplių gamyba, kemšasi bronchai.

„Žmogus kosti, skrepliuoja, jaučia dusulį, tačiau jei tai nepablogina jo gyvenimo kokybės, numoja ranka. Didžioji dauguma pacientų į medikus ryžtasi kreiptis tik tada, kai vieną dieną tiesiog pajunta, jog įprastinė veikla – lipimas laiptais, greitesnis ėjimas, namų tvarkymas ar net apsirengimas – dėl dusulio tampa sunkiai įveikiama“, – sako gydytoja, pridurdama, kad daliai pacientų liga diagnozuojama jiems susirgus infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis, nes tokiu atveju LOPL simptomai žymiai paaštrėja.

Vis dėlto, nepaisant negailestingos statistikos ir fakto, kad ligos išgydyti nepavyks, gydytoja turi ir gerą žinią – kovoti galima. LOPL yra gydoma įkvepiamais vaistais (inhaliatoriais), kurie ženkliai sumažina simptomus, atitolinta paūmėjimus, sumažina jų dažnį ir taip pagerina gyvenimo kokybę. LOPL gydymas yra kompensuojamas, o inhaliatorių rinka Lietuvoje yra didžiulė, todėl kiekvienam pacientui parenkamas pats tinkamiausias gydymas.

„Pirmiausia, neabejotinai, rekomenduoju pacientams mesti rūkyti. Taip pat labai svarbu didinti fizinį aktyvumą. Kartais pajuokaudama pacientams, kuriems diagnozuota ši liga, pasiūlau įsigyti šunį, kuris, nori nenori, priverstų išeiti pasivaikščioti. Fizinio krūvio didinimas, kvėpavimo raumenyno stiprinimas apsaugo nuo dusulio, pagerina fizinio krūvio toleranciją ir taip stabdo ligos progresavimą“, – sako gydytoja, pridurdama, kad šia liga sergantiems pacientams taip pat būtina pasiskiepyti nuo gripo.

Gydytoja sako, kad ligą, įvertinęs simptomus, gali įtarti ir šeimos gydytojas, bet diagnozę nustato gydytojas pulmonologas. „Yra nemažai kitų ligų, kurių simptomai primena LOPL, todėl konsultacijos metu surenkama anamnezė, atliekami plaučių funkciniai tyrimai, t. y., spirometrija, krūtinės ląstos rentgenograma ir kt.. Naujausia įranga Konsultacijų centre mums tai leidžia padaryti kokybiškai ir gretai, todėl atsakymą ir veiksmingą gydymą pacientas gauna neretai ir tą pačią dieną“, – priduria gyd. G. Grigienė.

Papildoma informacija

Lapkričio trečiąjį trečiadienį minima Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diena (LOPL). Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra pusė milijardo žmonių sergančių LOPL. Manoma, kad 2020 metais LOPL bus trečioji liga pagal mirtingumą. Nuo 1984 m. sergamumas LOPL Lietuvoje išaugo nuo 1,3 proc. iki 3,5 proc. Iš Europos Sąjungos narių šis rodiklis didesnis tik Suomijoje ir Belgijoje, kur sergančiųjų LOPL dalis sudaro atitinkamai 4 % ir 5 % gyventojų.

Galimybės padėti nėra – toks verdiktas neretai nuskamba pacientams, ieškantiems pagalbos dėl susidariusių 3 ar 4 stadijos pragulų. Tačiau Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Terminių traumų skyriaus vedėjas gyd. Vytautas Vaitkus tai vadina mitu bei sako, kad yra galimybių padėti net ir ypač sunkiems pacientams, kuriems dėl ilgo nejudėjimo susidarė gilios, raumenį ar kaulą siekiančios pragulos.

„Po sunkių ligų ar traumų pacientams tenka ilgą laiką praleisti nejudant – tai lemia kraujotakos sutrikimus įvairiose kūno vietose. Dažniausiai – kryžkaulio, klubo sąnario, sėdmenų srityse, ant alkūnių ar net pakaušio. Tos vietos, nesant kraujotakos, apmiršta. Susidariusi žaizda, nepaisant to, kad ir kaip ją stengiamasi prižiūrėti, tampa vartais infekcijai organizme vystytis. Statistika šiuo atveju kalba pati už save – 70 proc. pacientų, kurių judėjimą apribojo ligos ar traumos, miršta ne dėl jų, bet dėl jų sukeltų gretutinių pasekmių“, – apie audinių apmirimą pasakoja gydytojas bei sako, kad tenka sutikti pacientų, kurie keliolika metų ieško problemos sprendimo būdų, išleido milžiniškas sumas tvarsčiams ir net griebėsi pačių keisčiausių liaudiškų priemonių – barsuko taukų, žolelių mišinių ir pan.

„Yra daug literatūros, patarimų, kaip tokiais ligoniais, negalinčiais judėti, reikėtų rūpintis, tačiau iš realios patirties matome, kad, deja, ne visada pavyksta užtikrinti kokybišką slaugą ir užkirsti kelią pragulų atsiradimui. Iš tiesų, pats asmeniškai susidūriau su šia problema, kai artimam žmogui po insulto nepavyko užtikrinti idealios priežiūros ir reikėjo kovoti su pasekmėmis“, – sako gyd. V. Vaitkus bei pabrėžia, kad asmeninė patirtis ir lėmė norą ieškoti būdų, kaip padėti tokiems ligoniams.

Gydytojas akcentuoja, kad geriausios metodikos paieškos užtruko ne vienerius metus ir, nors, pasak jo, tobulėjimui ribų nėra, džiaugiasi, kad šiuo metu jau gali pagelbėti tokiems pacientams, tik nurodo ir vieną būtiną sąlygą: pacientas turi galėti ir norėti nors šiek tiek savarankiškai judėti.

„Skaudu, kad išties jauni žmonės, kurie, nepaisant turimos negalios, galėtų integruotis į visuomenę, dirbti, tačiau dėl pragulų sukeliamo psichologinio diskomforto tiesiog patys save „nurašo“. Žinoma, kai matai tas metų metus trunkančias kančias, skausmą, ne paslaptis – ir nemalonų kvapą, supranti, kad tai pagydyti ypač sunku. Tačiau labai norėtųsi, kad jie išgirstų apie mūsų siūlomą pagalbą“, – teigia gydytojas ortopedas traumatologas, pabrėždamas apie atsiradusią galimybę padėti dėl 3 ar 4 stadijos pragulų kenčiantiems pacientams.

Be to gyd. V. Vaitkus priduria, kad tokių pacientų gydymas gali užtrukti ne vieną mėnesį, todėl įspėja apie būtinybę apsišarvuoti kantrybe ir vykdyti visus gydytojų nurodymus.

„Pragulos – tai ne ta problema, kad galėčiau sakyti, jog išoperavome pacientą ir jo visos problemos baigėsi. Reikia pripažinti, kad vien mūsų – medikų – pastangų šiuo atveju neužtenka net ir visiškai pagydžius pragulų žaizdas. Svarbu, kad ir pats pacientas, nesvarbu, kokia traumas ar liga yra jį užklupusi, norėtų ir dėtų pastangas, stengtųsi bent kiek judėti. Be paciento pastangų mūsų idealiai atliktas operacinis gydymas bus bevaisis – visiškai nejudant susidarys naujos pragulos“, – sako gydytojas.

Kalbėdamas apie operacijos sudėtingumą gydant 3 ar 4 stadijos pragulas, gyd. V. Vaitkus atvirauja, jog operacija tikrai nėra paprasta tiek operuojančiam medikui, tiek pacientui, tačiau džiuginantys pastarųjų penkerių metų rezultatai ir paciento, iki tol kentėjusio dėl blogos gyvenimo kokybės, švytinčios akys skatina žengti į priekį skleidžiant šią patirtį.

Pastaruoju metu itin padažnėję žmonių apsinuodijimai smalkėmis rodo, kad Lietuvos gyventojai aplaidžiai pradeda kūrenimo sezoną ir neįvertina, jog namuose pasklidusios pavojingos smalkės per kelias minutes gali atimti gyvybę. Per pastaruosius penkerius metus vien dėl krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų Lietuvoje žuvo 50 žmonių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, šiemet dėl šios priežasties gyvenamieji namai degė daugiau nei 900 kartų.

„Patalpose, kuriose kūrenamos krosnys, dujiniai šildymo katilai ar naudojamos nesaugios dujinės viryklės, kyla pavojus apsinuodyti smalkėmis. Smalkių gali atsirasti, kai krosnyje dega malkos ir nėra geros ventiliacijos, per anksti uždaroma dūmtraukio sklendė. Taip pat, kai namuose – nevalyti dūmtraukiai ar apgriuvusios ir netvarkingos krosnys. Ugniagesiams tenka gelbėti ir dėl dujinių katilų smalkėmis apsinuodijusius gyventojus. Neretai žmonės, įsirengę naują vandens ar patalpų šildymo dujinį katilą, net nepagalvoja apie smalkių grėsmę. Jomis apsinuodijama ir naujos statybos butuose, kuriuose įrengta moderni šildymo dujomis sistema“, – kalbėjo PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

Pasak jo, smalkės yra labai klastingos ir pavojingos, jos – bespalvės, beskonės ir bekvapės, todėl žmonės jų negali nei užuosti, nei pamatyti. „Apsinuodijimo jomis pasekmės priklauso nuo smalkių koncentracijos ir laiko, kiek žmogus praleidžia patalpoje. Jei smalkių koncentracija ore didelė, per kelias minutes žmogų gali apimti snaudulys, jis gali netekti sąmonės. Dėl to gaisruose žuvę žmonės dažnai randami lovose, nepabudę iš miego“, – kalbėjo PAGD atstovas.

Gyvybiškai svarbi kiekviena minutė

Ugniagesių gelbėtojų atstovui antrino ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras: „Anglies monoksidas arba, paprastai tariant, smalkės pasižymi tuo, kad yra bespalvės, bekvapės ir nedirgina gleivinių. Šių savybių kombinacija ir lemia tai, jog net ir tuo atveju, kai nevėdinama patalpa prisipildo šiomis dujomis, žmogus to nepajaučia. Tuo metu įkvėptas anglies monoksidas kraujyje ypač greitai susijungia su mioglobino ir hemoglobino baltymais ir sutrikdo jų pagrindines funkcijas – hemoglobinas nebegali pernešti deguonies į audinius, o mioglobinas – susitraukti. Paprastai kalbant, dėl to sustoja audinių aprūpinimo deguonimi procesas žmogaus organizme: pirmiausiai pažeidžiamas jautriausias deguonies badui organas – smegenys, vėliau – širdies raumuo, inkstai, kepenys ir kiti organai. Po kurio laiko, jei nukentėjęs asmuo negauna tinkamo gydymo, prasideda traukuliai, gali ištikti koma, smegenyse prasideda negrįžtami procesai“ – apie smalkių daromą žalą kalba dr. Robertas Badaras.

Be to, gydytojas priduria, kad kiekviena smalkių užterštoje patalpoje praleista minutė yra grėsminga gyvybei. „Iš tiesų, visiškai nevėdinamoje patalpoje, prisipildžiusioje smalkių, užtenka praleisti vos 10 minučių ir pasekmės jau gali būti negrįžtamos“, – apie laiko svarbą įspėja dr. R. Badaras.

Kalbėdamas apie apsinuodijusius pacientus, gydytojas pažymi, kad jų istorijos kasmet – lyg iš klaidingo vadovėlio: nevalytas, netvarkingas dūmtraukis, netvarkingos sklendės, kurios užstumiamos per anksti, ugniai dar nebaigus rusenti.

„Pats pikas, kai skyriuje apsinuodijusius smalkėmis skyriuje skaičiuojame dešimtimis – spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiai, t. y., laikas, kuomet nuosavi namai pradedami šildyti krosnimis. Tiesa, šie metai dėl gražaus rudens kitokie – kol kas fiksuojame tik pavienius apsinuodijimo smalkėmis atvejus“, – šiųmete pacientų statistika džiaugiasi RVUL Toksikologijos centro vadovas.

Gydytojas anesteziologas-reanimatologas dr. Robertas Badaras taip pat sako, kad ne mažiau nei kūrenimas krosnimis yra pavojingas ir šildymasis buitiniais dujiniais katilais.

„Pastaraisiais metais išryškėjo nauja pavojinga tendencija – daugėja asmenų, apsinuodijusių smalkėmis iš buitinių dujinių katilų. Šių plačiai naudojamų buitinių prietaisų potencialų pavojų apibūdina faktas, kad kai kurios šalys neleidžia pradėti eksploatuoti dujinių katilų patalpose, kuriose neįrengti smalkių detektoriai“, – priduria dr. R. Badaras.

Tikrinti dūmtraukius ir krosnis – būtina

Pasak PAGD atstovo A. Gudžiausko, norint išvengti nelaimių, prieš pradedant kūrenimą būtina patikrinti krosnis ir židinius, įvertinti ventiliacinės sistemos efektyvumą. „Gaisrų gyvenamuosiuose namuose riziką galima būtų sumažinti, jeigu krosnys būtų patikrintos, o dūmtraukiai išvalyti dar prieš kūrenimo sezoną. Vėliau juos reikėtų valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius“, – primena A. Gudžiauskas.

Priešgaisrinės saugos ekspertas išskyrė svarbiausius dalykus, kurie žmones galėtų apsaugoti nuo apsinuodijimo smalkėmis ar net mirties atvejų.

5 svarbiausios taisyklės, padėsiančios išvengti smalkių pavojaus

1. Svarbu nepamiršti, kad krosnies sklendę visiškai uždaryti galima tik įsitikinus, jog ugnis jau baigė rusenti.
2. Draudžiama šildyti patalpas dujinėmis viryklėmis ir orkaitėmis.
3. Patalpose, kuriose yra šildymo prietaisai, būtina užtikrinti gerą ventiliaciją.
4. Rekomenduojama įsigyti smalkių – anglies monoksido – detektorių. Šie detektoriai paprastai yra įrengiami ant sienos, patalpoje, kurioje yra šildymo prietaisas. Jei toje erdvėje padidėja smalkių koncentracija, jie siunčia garsinį signalą.
5. Smalkėmis apsinuodijusį asmenį reikia išnešti į gryną orą, atsagstyti drabužius, kad būtų lengviau kvėpuoti. Jei kvėpavimas sutrikęs arba asmuo nustoja kvėpuoti, būtina atlikti dirbtinį kvėpavimą ir kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Lapkričio 8-ąją minima Tarptautinė radiologijos diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į vaizdinės medicinos jėgą ir padėkoti gydytojams radiologams, radiologijos technologams už neįkainojamą jų indėlį – pagalbą diagnozuojant ligas.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje kasdien atliekama šimtai tyrimų – bendrųjų rentgenologinių, kompiuterinės tomografijos tyrimų, diagnostinių ir gydomųjų intervencinės radiologijos procedūrų. Statistiniai duomenys rodo, kad tyrimų kiekis ir apimtys kasmet tik auga.

Bendrieji rentgenologiniai tyrimai apima visų sričių (kaulų, sąnarių, virškinimo trakto, urogenitalinės sistemos, krūtinės ląstos ir kitų organų) rentgenoskopiją, rentgenografiją, taip pat rentgenokontrolę atliekant intervencines procedūras (mielografiją, fistulografiją, cholangiografiją, urografiją ir kt.).

Ligoninėje atliekami ir įvairių sričių – galvos, kaklo, stuburo, galūnių, krūtinės ląstos, pilvo ir dubens organų – kompiuterinės tomografijos tyrimai.

Radiologijos skyriaus vedėjos Ramintos Šydeikienės teigimu, kompiuterinė tomografijos tyrimas –vienas iš pažangiausių šiuolaikiškų tyrimo metodų, atliekamas naudojant jonizuojančią spinduliuotę, kurios pagalba padaromos ašinio pjūvio vaizdinės nuotraukos su galimybe atlikti vaizdų rekonstrukcijas, kompiuterinės tomografijos angiografijos tyrimus.

„Kompiuteriniu tomografu atliekami galvos smegenų, kaklo, krūtinės ląstos, pilvo, dubens, stuburo, galūnių radiologiniai tyrimai. Šis tyrimas yra pirmo pasirinkimo tyrimas, kai būtinas skubus ištyrimas: pacientams, kuriems įtariamas ūmus insultas, patyrusiems traumą, esant kraujagyslių pažeidimams, taip pat neramiems ar nesąmoningiems pacientams, kurių gyvybė palaikoma specialiais aparatais“, – sako gyd. R. Šydeikienė.

Šiuo metu Ligoninėje veikiančiais dviem kompiuterinės tomografijos prietaisais atliekamas galvos smegenų perfuzijos tyrimas, kuris suteikia galimybę kiekybiškai įvertinti galvos smegenų kraujotaką, smegenų audinio pakenkimo apimtį, nustatyti galvos smegenų audinio grįžtamus ir negrįžtamus pakitimus ūmaus insulto atveju.

Be to, kompiuterinės tomografijos tyrimai, naudojant neurochirurginę stereotaksinę sistemą, atliekami ir prieš tam tikras neurochirurgines operacijas.

Gydytoja pastebi, kad, įsigijus naują įrangą, kompiuterinės tomografijos tyrimas tapo saugesnis, nes pacientas jonizuojančia spinduliuote veikiamas trumpesnį laiką.

Be to, nauja, pažangia įranga gaunama geresnė radiologinių vaizdų kokybė, yra galimybė atlikti daugiaplanes ir trimates rekonstrukcijas, o tai padeda gydytojams radiologams ir gydytojams specialistams tiksliau pamatyti smulkesnius, subtilesnius pakitimus, laiku diagnozuoti ligą ir pradėti gydymą.

2006 metais Pasaulio insulto organizacija spalio 29 dieną paskelbė Pasauline Insulto diena. Jos tikslas – didinti visuomenės žinias apie galvos smegenų insulto rizikos veiksnius, pirmuosius simptomus, būtinybę juos pajutus nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos bei gydymo galimybes.

„Galvos smegenų insultas – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kuris šiomis dienomis, net ir esant didžiulei medicinos mokslo pažangai, išlieka viena dažniausių mirties bei pagrindine ilgalaikio neįgalumo priežastimi. Pastaruosius kelerius metus iš eilės šalyje registruojama apytiksliai po 10 tūkst. ūminių insultų atvejų, o šia liga suserga ne tik vyresnio ir senyvo amžiaus ligoniai, bet ir jauni, darbingi žmonės. Būtent dėl šių bruožų insultas pelnytai „tituluojamas“ 21-ojo amžiaus rykšte“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas dr. Aleksandras Vilionskis.

Savo ruožtu, II Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus vedėja dr. Inga Slautaitė primena auksines taisykles kovoje su dvidešimt pirmojo amžiaus rykšte vadinamomis ligomis ir pataria, į ką nenumoti ranka, ko vengti, bei atkreipia dėmesį į pirmosios pagalbos svarbą.

Kokia kombinacija didina riziką patirti galvos smegenų kraujotakos sutrikimus?

Nors daugelyje vakarų Europos šalių stebimas sergamumo insultu mažėjimas, Lietuvoje sergamumas šia liga daugelį metų išlieka stabiliai didelis. Dėl šios priežasties kaltas netinkamas ar nepakankamas širdies ir kraujagyslių ligų gydymas. Yra dar daug pacientų, kurie nekreipia dėmesio ir negydo padidinto kraujospūdžio, dažnai insultas įvyksta dėl netinkamo prieširdžių virpėjimo gydymo, be to, visuomenėje paplitęs piktnaudžiavimas alkoholiu ir rūkymas. Blogiausia kombinacija – kai pacientas yra vyresnis nei 55-erių metų amžiaus, nesigydo arterinio kraujospūdžio, patiria širdies ritmo sutrikimus.

Kokia pirma pagalba, kurią gali suteikti ne specialistas?

Pirmoji ir svarbiausia pagalba, kurią kiekvienas žmogus gali suteikti, insulto ištiktam žmogui – laiku jį atpažinti ir iškviesti greitąją pagalbą, kuri pasirūpins, kad pacientas būtų nukreiptas tinkamam gydymui.

Pagrindiniai insulto simptomai, kuriais pasireiškia apie 80 proc. insultų, yra trys: kalbos sutrikimas, nusileidęs vienas veido kampas, rankos silpnumas. Labai svarbi ir jūsų netiesioginė pagalba – informacija, kurią jūs pateiksite medicinos darbuotojams: kokiu laiku pacientas susirgo, ar jau rastas su insulto simptomais, kada matytas sveikas, kokius vaistus vartojo, kokiomis ligomis sirgo.

Ar galima išvengti insulto?

Insulto išvengti galima daugeliu atveju. Jauniems ir sveikiems žmonėms insultas įvyksta retai, šiuo atveju dažnai kaltos genetiškai nulemtos ligos, arterijų sienelių traumos, įgimtas polinkis trombozei. Visgi, dažniau insultas įvyksta žmonėms, turintiems tam tikrų rizikos veiksnių. Todėl svarbiausios priemonės, mažinančios riziką patirti insultą, yra: spaudimo kontroliavimas ir gydymas (labai svarbiu ne tik vartoti vaistus, bet ir pasiekti tikslą – kad arterinis kraujo spaudimas būtų tam tikrose ribose), kontroliuoti kūno svorį, mažinti viršsvorį, mankštintis (bent po trisdešimt minučių penkis kartus per savaitę), kontroliuoti vartojamo alkoholio kiekį, gydyti prieširdžių virpėjimą, gydyti cukrinį diabetą, mesti rūkyti.

Papildoma informacija

Nuo 2014 m. sausio 1 dienos RVUL veikia insulto klasteris – insulto diagnostikos ir gydymo centras, t. y., organizacinė struktūra, apimanti įvairių sričių specialistus, veikianti 24 valandas per parą ir užtikrinanti ankstyvą insulto diagnostiką, pacientų atranką ir galimybę reperfuziniam gydymui (normalios kraujotakos atkūrimui galvos smegenų arterijose), tolimesnę ligonio priežiūrą ir gydymą. Aiškus teritorinis paskirstymas turi garantuoti, kad nelaimės užkluptas pacientas laiku pateks ten, kur gaus tinkamiausią gydymą. Tokį gydymą šiuo metu Lietuvoje gali suteikti specializuoti centrai, veikiantys Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių ligoninėse.

„Galvos smegenų insultas – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kuris šiomis dienomis, net ir esant didžiulei medicinos mokslo pažangai, išlieka viena dažniausių mirties bei pagrindine ilgalaikio neįgalumo priežastimi. Pastaruosius kelerius metus iš eilės šalyje registruojama apytiksliai po 10 tūkst. ūminių insultų atvejų, o šia liga suserga ne tik vyresnio ir senyvo amžiaus ligoniai, bet ir jauni, darbingi žmonės. Būtent dėl šių bruožų insultas pelnytai „tituluojamas“ 21-ojo amžiaus rykšte“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas dr. Aleksandras Vilionskis.

Tačiau šioje Ligoninėje veikiančio insulto klasterio medikai, pirmieji šalyje pradėję taikyti naujausius gydymo metodus, žada, kad dėl įsigytos naujos ir ypač modernios medicininės aparatūros galimybės pasveikti visoje Rytų Lietuvoje gyvenantiems žmonėms, netikėtai užkluptiems ūmių galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, išaugs.

„Ūminio insulto specializuoto gydymo rezultatai tiesiogiai priklauso nuo laiko, kada pacientas pradėtas gydyti. Pagal šiuo metu galiojančias rekomendacijas, ūminio išeminio insulto gydymas intraveninės trombolizės (trombo „tirpinimas“ medikamentais) būdu gali būti taikomas praėjus ne daugiau nei 4,5 valandų, mechaninės trombektomijos (trombo „ištraukimas iš kraujagyslės“) – ne daugiau nei po 6 valandų nuo ligos pradžios. Vis dėlto, visose rekomendacijose aiškiai nurodoma, kad gydymas turi būti pradėtas kaip įmanoma greičiau, nes kiekvienas pusantros valandos uždelsimas galimybę visiškai pasveikti sumažina dvigubai“, – laiko svarbą akcentuoja dr. A. Vilionskis, kartu paaiškindamas, kad laikas svarbus tik tais atvejais, kai taikomas specializuotas gydymas. Tuo metu, taikant konservatyvų gydymą, pasak dr. A. Vilionskio, laiko veiksnys atsiduria antrame plane.

Gydytojas taip pat džiaugiasi, kad RVUL medikai, taikydami specializuotą patologijos gydymą, pirmauja visoje šalyje. „RVUL vidutinis laikas, per kurį nuo paciento atvykimo į Ligoninę pradėta intraveninė trombolizė, praėjusiais metais buvo trumpesnis nei 40 minučių. Šis rodiklis geriausias tarp visų insulto klasteriui priklausančių gydymo įstaigų Lietuvoje“, – pažymi RVUL Insulto centro vadovas.

Atsižvelgus į tai, kad kovoje su laiku reikalingos efektyviausios ir moderniausios priemonės, RVUL įsigijo naujos kartos 128 sluoksnių kompiuterinės tomografijos aparatą, leidžiantį greičiau atlikti reikalingus tyrimus ir ženkliai pagerinti šių tyrimų kokybę, bei angiografą, kuris būtinas atliekant trombektomijas. Įranga įsigyta įgyvendinat galvos smegenų kraujotakos ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimui skirtą projektą.

„Esame Ūminio išeminio insulto diagnostikos ir gydymo centras, kur gausus būrys profesionalių, patyrusių medikų dirba režimu 24/7 tam, kad būtų sukurtos sąlygos išgyventi bei išvengti žmogaus gyvenimo kokybę negrįžtamai pakeičiančių padarinių. Tad nauja įranga leis greičiau atlikti tyrimus, svariai pagerės jų kokybė, informatyvumas, o visų šių veiksnių visuma leis geriau atrinkti ligonius specializuotam gydymui ir greičiau jį pradėti“, – pabrėžia RVUL direktorius dr. Algimantas Pamerneckas.

Kelerių pastarųjų metų statistika rodo, kad į RVUL, palyginti su kitais šalyje veikiančiais insulto centrais, pacientų, sergančių ūminiu išeminiu insultu, patenka daugiau, o jų srautas kasmet, pradedant 2014 m., kai pradėta insultų klasterio veikla, dar ir auga.

Nuo 2014 metų iki 2017 metų šia patologija sergančiųjų RVUL padaugėjo 40 proc. – nuo 791 paciento 2014 m. iki 1200 pacientų 2017 m. Be to, vien pernai Ligoninėje atlikta per 200 intraveninės trombolizės procedūrų ir apie 80 mechaninių trombektomijų.

Gydytoja neurologė, II Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus vedėja dr. Inga Slautaitė pastebi, kad naujas kompiuterinis tomografas – tarsi didesnė garantija kiekvienam potencialiam mūsų Ligoninės pacientui.

„Žmogui patyrus insultą, kiekviena minutė yra gyvybiškai svarbi, ypač tada, kai numatomas specializuotas gydymas – intraveninė trombolizė ar trombektomija. Todėl tai, kad naujausios kartos aparatu tyrimas atliekamas greičiau ir kokybiškiau, leis tikėtis geresnių gydymo rezultatų. Papildoma galimybė greitai ir tiksliai įvertinti smegenų audinio būklę užsikimšusios arterijos teritorijoje suteiks galimybę didesniam pacientų skaičiui atverti trombu užkimštą arteriją, atkurti kraujotaką. Be to, ypač svarbu tai, kad šį kompiuterinės tomografijos tyrimą naująja įranga galima atlikti ir kai ligonio būklė labai sunki, pavyzdžiui, dirbtinai ventiliuojamiems pacientams“, – sako dr. I. Slautaitė.

Naujuoju kompiuteriniu tomografu bus galima atlikti galvos smegenų perfuzijos tyrimą, kuris suteikia galimybę kiekybiškai įvertinti galvos smegenų kraujotaką, smegenų audinio pakenkimo apimtį, nustatyti galvos smegenų audinio grįžtamus ir negrįžtamus pakitimus. Šios naujosios įrangos galimybės pasitarnaus parenkant ankstyvo ūmaus insulto gydymo taktiką (trombolizę, mechaninę trombektomiją). Be to, nauja, pažangia įranga bus gaunama geresnė radiologinių vaizdų kokybė, atsiras galimybė atlikti daugiaplanes ir trimates rekonstrukcijas, o tai leis gydytojams radiologams ir gydytojams specialistams tiksliau pamatyti smulkesnius, subtilesnius pakitimus.

Tuo metu, susidariusius kraujo krešulius iš smegenų šalinantys RVUL Intervencinės radiologijos skyriaus medikai, 2012 m. pirmieji Lietuvoje atlikę sėkmingą trombektomiją iš galvos smegenų arterijų, džiaugiasi Ligoninėje sumontuotu moderniausiu angiografu.

„Pacientų, kuriuos ištinka ūmus išeminis insultas, srautas kasmet auga. Vien pernai 83 pacientams atlikome ūmaus išeminio insulto gydymą. Tai rodo, kad negalime sustoti vietoje, atvirkščiai – tiesiog privalome žengti koja kojon su technologijomis ir pasitelkti visas įmanomas naujausias priemones, kurios leistų į gyvenimą grąžinti į mūsų Ligoninę dėl išeminio insulto patekusius pacientus“, – sako Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas gyd. Audrius Širvinskas.

Savo ruožtu, direktoriaus pavaduotoja klinikiniam darbui gyd. Tatjana Golubajeva pastebi, kad intervencinės radiologijos specialistai yra sukaupę visas reikalingas žinias ir įgiję reikiamą patirtį, tad įsigytas modernus įrenginys bus išnaudojamas pilnu pajėgumu gydant vis didesnės kokybės ir saugumo reikalavimus keliančias galvos smegenų kraujagyslių patologijas.

Papildoma informacija

Nuo 2014 m. sausio 1 dienos RVUL veikia insulto klasteris – insulto diagnostikos ir gydymo centras, t. y., organizacinė struktūra, apimanti įvairių sričių specialistus, veikianti 24 valandas per parą ir užtikrinanti ankstyvą insulto diagnostiką, pacientų atranką ir galimybę reperfuziniam gydymui (normalios kraujotakos atkūrimui galvos smegenų arterijose), tolimesnę ligonio priežiūrą ir gydymą. Aiškus teritorinis paskirstymas turi garantuoti, kad nelaimės užkluptas pacientas laiku pateks ten, kur gaus tinkamiausią gydymą. Tokį gydymą šiuo metu Lietuvoje gali suteikti specializuoti centrai, veikiantys Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių ligoninėse.