RVUL: sprendimas patiems rūpintis pacientų maitinimu pasiteisino su kaupu

Lygiai prieš metus Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) administracija žengė drąsų žingsnį ir pacientus nusprendė maitinti pati. To rezultatas – šviežias, skanus ir šiltas maistas, o svarbiausia – patenkinti besigydantys žmonės. Pasak Ligoninės direktoriaus dr. Algimanto Pamernecko, iki tol daugiau nei 12 metų maitinimo paslaugos buvo perkamos iš privačių tiekėjų. Tradiciškai, dėl maisto kokybės būdavo sulaukiama nemažai skundų.

Savo ruožtu, direktoriaus pavaduotoja valdymui Daina Balčėtienė teigia, kad šeimininkiškas požiūris davė puikių rezultatų, nes į naująją virtuvę investuotos lėšos jau baigia atsipirkti. Per metus sutaupyta daugiau nei 35 proc. lėšų, lyginant su 2016 m., kai maitinimo paslaugos buvo perkamos.

„Galbūt kažkam šis administracijos sprendimas atrodė rizikingas, bet turėjome aiškų pagrindą, dėl ko tai darome. Visų pirma – dėl pacientų ir Ligoninės personalo maitinimo kokybės užtikrinimo, antra – vedini ekonominių sumetimų. Buvome suskaičiavę, kad virtuvės įranga atsipirks per šiek tiek daugiau nei vienerius metus“, – sako D. Balčėtienė.

Be to, pavaduotoja džiaugiasi, kad šis sprendimas padeda griauti mitą, jog Ligoninės maistas gali būti tik prastos kokybės, tačiau pastebi, kad be administracijos ryžto situacija nebūtų pasikeitusi.

RVUL taikomos devynios pagrindinės ir daugiau nei dvidešimt modifikuotų dietų. Pavyzdžiui, jeigu paciento organizmas netoleruoja glitimo ar organizmui reikalingas padidintas baltymų kiekis, virtuvėje užsakoma gydytojo dietologo paskirta individuali modifikuota dieta.

Tuo metu, direktoriaus pavaduotoja klinikiniam darbui Tatjana Golubajeva pabrėžia, kad tiekiant maitinimą pacientams itin svarbus laikas.

„Dabar, kai maistas gaminamas mūsų valgykloje, padėklai su karštu maistu į skyrius atkeliauja vos per 5 minutes. Suprantama, kad tai džiugina ir mūsų pacientus, ir mus pačius, nes galime užtikrinti, kad sergantiems žmonėms atkeliauja kokybiškas ir tinkamos temperatūros maistas. Nuo tos dienos, kai maistą pacientams gaminame patys, nesulaukėme iš jų nė vieno skundo, o pacientų apklausų duomenys rodo, kad apie aštuoniasdešimt procentų mūsų pacientų visiškai patenkinti Ligoninėje tiekiamu maistu“, – sako T. Golubajeva.

RVUL maitinimo paslaugas pradėjo teikti nuo 2017 m. vasario 1 d.

Kun. prof. dr. K. Ralys: „Žmonėms šiandien reikia ne tik bažnyčių, bet ir dvasinių centrų“

Skausmas, pasimetimas, liūdesys ir neretais atvejais džiaugsmas išgijus – emocijos, kasdien supančios Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės kapelioną, kun. prof. dr. Kęstutį Ralį. Pasak jo, į šią Ligoninę patenkantiems žmonėms liga ar trauma dažniausiai – lyg perkūnas iš giedro dangaus, todėl pokalbis apie ištikusią negandą, įkvėpimas jiems gyvybiškai būtini. Apie tas emocijas, pašaukimą tarnauti ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikų darbą – pokalbyje su Ligoninės kapelionu.

Kunigas dažnam iš mūsų – žmogus, jungiantis žemiškąjį ir amžinąjį gyvenimą. Kas sunkiausia šioje tarnystėje? Ar nepritrūksta jėgų?

Sunkumų nėra, nes tai – tarnystė, pašaukimas, o gal, paprastai tariant, buvimas žmogumi visur ir visada su žmonėmis. Nesu Dievas, kad daryčiau stebuklus, bet esu žmogiškas, paprastas.

O kalbant apie jėgas, aš visuomet sakau, kad Dievas visiems žmonėms suteikia beribes jėgas, jei žiūrime į Dievą žmogiškai ir nuoširdžiai. Tai tikriausiai vienintelė ir svarbiausia varomoji jėga.

Dažniausiai žmonės kunigą ligoninėje vertina kaip žmogų, kuris reikalingas ligoniui prieš mirtį. Bet ar tikrai?

Situacijų būna visokių. Taip, būna tų, kuriems reikalingas paskutinysis pokalbis šiame žemiškajame gyvenime, tačiau daugiausia sutinku tų, kurie patys ar jų artimieji atsidūrę sunkioje ir netikėtoje situacijoje, ir nori tiesiog pasitarti, pasimelsti kartu, gal pasipasakoti ir kaip kunigui, ir žmogui. Todėl galiu pasakyti, kad dažniausiai su atėjusiu žmogumi vyksta kalbėjimasis, o ne išpažinties klausymas.

Išties, dažnai pasitaiko atvejų, kad žmonėms, kurie ateina pas mane, reikia rimtesnės psichologinės pagalbos, todėl su jais apie tai kalbuosi, pabandau nukreipti ten, kurie jie gautų reikiamą ir kvalifikuotą pagalbą. Taip pat būna ir tokių atvejų, kai išsikalbėjus tenka žmones nukreipti į teisininkus, nes žmonės, atsidūrę stresinėse situacijose, labai dažnai tuo metu nesuvokia ir neįvertina tokių dalykų. Aš tai padedu jiems padaryti. Todėl ši tarnystė Ligoninėje reikalauja visapusiško įsiklausymo į patį žmogų, įsigyvenimo į jo bėdas, problemas.

Tikriausiai Ligoninėje kasdien sutinkate dešimtis žmonių, atsidūrusių tarsi ant bedugnės krašto. Kaip juos įkvepiate?

Žmonės čia atsiduria netikėtomis aplinkybėmis, nesusimastę, kad galėtų nutikti kažkas panašaus – tokių atvejų net 80 proc., o gal ir visi 90 proc. Tada pasikalbėjimo labiausiai reikia net ne tiems ligoniams, kurie operuojami, atsidūrę intensyvios terapijos palatose, bet tiems, kurie yra greta, t. y., lankantiems šeimos narius, artimuosius, bičiulius. Aš net nematydamas tų žmonių, žingsniuojančių koridoriumi Koplyčios link, iškart nujaučiu ir galiu pasakyti, ar jie į Koplyčią eina tik pasižvalgyt, ar jiems reikalinga pagalba. Iš jų sklinda tam tikras pasimetimas.

Kalbantis, vieni iš jų atsiveria labiau, kitiems – tai sudėtinga. Ir tikriausiai tai suprantama. Žmonės būna suglumę, pasimetę, jiems sudėtinga suprasti, kaip ta nelaimė galėjo nutikti jam ar jo artimajam, ar kaip viena ar kita liga aplankė būtent juos. Aš į tai žiūriu kiek kitaip. Manau, kad tai – Dievo planas, kad gyvieji susitiktų, nes jie neranda laiko to padaryti kitomis aplinkybėmis. Liūdna, bet žmonės nutolę, o tokios netikėtos situacijos suburia draugėn.

Tad tas įkvėpimas, nuraminimas įvyksta per pokalbį. To žmonėms, atsidūrusiems sudėtingose situacijos, dažniausiai ir reikia. Na ir, žinoma, sakramento suteikimas. Bet tai jau kiek kitoks įkvėpimas.

Kasdien matote gyvybes gelbstinčius Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikus. Kokie jie?

Visi darbuotojai Dievo dovana ir palaima, Dieviški visi iki vieno. Galiu pasakyti, kad žmonės šioje Ligoninėje dirba labai daug ir čia kalbu ir apie administraciją, ir apie gydytojus, slaugytojus, ir apie aptarnaujantį personalą.

Vien ką reiškia ligonio aptarnavimas – perrengimas, perrišimai ir kt. Ir čia tikrai privalau paprieštarauti tiems, kurie pasako, kad kažkas daroma atmestinai. Žmonės, kuriuos plušančius čia matau aš – savo darbui pasišventę profesionalai. Ir kitaip nei pasišventimu to nepavadinsi.

Deja, žmonės kartais iš gydytojų reikalauja stebuklo, bet juk gydytojas – ne Dievas, kad ir kaip kartais žmonės to norėtų.

Taip, visi esame žmonės, visko galbūt pasitaiko, bet šioje Ligoninėje matau tvarką, viskas sustyguota, savo vietose. Jaučiu, kad tai sklinda iš Ligoninės vadovybės, o man, kaip žmogui mėgstančiam tvarką, tai taip pat labai svarbu.

Ne paslaptis, kad medikų darbas emocine prasme „kainuoja“ daug. Ar dažnai į Jus patarimo kreipiasi patys medikai?

Taip. Būna, kad tiesiog pasilabiname ar pasikalbame susitikę koridoriuose, taip pat būna, kad ir patys pasitarti užeina, arba aš ateinu po jų skambučio. Čia dirbantis personalas malonus ir draugiškas.

Aišku, gydytojai, medicinos personalas yra labai užsiėmę žmonės, juk jie su Dievo pagalba gelbėja gyvybes, o darbo čia tikrai netrūksta. Tačiau ir jie ateina į Koplyčią pabūti. Kai matau, kad žmogus ateina ir nori tiesiog pabūti, pasėdėti, pamedituoti be aplinkinių, tai net ir netrukdau. Kiti atvirkščiai – užeina pasikalbėti ne tik apie asmeninius iššūkius, bet ir apie platesnius miesto, šalies reikalus.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje veikia Kristaus Prisikėlimo koplyčia. Čia žmonės ieško dvasinės atgaivos, o gal patarimo?

Visko. Žmonės užeina net dėl donorystės pasitarti – tuomet turiu progą paraginti žmones, jei tik yra galimybė, padaryti gerą darbą, išgelbėti kito, sudėtingoje padėtyje atsidūrusio, gyvybę. Taip pat žmonės čia ieško sprendimų dėl dvasinių problemų, sunkumų, o kartu ateina padėkoti gydytojams, personalui bei administracijai už suteiktą pagalbą.

Nors sakoma, kad „žmogus planuoja, o Dievas juokiasi“, galbūt turite idėjų, planų, vilčių, susijusių su Ligoninėje veikiančia koplyčia?

Su Dievo veikimu ir visų noru ir pritarimu, turiu viltį pastatyti naują Koplyčią, kuri kartu būtų dvasinės terapijos centru visiems. Čia žmonės, nepriklausomai nuo tikėjimo, įsitikinimų, galėtų tiesiog pabūti, pamedituot, susikaupti prieš gydymą ar padėkoti Aukščiausiajam po jo. Tokiame centre ligoniniams, personalui ar tiesiog žmonėms iš gatvės galėtume surengti muzikos vakarą ar pristatyti parodas. Galbūt vėliau gimtų dar daugiau gražių ir prasmingų idėjų.

Bet aš visuomet sakau „Duok Dievui pirmiausia mintį, o Jis paskui sudėlioja tuos dalykus“.

Galbūt kažko norėtumėte palinkėti žmonėms?

Dieviškos palaimos ir globos bei stiprybės visiems, na ir, žinoma, gero ūpo. Jūsų Kapelionas su Jumis visais.

Atsinaujinęs Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės baseinas atvėrė duris

Keletą mėnesių trukęs Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) baseino remontas baigtas – jis atveria duris lankytojams. Moderniame baseine kvalifikuotų kineziterapeutų prižiūrimi lankytojai gali atsikratyti nugaros skausmų, padailinti kūno linijas ar tiesiog pagerinti fizinį pajėgumą.

Baseine taip pat galima išbandyti povandeninių srovių masažą, kaskadą, plaukti prieš vandens srovę su pasipriešinimu.

Užsiėmimų vandenyje teikiamą naudą sveikatai gali pajusti ne tik ligoninės Ambulatorinės reabilitacijos ir Stacionarinės reabilitacijos skyrių pacientai, tačiau ir čia nesigydantys suaugusieji. Neturintiems gydytojo siuntimo paslaugos yra mokamos.

Konferencijoje – apie plaštakos ir rankos chirurgijos naujoves

Šį penktadienį Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) Lietuvos Plaštakos chirurgijos draugija „Manus Lituanica“ kartu su Ligonine ir Vilniaus Universiteto (VU) Ortopedijos traumatologijos centru organizuoja mokslinę konferenciją „Plaštakos ir rankos chirurgijos naujienos“. Ji – Lietuvos Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos renginių ciklo, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti, dalis.

Renginys padalintas į dvi dalis. Pirmojoje daugiausia dėmesio bus skiriama plaštakos ligų chirurginiam gydymui aptarti, antrojoje – plaštakos reabilitacijai.

Konferencijoje apie skubiosios medicinos pagalbos teikimą kalbės RVUL direktorius dr. Algimantas Pamerneckas, pranešimą apie plaštakos ir rankos chirurgiją VU Ortopedijos traumatologijos centre skaitys VU Ortopedijos traumatologijos centro vadovas, prof. hab. dr. Narūnas Porvaneckas, apie Diupitreno kontraktūros rizikos veiksnius – LSMU atstovas Aurimas Dobilinskas. „Plaštakos nykščio sužalojimai: traumų analizė ir operaciniai sprendimai“ – LSMU atstovo Karolio Varkalio pranešimo tema.

Taip pat dr. Kęstutis Braziulis (LSMU Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika) pristatys pranešimą „SL kompleksas. Klasifikacija. Gydymas“, o dr. Liudas Bazaras (LSMU Ortopedijos ir traumatologijos klinika) – „SL raiščio rekonstrukcija SLAM metodu“. Be to, apie alkūninio nervo rekonstrukcijos atokius rezultatus kalbės VU Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro atstovai doc. dr. Mindaugas Minderis ir Paulius Bartuševičius, apie intraneurinį šeivinio nervo ganglioną – Vladislav Lisovski ir doc. dr. Mindaugas Minderis.

Dr. Saulius Špokevičius pristatys pranešimą „Kaip išvengti Kleinert‘o dinaminio įtvaro po sausgyslių susiuvimo“, Brigita Siparytė kalbės konzeterapiją po plaštakos nudegimų, o Rytis Norkus pristatys veiksmingą neoperacinį gangliono gydymą. Apie reabilitaciją po plaštakos sužalojimų pasakos Andrius Pakulis (LSMU Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika), o apie reabilitaciją po plaštakos lenkėjų sužalojimo – Karolina Venslauskaitė (LSMU Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika).

RVUL neurochirurgai – pirmieji Baltijos šalyse, kovai su hemoraginiu insultu pasitelkę stereotaksinį metodą

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) neurochirurgai atliko unikalią operaciją, kurios metu hemoraginį giliųjų branduolių insultą, t. y., kraujo išsiliejimą į smegenų audinius, patyręs pacientas buvo operuotas panaudojant stereotaksinį arba, kitaip tariant, minimalios invazijos metodą. Tai pirmoji tokia operacija ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Ją atlikę RVUL neurochirurgai Orest Grigėnas ir Žilvinas Chomanskis sako, kad stereotaksijos pagalba pavyko labai tiksliai (ir svarbiausia – išvengiant galimos žalos kitoms galvos smegenų gyvybinėms funkcijoms) pasiekti gilumines galvos smegenų struktūras. Prie šios operacijos sėkmės taip pat prisidėjo gydytoja anesteziologė Evelina Volbikienė bei operacinės slaugos brigada.

„Iki šiol hemoraginį insultą patyrę pacientai buvo operuojami klasikinės invazinės chirurgijos būdu atveriant kaukolę, tačiau tokios operacijos yra didelės apimties ir traumuojančios pacientus. Šiuo atveju, mes sugebėjome išgelbėti žmogaus gyvybę atlikę minimalią invaziją ir didžiąją dalį smegenyse išsiliejusio kraujo pašalinti per nedidelį plyšį kaukolėje. Paprastai tariant, panaudojome „sraigtą“ (Archimedo siurblį), kuriuo per mažą skylutę iš apačios į viršų iškėlėme išsiliejusį kraują“, – teigia daktaras O. Grigėnas.

Kad tokią operaciją būtų galima vadinti sėkminga, užtenka pašalinti apie 45-50% kraujo krešulio tūrio. Šiuo atveju prieš operaciją kraujo krešulys sudarė 68 ml., po – 34 ml.

Parenkant gydymo strategiją, šis atvejis buvo nuodugniai aptartas su Neurochirurgijos skyriaus vedėju Vladislavu Kieda ir Neuroangiochirurgijos centro vadovu prof. Sauliumi Ročka ir buvo priimtas bendras sprendimas šalinti kraujo krešulio dalį stereotaksiškai.

Džiaugdamasis neurochirurgų sėkme, RVUL direktorius dr. Algimantas Pamerneckas įvardija, kad tokių operacijų nebūtų buvę galima pradėti be moderniausios medicininės įrangos ir išskirtinai aukšto medikų profesinio meistriškumo.

„Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė – vienintelė gydymo įstaiga šalyje, turinti tokioms operacijoms būtiną kompiuterinę programą „Elekta“. Taip pat čia dirba neurochirurgijos asai. Šios dvi dedamosios ir lėmė tai, kad hemoraginio insulto gydymui pirmieji panaudojome Lekselio stereotaksinę sistemą. Be to, šią sistemą jau anksčiau pradėjome taikyti auglių biopsijoms atlikti, daugybiniams smegenų abscesams šalinti ir kt.“, – sako dr. A. Pamerneckas.

Lekselio stereotaksinės sistemos autorius – švedas Larsas Lekselis, šią sistemą pagaminęs 1949 m. ir 1958 m. pradėjęs taikyti Lundo universitete (Švedija). 1974-1975 m. įvardinta sistema prasiskynė kelią ir į JAV gydymo įstaigas.

Keičiasi kai kurių antihipertenzinių vaistų skyrimo tvarka

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad pasikeitė vaistų Moxonidinum ir Rilmenidinum, skirtų hipertenzijai gydyti, skyrimo tvarka. Pacientams, iki šiol nevartojusiems šių vaistų, jie galės būti skiriami tuo atveju, jeigu netiks kiti šiai ligai gydyti skirti vaistai. Tuo tarpu jeigu pacientai šiuos vaistus jau vartoja, jiems vaistų skyrimo tvarka nesikeičia.

Tarptautinėse hipertenzijos gydymo gairėse yra numatyta, kad vaistinis preparatas Moxonidinum ar Rilmenidinum gali būti pridedamas prie kitų antihipertenzinių vaistų tik kaip paskutinės eilės gydymas, kai gydymas keletu kitų grupių vaistų neužtikrina geros kraujospūdžio kontrolės. Be to, skyrimo sąlygų atsiradimas leis ne tik racionalizuoti hipertenzijos gydymą klinikiniu požiūriu, bet ir  optimaliau panaudoti PSDF biudžeto išlaidas.

„Pastaruoju metu sulaukiame daug medikų bei gyventojų klausimų dėl šių vaistų skyrimo. Tad norime atkreipti visų šeimos gydytojų ir gydytojų specialistų dėmesį, kad naujai numatyta skyrimo sąlyga galioja tik tiems pacientams, kuriems vaistiniai preparatai Moxonidinum ar Rilmenidinum yra skiriami pirmą kartą. Pacientai, kuriems jau taikomas gydymas vaistiniais preparatais Moxonidinum ar Rilmenidinum ir išrašyti kompensuojamieji receptai šiems vaistams, ši skyrimo sąlyga negalioja ir gydymas gali būti tęsiamas“, – sako SAM Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė.

Šios skyrimo sąlygos priimtos vadovaujantis tarptautinėmis hipertenzijos gydymo rekomendacijomis ir suderintos su Lietuvos kardiologų draugija, siekiant užtikrinti vaistinių preparatų Moxonidinum ar Rilmenidinum racionalų vartojimą, tinkamą paskyrimą bei PSDF biudžeto išlaidų optimizavimą.

SAM Ryšiai su visuomene

 

 

Ausų, nosies ir gerklės ligoms nustatyti – moderniausia medicininė įranga

Nuo Naujųjų metų Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) ausų, nosies ir gerklės ligų konsultacinis kabinetas pasikeitė neatpažįstamai – jame įrengta moderni paciento apžiūros darbo vieta su galimybe monitoriuje stebėti ir įrašyti vaizdus. Nauja endoskopinė įranga leis tiksliau nustatyti ausų, nosies ir gerklės ligų diagnozę.

Šiame kabinete konsultuojami pacientai, sergantys nosies ir prienosinių ertmių (sinusų), balso klosčių ligomis, turintys miego apnėjos sindromą. Jiems visiems atliekamas endoskopinis tyrimas.

„Konsultaciniame kabinete dabar turime pačią moderniausią įrangą, leidžiančią keliems gydytojams vienu metu išsamiai apžiūrėti pacientą, pasitarti dėl tolesnio gydymo. Taip pat įranga suteikia galimybę tyrimo metu filmuojamą vaizdą įrašyti ir palyginti jį per pakartotines konsultacijas“, – sako RVUL direktoriaus patarėjas, ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojas Rimvydas Toločka.

Turintiems klausos problemų šalia esančiame audiometrijos kabinete atliekami klausos tyrimai – audiometrija ir impedansometrija. Šie tyrimai būtini sprendžiant operacinio gydymo klausimą bei parenkant  klausos aparatus blogiau girdintiems.

Sanatorija „Pušyno kelias“ prijungta prie Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės

Verkių regioniniame parke įsikūrusi sanatorija „Pušyno kelias“ nuo Naujųjų metų veikia kaip Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (Ligoninė) padalinys. Numatyta, kad įstaiga ir toliau teiks reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiems.

Pasak Ligoninės direktoriaus Algimanto Pamernecko, „Pušyno kelio“ prijungimo tikslas – gerinti reabilitacijos paslaugų prieinamumą Vilniuje, kokybiškų paslaugų užtikrinimui reikalingos papildomos investicijos.

„Dabar esame pajėgūs užtikrinti reabilitacinį gydymą tik nedidelei daliai Ligoninės pacientų. Poreikis yra žymiai didesnis, todėl sanatorijos prijungimas vilniečiams bus naudingas. Tačiau reorganizacijos proceso metu įvertinus sanatorijos turto būklę matyti, kad ji gerintina. Siekiant sukurti modernią ir šiandienos standartus atitinkančią įstaigą, bus reikalingi papildomi resursai“, – sako A. Pamerneckas.

Kitas ne mažiau svarbus uždavinys – įstaigos veiklos efektyvumo didinimas. Tą per pastaruosius trejus metus pavyko pasiekti pačioje Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir taip užtikrinti darbuotojų atlyginimų augimą, sėkmingą Ligoninės vystymą.

Sanatorijos „Pušyno kelias“ reorganizavimas vykdomas siekiant gerinti gydymo paslaugų kokybę ir prieinamumą Vilniaus ir visos Lietuvos gyventojams. Reorganizuojant įstaigą taip pat siekiama sumažinti valdymo ir ūkio išlaidas ir pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientams sąlygas.

 

1 12 13 14

PAIEŠKA

+