RVUL

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, Klinikinės toksikologijos gydytojas ir gydytojas anesteziologas-reanimatologas, biomedicinos mokslų daktaras, geriausias 2014 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas, populiarios knygos „Toksikologo užrašai“ autorius, 2019 m. Šv. Kristoforo statulėlės laimėtojas. Vardijamas pareigas ir įvertinimus doc. dr. Robertas Badaras kukliai palydi vos matomu galvos linktelėjimu ir vos girdimu: „Gali būti…“ O pabaigoje priduria: „Esu vedęs. Ir turiu du vaikus.“ Sėkminga karjera ir įvairialype veikla pasigirti galintis gydytojas ketinantiems rinktis medicinos studijas nuoširdžiai pataria labai rimtai apsvarstyti savo sprendimą, nes tai yra ypatinga, išskirtinė, visiško atsidavimo reikalaujanti specialybė, kuri įtraukia ir nebepaleidžia.

Skeptiškai vertina apdovanojimus

696-ojo Vilniaus miesto gimtadienio proga vykusioje garbingoje apdovanojimų ceremonijoje doc. dr. R. Badaras už priklausomybių prevenciją buvo įvertintas Šv. Kristoforo statulėle. „Aš skeptiškai žiūriu į bet kokius apdovanojimus. Žmonės, kurie dirba tikrus darbus, dažniausiai neturi laiko juos viešinti. Manau, kad sveikatos srityje tarp kandidatų į šį apdovanojimą buvo tikrai daug garbingų, nusipelniusių žmonių, savo profesinius gyvenimus paskyrusių šalies sveikatai“, – samprotauja bene žinomiausias šalyje toksikologas.

Pasak R. Badaro, visi žmonės turi trūkumų, o jo silpnybė yra kalbėtis su vaikais. Jis pasidžiaugė, kad neseniai išsipildė sena svajonė – užsiimti psichoaktyvių alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo prevencija Vilniaus mokyklose: „Prieš keletą dešimtmečių bandžiau tai daryti savo sūnaus mokykloje. Tačiau tada mokyklos vadovybė labai keistai į mane žiūrėjo.“ Dabar, anot R. Badaro, požiūris į prevenciją pasikeitė, pasipriešinimo laikai praėjo, gyvenimas parodė, kad net vaikų atranka neapsaugo nuo šiuolaikiniame pasaulyje egzistuojančių blogybių. Dabar kartu su Vilniaus sveikatos biuru dirbama pagal Skandinavijos šalių sistemą: informacija teikiama mažiausiai keturiais lygiais – jaunesniems moksleiviams, vyresniems moksleiviams, tėvams ir mokytojams, visiems atskirai. Siekiama supažindinti su žmogaus fiziologiniais ypatumais, suteikti žinių apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo žalą ir padarinius, ugdyti socialinės atspirties gebėjimus, didinti motyvaciją sveikai gyventi.

Dar vaikystėje apsisprendė būti gydytoju

Būsimo klinikinės toksikologijos gydytojo vaikystė prabėgo Vilniuje: „Esu iki kaulų smegenų Žirmūnų berniukas. Mama buvo mokslininkė, tėvas dirbo praktinį darbą. Tačiau giminėje buvo du medicinos autoritetai: Vilniaus universiteto auklėtinis dėdė Povilas Ručinskas ir teta Marijona Ručinskaitė.“ Dėl šeimos ištrėmimo turėjęs palikti Vilnių, R. Badaro dėdė išvyko į Jurbarką ir ten visą gyvenimą dirbo Ginekologijos skyriaus vedėju. Vyresnės kartos jurbarkiškiai iki šiol kalba, kad „pusė miesto žmonių yra gimę pas Ručinską“.

Teta dirbo Vilniuje, Raudonojo Kryžiaus ligoninės Traumatologijos ir ortopedijos skyriaus operacinėje. Ją pažinojusių žmonių atmintyje išliko kaip „Marytė iš operacinės“. Ji visada buvo griežta tvarkos gerbėja, pareigos ir stropumo pavyzdys ne tik darbe, bet ir gyvenime. „Šių žmonių jau nebėra. Tačiau jie parodė man, kad mediko profesija tikrai yra absoliučiai išskirtinė. Todėl tvirtai nusprendžiau tapti gydytoju“, – prisimena Vilniaus universiteto dėstytojas.

R. Badaras mokėsi dabartinėje Žirmūnų gimnazijoje ir iki šiol stebisi, kad iš 11 jo klasės draugų 10 įstojo į mediciną (beveik visi iki šiol dirba gydytojais). Studijos prabėgo tarsi viena diena, o po jų R. Badaras pradėjo dirbti Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (buvusi Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė) Ūminių apsinuodijimų skyriuje, vadovavo Priėmimo skyriui, nuo 2010 m. yra šios ligoninės Toksikologijos skyriaus vadovas. 2016 m. apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją. Stažavosi Rusijoje, Lenkijoje, JAV. Ir visą laiką neįsivaizdavo ir neįsivaizduoja savo gyvenimo be Vilniaus universiteto, kuriame šiuo metu eina docento pareigas.

Toksikologija sužavėjo paslaptingumu

„Toksikologija man visada atrodė paslaptingas mokslas. Studijų laikais teko laimė būti neregėtos intuicijos toksikologijos korifėjaus Antano Jovaišos ne tik profesinių, bet ir gyvenimo principų mokiniu. Būtent tada aš supratau – toksikologija yra kosmosas. Supratau, kad žmonijos istorija yra nuodų istorija. Tu nematai nuodingų medžiagų, bet kaip koks Miunhauzenas kartais per 30 sekundžių turi pasakyti, kas tai. Ir šis kryžiažodžių sprendimas man buvo kažkokia terra incognita. Tačiau niekada nė sekundės nesu pasigailėjęs, kad pasirinkau šią profesiją“, – teigia R. Badaras.

2014 m. doc. dr. R. Badaras gavo Vilniaus universiteto rektoriaus premiją kaip geriausias Medicinos fakulteto dėstytojas. Pagrindinis jo dėstymo principas: „Artes liberales“ – laisvieji menai. Psichoaktyvių medžiagų poveikį sveikatai kaip laisvai pasirenkamąjį dalyką dėstantis medikas atskleidžia savo paskaitų, kuriose kaskart susirenka iki 400 klausytojų, populiarumo receptą. Jis niekada nežymi studentų lankomumo ir niekada nereikalauja iš jų daugiau, nei reikalautų iš savęs panašioje situacijoje. Dėstytojo nuomone, studentų mokymasis yra jų laisvas pasirinkimas. Be to, svarbu medžiagą jiems pateikti taip, kad būtų ne tik naudinga, bet ir įdomu, gaunant grįžtamąjį ryšį – gyvą dialogą, audringus ginčus, diskusijas. R. Badaro paskaitose dažnai lankosi ir jo kolegos, kitų specialybių dėstytojai, o jis atsako jiems tuo pačiu.

„Esu mažas gabalėlis Vilniaus universiteto istoriniame kontekste“

„Vilniaus universitetas yra aukščiausio lygio mokymo įstaiga. Jis yra gyvybiškai svarbus Lietuvai. Su visa pagarba kitoms aukštojo mokslo mokykloms drįstu teigti, kad analogo mūsų universitetui nėra. Tai ypatinga vieta, kur žmonės siekia žinių. Tai visada buvo ir bus diskusijų vieta – iš čia kilo filomatai ir filaretai. Universitetas visada yra atradimų vieta“, – teigia toksikologas.

Artėjantis Vilniaus universiteto 440 metų jubiliejus, pasak R. Badaro, verčia susimąstyti, suvokti save kaip mažą gabalėlį dideliame Vilniaus universiteto istoriniame kontekste ir į viską pažiūrėti kitaip. „Universiteto reikšmė pasaulyje yra tolygi lietuvių kalbos reikšmei“, – tvirtina itin studentų mylimas dėstytojas. R. Badaras save asocijuoja su Medicinos fakultetu ir mano, kad viskas, ką geriausio mes turime savo valstybėje, yra atėję per universiteto akademinę mintį, iš čia dirbusių ir tebedirbančių mokslo fanatikų – pasaulio šviesuolių.

„Universiteto kelias yra šviesiai prasidėjęs. Išgyvenęs įvairius, net ir baisius laikus, universitetas iki šių dienų išliko kaip socialinis-kultūrinis Lietuvos fenomenas. Aš tikiu protu ir tikiu mano mylimos mokslo įstaigos ateitimi“, – apibendrina R. Badaras.

Visada išliekantis optimistu gydytojas yra tvirtai įsitikinęs, kad šiuolaikiniai universiteto studentai nėra nei geresni, nei blogesni už kitų, ankstesnių, laikų studentus, jie tiesiog yra kitokie. „Rezidentai, kurie dabar ateina pas mus, pagal savo galimybes yra visa galva aukštesni už mus – išsilavinę, protingi, motyvuoti“, – džiaugiasi toksikologas. Pasak jo, būti geru mediku padeda visumą sudarančių dalykų triumviratas: žinios, patirtis, nuostatos. Tačiau jis neabejoja, kad tikras profesionalas turi mokėti ir ilsėtis. Dėstytojas savo atostogas mėgsta leisti su šeima, aktyviai ir įdomiai keliaudamas, sportuodamas. Bet didžiausią malonumą jaučia skaitydamas knygas – jos atostogoms būna itin kruopščiai atrenkamos ir kaupiamos visus metus.

Tekstą parengė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėkoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) medikams, prisidėjusiems prie organų donorystės ir transplantacijos 2018 metais.

„Tik motyvuotas komandinis gydytojų reanimatologų ir kitų medicinos specialistų požiūris į šį procesą ir jų profesionalumas lemia, ar Lietuvoje bus atliekamos transplantacijos, ar bus pagelbėta sunkiai sergantiems ligoniams. Taip pat labai svarbus palankus įstaigos administracijos požiūris į šį procesą, palaikymas“, – dėkodama RVUL kolektyvui, sako Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Rasa Pekarskienė, l. v. direktoriaus funkcijas.

Savo ruožtu, RVUL direktorius dr. Algimantas Pamerneckas pabrėžia, kad svarbiausias ir sunkiausias vaidmuo donorystės procese atitenka netekties skausmą išgyvenantiems mirusių donorų artimiesiems.

„Situacijos, kai skaudų artimojo praradimą gali paversti viltimi kitam, reikalauja jokiais matais neišmatuojamo žmogaus kilnumo. Tad nuoširdžiai dėkojame tiems, kurie, nepaisydami užklupusio netekties skausmo, atranda jėgų kurti stebuklus – dovanoti gyvenimą kitiems“, – sako dr. A. Pamerneckas.

Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, RVUL 2018 m. paruošė 8 efektyvius donorus (t. y., buvo transplantuotas bent vienas organas ar audinys).

Vasario 11-ąją Pasauline ligonių diena paskelbė popiežius Jonas Paulius II. Nuo 1993 m. kiekvienais metais visuomenė raginama nelikti abejinga sergančiųjų kančioms, apmąstyti, ką žmogui reiškia sveikata, darna su savimi ir supančiu pasauliu.

Šią dieną visiems vienokių ar kitokių ligų kamuojamiems linkime stiprybės ir ryžto įveikti pečius užgulusias negandas, o juos supantiems artimiesiems – vilties ir tikėjimo.

Taip pat dėkojame gydytojams, slaugytojams ir visam medicinos personalui, savo profesinį talentą ir širdies šilumą skiriantiems tiems, kuriems tuo metu labiausiai to reikia.

Apribotos žmogaus fizinės galimybės, žala psichologinei sveikatai, galiausiai – gyvenimo džiaugsmo ar net noro gyventi praradimas – apie tokius ne vienerius metus besitęsiančio lėtinio skausmo padarinius pasakoja neseniai duris Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) atvėrusiame skausmo gydymo kabinete besigydantys pacientai.

Jų problemas medikamentiniais ir minimaliai invaziniais metodais sprendžiantis gydytojas anesteziologas-reanimatologas Ronaldas Lukaševičius sako, jog lėtinis skausmas, trunkantis ilgiau nei 3 mėnesius, nesibaigiantis sugijus pažeistiems audiniams ir nesiliaujantis net vartojant tinkamus vaistus, yra liga, kurią reikia gydyti, todėl pataria kreiptis į specialistus.

Skausmas – vienokį ar kitokį jį patiriame visi. Bet tikriausiai ne visiems reikėtų kreiptis į skausmo gydymo specialistus. Kada skausmas tampa ne simptomu, bet liga?

Į skausmo gydymo specialistus reikėtų kreiptis, kai skausmas trunka ilgai ir paprastos skausmo gydymo priemonės yra neefektyvios. Skausmas tampa liga, kai įvyksta periferinės ir centrinės nervų sistemos pokyčiai.

Dėl kokių ligų pacientams prireikia skausmo gydymo specialistų?

Gydytojai anesteziologai aktyviai gydo pačios įvairiausios kilmės lėtinį skausmą, tačiau dažniausiai invaziniais metodais gydomi: nugaros ir galvos skausmai, atsiradę dėl stuburo patologijos, sąnarių skausmai, kompleksinis regioninio skausmo sindromas, potrauminis, pooperacinis, miofascinis skausmas, tuneliniai sindromai, poherpinė neuralgija ir kt.

Papasakokite, kaip vyksta tos „stebuklingos“ procedūros, galinčios tai, ko per daug metų nesugebėta įveikti kitais būdais?

Intervencinių skausmo gydymo procedūrų esmė – paveikti probleminę vietą inervuojanti nervą. Tam naudojamos įvairios adatos, kuriomis pasiekiamos reikiamos vietos. Blokada sukeliama lokaliai leidžiant vaistus ar veikiant žema temperatūra, taip išvengiant sisteminio, visą organizmą veikiančio, medikamentinio gydymo poveikio.

Dažniausiai taikomos intervencinės skausmo malšinimo procedūros: epidurinės steroidinių hormonų injekcijos, injekcijos į trigerinius taškus raumenyse, injekcijos į sąnarius, periferinių nervų blokados, akupunktūra.

Vienas naujesnių ir pasitvirtinusių intervencinių gydymo metodų – krioanalgezija. Tai daugybę metų naudojamas skausmo gydymo metodas, paremtas laikinu pasirinktų periferinių nervų jutiminio laidumo nutraukimu, pritaikant šaltį. Gydymas yra minimaliai invazinis, saugus, efektyvus ir trunka ilgiau.

Invazinio gydymo efektyvumas labai įvairuoja ir priklauso nuo tikslios skausmo diagnozės, skausmo mechanizmų, blokados atlikimo tikslumo, įvairių individualių paciento savybių ir kt. Tinkamai skirtas invazinis gydymas paprastai būna veiksmingas, tačiau dažniausiai nėra ilgalaikis, todėl procedūras tenka kartoti.

Kaip pacientai turėtų registruotis konsultacijai?

Pacientai konsultuojami Konsultacijų centre (Šiltnamių g. 29, Vilnius). Iš anksto užsiregistruoti galima internetu, telefonais (8 5) 216 94 55, (8 5) 265 81 91 arba atvykus į Konsultacijų centrą (Šiltnamių g. 29) darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 16.00 val. Iš anksto užsiregistravęs ir į konsultaciją atvykęs pacientas su savimi privalo turėti siuntimą konsultacijai ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Skubios pagalbos skyriaus medikai jau gelbsti dėl plikledžio traumas patyrusius pacientus. Raginame būti atidiems, įvertinti, kad po sniego danga slypi pavojus ir apsvarstyti, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ar į lauką eiti tikrai būtina, o gal reikalus galima atidėti kitai dienai ar vėlesniam laikui, kai gatves ir šaligatvius prižiūrintys darbuotojai atliks savo darbą.

Taip pat vertėtų pasirūpinti avalyne – avėti batus neslidžiu padu, geriausia – grublėtu. Be to, sušvelninti smūgį padeda ir storesni žieminiai rūbai.

Medikai ragina įsidėmėti, kad krentant jokiu būdu nereikėtų bandyti smūgio sušvelninti remiantis rankomis, nes taip patiriamos tipinės riešo traumos. Viena dažniausių – stipinkaulio lūžis vadinamojoje tipinėje vietoje. Daliai tokių pacientų pavyksta padėti be papildomų intervencijų, taikant konservatyvųjį gydymą gipso langetėmis, kitai daliai pasiseka mažiau – siekiant išsaugoti riešo funkcionalumą neapsieinama be operacijos. Taip pat tam, kad išvengtumėte galvos traumos, slystant patariama prilenkti smakrą prie krūtinės.

Geresnė vaizdų kokybė, tikslumas, sutrumpinsiantis procedūros trukmę, žymiai mažesnė pacientų bei medikų radiologinė apšvita – esminiai Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) pradėtos naudoti dviejų detektorių angiografinės sistemos su specializuotu stalu, pakeisiančios iki šiol naudotą beveik prieš du dešimtmečius pagamintą angiografą, pranašumai. Naujoji įranga pasitarnaus operatyviai diagnozuojant ir gydant amžiaus rykšte vadinamas neurologines ir kraujagyslių ligas.

Direktoriaus pavaduotojos klinikiniam darbui gyd. Tatjanos Golubajevos teigimu, atsižvelgus į pastovų pacientų srautą bei ligų sudėtingumą, Ligoninei naujas dviejų lankų (biplaninis) angiografas buvo gyvybiškai svarbus.

„Esame Ūminio išeminio insulto diagnostikos ir gydymo centras, dirbantis ištisą parą visus metus. Angiografu mūsų medikai gali atlikti eilę svarbių tyrimų, kurie yra būtini siekiant diagnozuoti ir gydyti galvos smegenų kraujagyslių ligas. Šiuo metu tai vienintelis metodas, kuriuo galima detaliausiai įvertinti galvos smegenų arterijų anatomiją, tad, paprastai tariant, šis tyrimas suteikia galimybę sudaryti ir įgyvendinti individualų, konkrečiam pacientui pritaikytą, gydymo planą“, – naujos įrangos svarbą nuo 2014 m. sausio 1 dienos RVUL veikiančiam insulto klasteriui akcentuoja gyd. T. Golubajeva.

Savo ruožtu, Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas gyd. Audrius Širvinskas pastebi, kad naujoji įranga svarbi gydant įvairias patologijas, todėl didesnius šansus greičiau pasveikti užtikrins ne vienai dešimčiai pacientų.

„Skyriuje pacientams, susirgusiems ūmiu išeminiu insultu, atliekamos mechaninės trombektomijos iš smegenų arterijų, smegenų aneurizmų, arterioveninių malformacijų, auglių embolizacijos Be to, esant ūmiam ir kritiniam trauminiam kraujavimui, kraujavimui į virškinamąjį traktą, pilvo ertmę ar dubens sritį, embolizuojamos pažeistos ar atitinkamą sritį maitinančios arterijos, kurios ir yra pagrindinis kraujavimo šaltinis“, – apie naujojo angiografo panaudojimo galimybes sako gyd. A. Širvinskas.

Gydytojas priduria, kad su nauja įranga atsiveria ir naujos galimybės gydant arteriovenines malformacijas, arteriovenines fistules ir sudėtingas – didelio diametro, plataus kaklo, verpstines – galvos smegenų aneurizmas. „Esant šiems susirgimams, išnaudojami visi šios naujos įrangos privalumai. Geresnė vaizdo kokybė leidžia matyti dvi tam tikro galvos smegenų morfologinio darinio projekcijas tuo pačiu metu ir taip suteikia daug informacijos apie darinį bei leidžia labiau kontroliuoti gydymo eigą. Taip pat tikslumas trumpina procedūros trukmę, kartu mažindamas ir komplikacijų riziką“, – teigia Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas.

Įranga įsigyta įgyvendinat galvos smegenų kraujotakos ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimui skirtą projektą.

„AČIŪ“ – šį magišką žodį šiandien, Tarptautinę „Ačiū“ dieną, tariame visiems Jums, savo didžiausią turtą – sveikatą – patikintiems Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikams.

Primename, kad geriausia padėka mūsų medikams, kurie rūpindamiesi savu lyg svetimu kuria didelius stebuklus – tai Jūsų šypsena ir paprastas žodis „ačiū“. Tad kviečiame padėkas perduoti tiesiogiai medicinos personalui arba siųsti elektroniniu paštu [email protected]. Visos jos talpinamos Ligoninės interneto svetainėje esančiame „Padėkų“ skyrelyje.

Tarptautinę „Ačiū“ dieną Jungtinių Tautų Organizacijos iniciatyva siekiama atkreipti žmonių dėmesį į tai, kokią magišką galią turi padėkos žodžiai. Psichologų nuomone, žodis „ačiū“ ramina žmogų ir pamalonina sielą. Svarbu tai pasakyti iš širdies.

Nerimo, miego sutrikimai, išsekimo būsenos, nuovargio sindromai, depresinės būsenos, psichosomatiniai sutrikimai – tai problemos, apie kurias, nepaisant to, kad sergančiųjų psichikos ligomis skaičius šalyje kasmet auga, ne kiekvienas ryžtasi kalbėti ir dar rečiau ieško profesionalios pagalbos. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Psichosomatinių susirgimų skyriaus vedėja gydytoja psichiatrė Elvyra Baumilienė sako, kad nuostata, jog su ne vieną mėnesį ar net ne vienerius metus besitęsiančia slogia nuotaika, apatija, gyvenimo džiaugsmo praradimu reikia kovoti pačiam, „tyliai“ – kad niekas apie tai nežinotų, yra didelė klaida.

„Požiūris, kad psichikos liga yra vertinama tarsi stigma – gėdos ženklas, privalo keistis. Turime tvirtai pasakyti, kad nėra „nenormalu“ sirgti, bet nėra normalu metų metus kentėti dėl psichologinio diskomforto, stebėti pro akis bėgantį gyvenimą, kai yra visos galimybės gauti kvalifikuotą pagalbą ir išsivaduoti iš tokios būsenos“, – sako gydytoja psichiatrė E. Baumilienė, pridurdama, jog klaidinga manyti, kad psichikos sutrikimus gali išspręsti tik gydytojo paskirti vaistai.

Pasak gydytojos, jeigu laiku nesikreipiama į specialistą, neišsiaiškinamos prastos savijautos priežastys, gydomasi „tyliai“, savarankiškai, o vaistai, turintys spręsti trumpalaikes sveikatos problemas, pradedami vartoti nuolat – žmonės įninka ir atsiduria užburtame rate, iš kurio ištrūkti patys negali.

„Mūsų ligoninės Toksikologijos centre kasmet konsultuojama ir gydoma keliasdešimt pacientų, kenčiančių dėl priklausomybės nuo benzodiazepinų ir hipnotikų grupėms priskiriamų vaistų arba, paprastai tariant, migdomųjų ir raminamųjų. Vaistai gali būti paskirti visiškai „nekaltai“, pavyzdžiui, nemigai dėl įvairiausių gyvenimiškų išgyvenimų gydyti, tačiau atsiradęs pripratimas į jų vartojimą įklampina dešimtmečiams“, – apie pasekmes įspėja psichiatrė E. Baumilienė.

Gydytojos teigimu, norint įveikti ligą, atgauti gyvenimo kokybę, o ne tik gydyti ligų simptomus, tikslinga taikyti kombinuoto gydymo taktiką.

„Iš tiesų, didelei daliai žmonių, kurių bėdos nėra tokios, kad jiems reikėtų gydymo specializuotose gydymo įstaigose, galime padėti jų neguldydami į ligoninę, pagalbą teikdami pacientams lankantis Psichiatrijos dienos stacionare. Čia taikome kompleksinę pagalbą, susidedančią iš individualiai parinkto medikamentinio gydymo, individualios ir grupinės psichoterapijos bei fizinio aktyvumo programos“, – apie naująją paslaugą visiškai neseniai duris RVUL atvėrusiame Psichiatrijos dienos stacionare pasakoja Psichosomatinių susirgimų skyriaus vedėja.

Teikiant pagalbą psichologinių ar psichikos sveikatos sutrikimų turintiems pacientams, ypač svarbu individualus kiekvieno paciento vertinimas. „Pacientų pažinimui, jų problemų analizei skiriame didelį dėmesį. Atsižvelgę į kiekvieno poreikius bei patiriamus sunkumus, siūlome psichoterapijos paslaugas: individualią psichoterapiją, psichoterapines grupes, meno terapiją, įvairių formų relaksacijas, fizinio aktyvumo, kognityvinių įgūdžių lavinimo, diskusijų grupes, filmų ir kitas procedūras pagal poreikį. Gydymasis dienos stacionare suteikia galimybes pacientui išlikti sau įprastoje aplinkoje, būti „viena koja“ namuose – gyvai spręsti kylančius sunkumus, derinti gydimąsi su studijomis, daliniu darbo krūviu“, – teigia gydytoja E. Baumilienė, pabrėždama, kad pagalbą pacientams teikia ilgametę darbo patirtį turinti medikų komanda: gydytojai psichiatrai, medicinos psichologai –psichoterapeutai, socialinė darbuotoja – dailės terapeutė, psichikos sveikatos slaugytojos, kineziterapeutai.

Be to, gydytoja pastebi, jog pacientai Psichiatrijos dienos stacionare jaučiasi žymiai jaukiau nei ligoninės stacionare bei priduria, kad požiūris, jog psichikos ligomis sergantieji gali būti gydomi tik tokiose įstaigose, kurias juosia aukštos tvoros, o nuo išorės juos saugo grotuoti langai, pasenęs ir rodantis šlubuojantį visuomenės supratimą apie problemos esmę ir mastą.

„Pacientams, susidūrusiems su nerimo, miego sutrikimais, patyrusiems emocines krizes, išsekimą, kenčiantiems dėl lėtinio nuovargio sindromo, depresinių būsenų, psichosomatinių sutrikimų, ypač svarbu išlikti aplinkoje, kurią jie gerai pažįsta. Todėl minimaliai varžantis režimas, kai pacientai atvyksta ryte, o jau po pietų gali keliauti namo ir laiką leisti su artimaisiais, turi teigiamą poveikį pacientų sveikimui“, – sako gydytoja E. Baumilienė, akcentuodama, kad toks gydymas taikomas esant lengvesnei sutrikimų simptomatikai.

Anot gydytojos, kalbant apie tikimybę susirgti psichine liga, galioja posakis „niekada nesakyk niekada“. „Psichinės ligos, kaip ir visos kitos, nesirenka žmonių nei pagal amžių, nei pagal lytį, nei pagal socialinę padėtį visuomenėje, todėl nė vienas negalime pasakyti, kad tokie sutrikimai neužklups mūsų ar mūsų artimiausių žmonių. Verta žinoti, kad dažnai psichikos sutrikimai prasideda dėl labai gyvenimiškų aplinkybių – artimųjų netekties skausmo, skyrybų, darbo netekimo, finansinės situacijos staigaus pablogėjimo ar kitų išgyvenimų. Ne visi žmonės pajėgia susidoroti su užklupusiomis gyvenimo negandomis, todėl svarbu pabrėžti, kad, jeigu taip atsitiko man ar mano artimajam, tai nėra nenormalu ir, jokiu būdu, nėra gėdinga ieškoti specialistų, galinčių padėti išsivaduoti iš krizinių būsenų“, – apie dažnas susirgimų priežastis pasakoja daugiau nei trisdešimties metų darbo patirtį turinti gydytoja psichiatrė E. Baumilienė.

RVUL dirbantys gydytojai psichiatrai ragina neignoruoti psichologinių ir psichikos sveikatos problemų ir ieškoti pagalbos bei pabrėžia, kad, jei žmogus yra motyvuotas, nori pasveikti, nėra svarbi nei užimama visuomenėje padėtis, nei jokios kitos aplinkybės nėra svarbios, nes gydymas Psichiatrijos dienos stacionare yra visiems vienodai prieinamas – reikalingas tik šeimos gydytojo ar poliklinikos psichiatro siuntimas. Turėdami jį, pacientai visiškai nemokamai gali registruotis Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Konsultacijų centre gydytojo psichiatro konsultacijai, kurios metu bus rekomenduota pacientui tinkamiausia pagalbos forma ir gydymas.

Penkis – tiek laisvadienių iš eilės šiemet per Kalėdas turės didžioji dauguma dirbančiųjų. Tačiau Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) – vieno didžiausių skubios pagalbos centrų šalyje – medikai iš ilgametės patirties žino, kad ne visi žmonės laisvas dienas skiria ramiam laikui su šeima: pernai per 4 šventines paras skubi pagalba suteikta 1260 vilniečių ir miesto svečių, patyrusių įvairias traumas, peršalusių, taip pat kenčiančių nuo lėtinių ligų paūmėjimo, virškinimo sistemos sutrikimų, padauginusių svaigalų ar besiskundusių kitokiais negalavimais.

„Tendencijos, kurias kasmet matome mes, panašios. Ilgos šventės lemia, kad žmonės daugiau pramogauja, atsipalaiduoja ir užmiršta apie brangiausią savo turtą – sveikatą. Žinoma, nemažai įtakos pacientų srautui turi ilgaisiais šventiniais savaitgaliais vyraujantys orai. Jei orai šaltesni, drėgnesni, turime daugiau griūnant kojas, rankas susižalojusių pacientų. Jei per šventes paspaudžia šaltukas, deja, padaugėja galūnes nušalusių pacientų. Nuolat edukuojame žmones, primename, kad apsirengtų šilčiau, nevaikščiotų netinkama avalyne, nes net ir trumpas perbėgimas per lauką plonais bateliais gali baigtis liūdnomis pasekmėmis“, – sako Skubos pagalbos skyriaus medikai.

Paklausti apie šventines traumas, gydytojai priduria, kad kita opi problema – fejerverkai, kuriuos žmonės pastaruoju metu dažnai sprogdina ne tik pasitikdami Naujuosius metus, bet ir švęsdami Kalėdas.

„Išties, ši eilę metų besitęsianti tradicija liūdina, nes nuolat kalbame, aiškiname, kokias baisias ir negrįžtamas pasekmes neatsakingas ir netaisyklingas fejerverkų ar paprastų petardų sprogdinimas gali sukelti, o ypač, jei tai daro apsvaigę, neblaivūs asmenys. Džiaugsmo akimirka būna, bet trumpa, o, įvykus nelaimingam atsitikimui, pasekmės, deja, juntamos visą gyvenimą. Pernai, naujametę naktį, sprogdindami pirotechnikos gaminius, susižalojo 13 asmenų“, – būti atsakingiems ir mokytis iš svetimų, o ne savų klaidų ragina medikai.

Ne paslaptis, kad ne mažos dalies lietuvių šventinis stalas neapsieina be alkoholinių gėrimų, tačiau, kaip pastebi RVUL Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja gyd. Gabija Laubner, Kalėdos nepasižymi dideliu alkoholio perdozavimu – didesnio pacientų antplūdžio dėl nesaikingo alkoholio vartojimo medikai, kaip ir kasmet, laukia po Naujųjų metų šventės.

„Pernai per keturias šventines dienas ligonių, kuriuos dėl apsinuodijimo alkoholiu reikėtų gydyti stacionare, nebuvo, nors darbo su dėl alkoholio vartojimo besikreipusiais pacientais Skubios pagalbos skyriuje medikams buvo nemažai. Tačiau, vis dėlto, didžiausio pacientų antplūdžio dėl alkoholio laukiame naktį iš gruodžio 31 d. į sausio 1 d.“, – sako gydytoja, prisimindama pernykštę statistiką, kai į RVUL Skubios pagalbos skyrių kreipėsi 65 alkoholiu apsinuodiję žmonės.

Taip pat Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja įspėja, kad šventės ne visiems tampa džiaugsmo šaltiniu: kasmet šventiniu laikotarpiu skyriuje didėja pacientų, apsinuodijusių medikamentais, srautas, t. y., žmonės, geriantys psichotropinius vaistus dėl depresijos, kitų psichologinių sutrikimų, tiesiog jų perdozuoja. Tai būtų galima sieti su šventine depresija, apie kurią prieš šventes specialistai dažnai įspėja. Tokie pacientai guldomi į stacionarą ir juos atveža artimieji, pastebėję pastarųjų būklę.

Taigi, Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner pastebi, kad šventinėmis dienomis reikėtų vadovautis pagrindine taisykle – paisyti saiko. „Riebus maistas ir stiprus arba gazuotas alkoholis – blogiausia kombinacija, ypač tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis, turi virškinimo, širdies, raumenų, sąnarių ligų. Todėl rekomenduoju šventiniu laikotarpiu maistą vartoti saikingai, malonumų ieškoti ne alkoholyje ar psichotropinėse medžiagose, o laiką skirti bendravimui su artimaisiais“, – sako gyd. G. Laubner.

Primename, kad vienas didžiausių Lietuvoje RVUL Skubiosios pagalbos skyrius šventinėmis dienomis pacientus priims ištisą parą, tačiau jis yra skirtas aptarnauti pacientus, kurių gyvybei gresia grėsmė, o ne konsultuoti dėl patologijos, kuri yra šeimos gydytojo kompetencija.

Sveikiname gydytoją Bronių Buckų, apsigynusį mokslo disertaciją „Riebalinio audinio pasiskirstymo ir riebalų sudėties skirtumai tarp metabolinių sutrikimų turinčių ir neturinčių nutukusių pacientų”.

Disertacija rengta 2013–2018 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.

Mokslinis vadovas – prof. dr. Gintautas Brimas (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 06 B).

Mokslinė konsultantė – prof. dr. Janina Tutkuvienė (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 06 B).