RVUL

Medicinos mokslų daktaras Andrius Gaižauskas – naujasis Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Urologijos skyriaus vedėjas, laimėjęs konkursą šioms pareigoms užimti. Apie tai, ką reiškia gimti su Hipokrato priesaika, apie pasiryžimą eiti tėvo, pastaruosius keturiolika metų sėkmingai vadovavusio vienam pažangiausių Lietuvoje Urologijos skyriui ir pelniusio tiek pacientų, tiek kolegų pasitikėjimą, pėdomis, apie mitus, supančius urologo specialybę, bei apie tai, kaip išvengti urologinių sveikatos problemų vasarą – pokalbyje.

Medicinos genas – iš kartos į kartą? Kokią įtaką pasirinkimui turėjo tėvo profesinis kelias?

Žinoma, tai, kad tėvas yra gydytojas, turėjo svarios įtakos mano pasirinkimui, t. y., tam, kas aš esu šiandien. Juk natūralu, kad, kai nuo mažumės tave supa tam tikra aplinka, tam tikros temos, tu nejučia apie jas žymiai dažniau pradedi galvoti, tarsi įsigyveni į jas. Juolab, kad ir, jeigu taip galima pasakyti, mediko geną galėjau paveldėti, nes esu trečios gydytojų kartos atstovas – mano močiutė buvo medikė, tėvas ir mama taip pat dirba šioje srityje.

Tačiau norisi pastebėti, kad žmonėms, kurie pasirenka eiti savo tėvų pėdomis, dažnai reikia įrodyti, kad jie tai daro be jokių protekcijų. Tai reiškia, kad jiems reikia dirbti daugiau, nei įprastai aplinkui esantiems, reikia įrodyti, kad viskas, ko pasieki, yra tavo paties užsidegimo, noro, ryžtingumo rezultatas. Ir, nepaisant tų milžiniškų pastangų, išlieto prakaito braunantis savo tikslų link, ne retai žmonės nėra linkę tikėti, jog tai padarei savo jėgomis. Toks įrodinėjimas – vienas didžiausių gyvenimo iššūkių.

Turite vaikų – ketvirta medikų karta išaugs?

Ar bus ketvirta karta, nedrįstu prognozuoti ir, tiesą sakant, labai tuo abejoju. Nė vieno vaiko tikrai neskatinsiu ir nestumsiu medicinos link. Jeigu jie patys sakys, kad to nori, patarsiu, ką daryti, kaip daryti, tačiau tuo pačiu ir primygtinai siūlysiu apsvarstyti, ar medicina yra teisingiausias kelias, tas kelias, kuriuo žmogus norės eiti visą savo gyvenimą. Iš tiesų, man, kaip tėvui, svarbiausia, kad vaikai būtų laimingi, turėtų savo mėgstamą darbą, specialybę, būtų geri specialistai tose srityse, kurias jie pasirinks, ir visiškai nesvarbu, ar jie nuspręstų „kuistis“ garaže, ar pilotuoti orlaivį, ar užsiimti bet kokia kita veikla.

O kaip Jūs pats „prisijaukinote“ mintį, jog gydytojo profesija – geriausias pasirinkimas? Ar te­ko bent kar­tą gai­lė­tis, kad pa­si­rin­ko­te me­di­ci­ną, kad ten­ka au­ko­ti lais­va­lai­kį?

Studijos yra išties ilgos ir sunkiausia tai, kad visų jų metu negali turėti įprasto, gerai apmokamo dieninio darbo, vienintelis galimas pasirinkimas – naktiniai budėjimai. Pavyzdžiui, aš tai pradėjau daryti dar būdamas trečiame kurse.

Drįsčiau sakyti, jog normalu, kad tuomet, kai tavo bendraamžiai kuria šeimas, dairosi būstų, o tu esi dar tik vos įpusėjęs studijas, tos emocijos tave „pagauna“. Tad „silpnumo akimirkų“ tikrai būta, tačiau, jei turi aiškiai nusibrėžtus tikslus ir žinai, kad būtent jų nori siekti, įveiki tuos vienkartinius suklupimus savo kelyje, atsikeli ir toliau žygiuoji.

Ir nepaisant to, kad studijos yra ilgos, gebantis gerai planuoti žmogus, nesvarbu, ką jis bestudijuotų, sugeba suderinti ir laisvalaikį, ir mokslus. Tikrai nėra taip, kad medicinos studentai yra priversti nuolat mokytis, atsisakydami kitų gyvenimo malonumų. Tai lygiai taip pat aktualu ir tada, kai tampi gydytoju. Juk visi mes esame žmonės, turime šeimas, vaikus, pomėgius, kurių jokiu būdu negalima pamiršti.

Tačiau, kai esi darbe, privalai būti tokiu gydytoju, kuris atlieka viską taip, kaip gali geriausia, bei skiria tinkamą dėmesį pacientui, t. y., paaiškina, kokia yra liga, koks reikalingas gydymas ir pan. Būtent tokio bendravimo trūkumas, o ne gydymo taktikos pasirinkimas ar kiti aspektai ir yra dažniausia pacientų nepasitenkinimo priežastis.

Na ir dar viena itin svarbi gydytojo pareiga – tada, kai pacientui negali padėti pats, privalai žmogų nukreipti ten, kuri jis ras reikiamą pagalbą.

Tur­būt vie­nas svar­biau­sių pa­si­rin­ki­mų bū­si­mo gy­dy­to­jo gy­ve­ni­me – spe­cia­li­za­ci­ja. Ko­dėl būtent urologija ir koks yra pa­grin­di­nis šios pro­fe­si­jos iš­šū­kis, Jū­sų po­žiū­riu?

Vienareikšmiškai žinojau, kad būsiu chirurgas. O tai, kokiu chirurgu būti – jau rezidentūros įtaka. Iš tiesų, urologija nebuvo vienintelis ir aiškus, tiesus pasirinkimas. Būta ir kitų minčių. Mano pirmasis mokytojas rezidentūros metais, kuriam esu be galo dėkingas, doc. Audrius Gradauskas – išties puikus savo srities specialistas, nuostabus mokytojas, įkvepiantis pavyzdys, būtent jam vadovaujant rezidentūros ciklui, mąsčiau rinktis bendrąją chirurgiją, bet vėliau, vis dėlto, urologija sudomino labiau.

Žinoma, tai, kad tėvas yra urologas, leido į šią specialybę pažvelgti iš labai arti, susidaryti vaizdą, koks urologo darbas, ir nė kiek nesuklysiu sakydamas, kad tas realaus darbo matymas, susiformavęs supratimas apie šią specializaciją turėjo svarios įtakos sprendimui tapti urologu.

Vadovauti skyriui – nelengva užduotis. Kokius iššūkius matote priešakyje?

Visų pirma, norėtųsi išlaikyti gan aukštai iškeltą kartelę, gydant šlapimo takų akmenlige sergančius pacientus. Mūsų Urologijos skyrius visoje Lietuvoje yra žinomas ir vertinamas kaip šlapimo takų akmenligės centras. Kasmet čia turime itin didelį pacientų srautą iš įvairių šalies kampelių bei visas reikalingas technines priemones ir tinkamas kvalifikacijas padėti šios ligos kamuojamiems pacientams. Dirbsime, kad tas užsitarnautas tiek pacientų, tiek kolegų specialistų pasitikėjimas būtų pateisintas ir ateityje.

Kitas mums svarbus tikslas – ne tik padėti pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, akmenlige, šlapimo takų infekcija, tačiau padėti ir tiems, kurių negalavimai blogina gyvenimo kokybę. Sieksime išmokti ir taikyti chirurginio gydymo metodus, kurių pagalba žmonės taps sveikesni.

Pavyzdžiui, tiek moterų, tiek vyrų šlapimo nelaikymas – gyvenimo kokybę bloginanti problema, su kuria susiduriama itin dažnai, šiuo metu gali būti išspręsta veiksmingomis chirurginėmis priemonėmis. Stengiamės ir tobuliname laparoskopines ir endoskopines chirurgines technikas, kurios leidžia ligoniams patirti mažesnę chirurginę traumą, greičiau sveikti ir grįžti į įprastą kasdienį gyvenimą. Norėtųsi parodyti žmonėms, kad jų sveikatos problemoms spręsti būdų ir tai galinčių padaryti specialistų yra.

Kitas nemažiau svarbus aspektas – skyriaus personalo darbo sąlygų, aplinkos gerinimas. Manau, kad norint pasiekti gerų rezultatų, reikia ieškoti būdų, kaip motyvuoti komandą – tai taip pat bus nemenkas iššūkis.

Dažniausiai urologai yra siejami su vyriškos lyties atstovais, ar tai tiesa?

Aiškiai galima pasakyti, kad urologijos siejimas su vyriškos lyties atstovais yra tiesiog mitas, paremtas visuomenės žinių stygiumi. Urologija yra itin plati specialybė, o pas gydytoją urologą dėl šlapimo takų galimų patologijų pagalbos gali kreiptis tiek vyrai, tiek moterys. Tą daryti ir raginu, naudodamasis proga, visus, kenčiančius dėl urologinių sutrikimų, ir atverti sau galimybes į kokybiškesnį gyvenimą.

Konkrečiai kalbant apie vyrų anatomiją, reikia pasakyti, kad yra siauresnė gydytojų urologų subspecializacija – andrologai – išskirtinai gydantys vyrus.

Artinasi maudymosi sezonas – kokių praktiškų patarimų turite?

Jeigu mėgstate maudytis – tai darykite į sveikatą. Vienintelė rekomendacija, kurią bet kuris urologas pasakys, gerkite pakankamą kiekį skysčių per parą – ne mažiau nei du litrus arba, kitaip tariant, per parą žmogaus organizmas turi pagaminti ne mažiau nei du litrus šlapimo. Tai puiki profilaktinė priemonė, kad neatsirastų šlapimo takų akmenligė, taip pat šlapimo takų infekcija. Na ir dar patarčiau žmonėms, kurių šlapimo pūslė jautresnė, po maudynių persirengti sausus drabužius.

Taip pat raginu žmones informaciją, kuri gali turėti įtakos jų sveikatai, vertinti kritiškai. Pavyzdžiui, visai neseniai girdėjau pasisakymą apie grikių dietą, kai grikiai išbrinkinami ir valgomi, o vandens leidžiama išgerti vos pusę stiklinės per parą, nes, pasak informaciją skleidusio šaltinio, priešingu atveju, t. y., išgėrus daugiau vandens, inkstai tiesiog „paskęsta vandenyje“. Kviečiu netikėti tokiais mitais ir, jeigu kyla klausimų, konsultuotis su profesionalais.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL), papildomi gavusi 2,6 mln. tikslinių lėšų sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų darbo užmokesčiui didinti, nuo gegužės 1 d. didesnius atlyginimus išmokės daugiau nei 1400 darbuotojų, pirmumą, kaip ir nurodyta Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijose, teikiant mažiausiai uždirbantiems medicinos darbuotojams.

Pasak RVUL direktoriaus dr. Algimanto Pamernecko, įvertinus tai, kad beveik 65 proc. viso finansavimo skiriama darbo užmokesčiui ir siekiant stabilios įstaigos veiklos, net ir menkiausi poslinkiai, susiję su pokyčiais darbuotojų algalapiuose, turi būti pasverti ir pamatuoti taip, kad įstaiga, išlaikoma mokesčių mokėtojų lėšomis, neprisiimtų nepamatuotos rizikos.

„Pagal susitarimus su Teritorinėmis ligonių kasomis, paslaugų bazinių kainų didinimui papildomai skirtos lėšos sudaro 7 proc. nuo metinės sutartinės finansavimo sumos arba 10,5 proc. nuo 8 mėnesių sutartinės finansavimo sumos, t. y., nuo šių metų gegužės 1 d. iki gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad suskaičiuotas ir nuo 23,7 proc. iki 12,2 proc. (vidutiniškai 15 proc.) sieksiantis atlyginimų didinimas – realios Ligoninės galimybės. Pabrėžtina, kad visos papildomos lėšos, kaip ir rekomendavo SAM, nukreiptos išskirtinai sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų darbo užmokesčiui didinti“, – sako RVUL direktorius.

Darbo užmokestis didinamas remiantis gegužės 3 dieną sveikatos apsaugos ministro pasirašytu įsakymu „Dėl lėšų skyrimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo 2018 metais“ ir gegužės 4 dieną Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su medikų profsąjungomis pasirašytu Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties priedu. Šiuo sutarties priedu yra įvedamos atlyginimo „grindys“.

Taip pat direktorius dr. Algimantas Pamerneckas pastebi, kad, kadangi papildomos lėšos skirtos tik šiems metams, darbuotojai darbo užmokesčio padidinimą pajus gaudami didesnius priedus. Jei kitąmet bus užtikrintas tvarus, dabartinį lygį siekiantis finansavimas, ta apimtimi bus padidinama pastovioji darbo užmokesčio dalis.

Sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų laukiantys pokyčiai, susiję su darbo užmokesčio didinimu, pristatyti RVUL Darbo tarybai.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje nusistovėję vasariški orai į gamtą išgena net ir tuos, kurie tai daro itin retai. Vis dėlto, vos vienas kitas susimąsto, kad pasivaikščiojimai miške ar tankesnėje žolėje, jeigu tinkamai nežiūrėsite po kojomis, gali baigtis liūdnai – susidūrimu su gyvate. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner pataria, ką daryti, jei akistatos vis dėlto neišvengėte, bei įspėja, kokių veiksmų šiukštu vengti.

Uogų ir grybų sezonas jau ne už kalnų – kaip patartumėt apsiauti einant į mišką?

Kaip rodo praktika, dažniausiai gyvatės žmonėms įkanda į kojas, todėl visiems, planuojantiems keliauti grybauti ar uogauti į drėgnus miškus, raistus, taip pat susiruošusiems į žvejybą ten, kur pakrantės ar paežerės labiau apaugusios, visų pirma, patariame apsiauti guminius aulinius batus.

Taip pat nemažai pacientų susidūrimo su gyvatėmis neišvengia soduose ar daržuose ravėdami tankesnę žolę, todėl, jeigu po tokių darbų pajutote skausmą ar dilgčiojimą rankose, nors gyvatės ir nepastebėjote, reikėtų gerai apsižiūrėti.

Tai gali atsitikti taip, kad žmogus įkandimo ir nepajus? Kokie požymiai, galintys išduoti, jog įkando gyvatė?

Žmogus įkandimą dažniausiai pajaučia, tačiau gali nepamatyti, kas jam įkando. Vis dėlto, gyvatės įkandimas vizualiai yra itin specifiškas, t. y., paliekamos dvi įkandimo žymės, kurių su jokio kito gyvio įkandimu nesupainiosi.

Todėl, jei plika akimi pastebėjote nedideliu atstumu vieną nuo kito išsidėsčiusius taškelius – dantų žymes – tai pirmasis požymis, kad susidūrėte su gyvate. Šiek tiek vėliau pradeda ryškėti ir kiti simptomai – vieta, kur matomi taškeliai, pradeda skaudėti, raudonuoti, tinti, sutrinka galūnės funkcija.

Tačiau noriu pabrėžti, kad konkretūs pojūčiai priklauso nuo keleto svarbių faktorių – nuo nuodų koncentracijos, nes gali atsitikti taip, kad ta pati gyvatė per dieną įkando keletą kartų, o su kiekvienu kartu nuodų koncentracija mažėja, taip pat nuo įkandimo vietos ir paties paciento būklės. Jeigu žmogus, kuriam gyvatė įkando, vaikas ar senyvo amžiaus, toks įkandimas jam gali sukelti rimtesnes pasekmes.

Kokia pirmoji pagalba?

Dažniausiai gyvačių įkandimus pirmiausia lydi panika, nerimas ir išgąstis. Todėl primygtinai siūlau tokioje situacijoje prisiminti, jog, kaip rodo statistika, Lietuvoje nuo vienintelės nuodingos gyvatės – paprastosios angies – įkandimo iki šiol nemirė nė vienas žmogus ir nusiraminus bei, jeigu yra galimybė imobilizavus galūnę, vykti į gydymo įstaigą, kur bus suteikta kvalifikuota pagalba. Optimalus laikas, per kurį reikėtų ją pasiekti – 1 valanda.

Dažnai sakoma, kad reikia iščiulpti nuodus ar galūnę suveržti skarele, raiščiu?

Raginu visus užmiršti šiuos įsisenėjusius mitus, kurie, jeigu bus taikomi, ne tik nepalengvins žmogaus būklės, bet gali ją net pabloginti. Taigi, jokiu būdu nereikėtų bandyti iščiulpti nuodų ar prapjauti įkandimo vietos. Taip pat nepatariama užveržti galūnės, į kurią buvo įkasta. Be to, ne retai žmonės sugalvoja „prideginti“ žaizdą spiritu ar liepsna – to taip griežtai reikėtų vengti.

Taip pat darbo praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai pacientai, kuriems įkando gyvatė, į ligoninę kartu atsiveža ir sugautą „nusikaltusią“ gyvatę. Primygtinai prašome žmonių tokių veiksmų nesiimti ir negaišti laiko, kuris turėtų būti skirtas žmogaus gabenimui į gydymo įstaigą.

Kiek apytiksliai kasmet į RVUL atvyksta pacientų, susidūrusių su gyvatėmis?

Vasaros metu pacientų, patyrusių gyvačių įkandimus, į mūsų skyrių patenka po kelis per savaitę. Šiemet kol kas, reikia pasidžiaugti, tokių nelaimėlių dar neturėjome.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) pradedamas naudoti naujas, modernus 128 sluoksnių kompiuterinės tomografijos aparatas, pakeisiantis iki šiol naudotą 16 sluoksnių prietaisą. Inovatyvi įranga leis greičiau, efektyviau ir saugiau nustatyti įvairius sveikatos sutrikimus ir ypač pasitarnaus RVUL veikiančiame insulto klasteryje ištiriant ir gydant ūmų galvos smegenų kraujotakos sutrikimą patyrusius Vilniaus miesto ir viso Vilniaus regiono gyventojus.

Pasak RVUL gydytojos neurologės dr. Ingos Slautaitės, žmogui patyrus insultą, kiekviena minutė yra gyvybiškai svarbi, todėl tai, kad naujausios kartos aparatu tyrimas gali būti atliekamas greičiau, leis tikėtis geresnių gydymo rezultatų.

„Laikas gydant insultą ir tikintis sėkmės, deja, nėra mūsų sąjungininkas, kiekviena sutaupyta minutė – aukso vertės. Kuo trumpesnis laikas nuo ligos pradžios iki specializuoto gydymo, padedančio atkurti kraujotaką, tuo didesnė tikimybė, kad ligonis visiškai pasveiks. Be to, ypač svarbu tai, kad šį tyrimą galima atlikti ir kai ligonio būklė labai sunki, pavyzdžiui, dirbtinai ventiliuojamiems pacientams. Todėl Ligoninės administracijos sprendimas įsigyti naują įrangą leis svariai pasistūmėti į priekį ir padidinti gydymo sėkmingumą“, – sako dr. I. Slautaitė.

Radiologijos skyriaus vedėjos Ramintos Šydeikienės teigimu, kompiuterinė tomografijos tyrimas –vienas iš pažangiausių šiuolaikiškų tyrimo metodų, atliekamas naudojant jonizuojančią spinduliuotę, kurios pagalba padaromos ašinio pjūvio vaizdinės nuotraukos.

„Kompiuteriniu tomografu atliekami galvos smegenų, kaklo, krūtinės ląstos, pilvo, dubens, stuburo, galūnių ar kitos srities radiologiniai tyrimai. Šis tyrimas yra pirmo pasirinkimo tyrimas, kai būtinas skubus ištyrimas: pacientams, kuriems įtariamas ūmus insultas, patyrusiems traumą, esant kraujagyslių pažeidimams, taip pat neramiems ar nesąmoningiems pacientams, kurių gyvybė palaikoma specialiais aparatais“, – sako gyd. R. Šydeikienė.

Be to, gydytoja pastebi ir kitą svarbų naujos įrangos pranašumą – tyrimas taps saugesnis, nes pacientas jonizuojančia spinduliuote bus veikiamas žymiai trumpesnį laiką.

Naujuoju kompiuteriniu tomografu bus galima atlikti galvos smegenų perfuzijos tyrimą, kuris suteikia galimybę kiekybiškai įvertinti galvos smegenų kraujotaką, smegenų audinio pakenkimo apimtį, nustatyti galvos smegenų audinio grįžtamus ir negrįžtamus pakitimus. Šios naujosios įrangos galimybės pasitarnaus parenkant ankstyvo ūmaus insulto gydymo taktiką (trombolizę, mechaninę trombektomiją).

Be to, nauja, pažangia įranga bus gaunama geresnė radiologinių vaizdų kokybė, atsiras galimybė atlikti daugiaplanes ir trimates rekonstrukcijas, o tai leis gydytojams radiologams ir gydytojams specialistams tiksliau pamatyti smulkesnius, subtilesnius pakitimus, laiku diagnozuoti ligą ir pradėti gydymą.

Papildoma informacija

Nuo 2014 m. sausio 1 dienos RVUL veikia insulto klasteris – insulto diagnostikos ir gydymo centras, t. y., organizacinė struktūra, apimanti įvairių sričių specialistus, veikianti 24 valandas per parą ir užtikrinanti ankstyvą insulto diagnostiką, atranką ir galimybę reperfuziniam gydymui (kraujotakos atkūrimui galvos smegenų arterijose), tolimesnę ligonio priežiūrą ir gydymą. Aiškus paskirstymas turi garantuoti, kad nelaimės užkluptas pacientas laiku pateks ten, kur gaus tinkamiausią gydymą. Tokį gydymą šiuo metu Lietuvoje gali suteikti specializuoti centrai, įsteigti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių ligoninėse.

Siekiant užtikrinti maksimalų pacientų saugumą, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) medicininių instrumentų pakartotiniam apruošimui pradėtos naudoti didelio pajėgumo automatinė irigacinė ir automatinė irigacinė ultragarsinė medicinos prietaisų plovimo dezinfekcijos mašinos. Jos leidžia žymiai greičiau nei rankiniu būdu ir preciziškai kruopščiai išplauti ir dezinfekuoti daugkartinio naudojimo medicininius instrumentus.

„Daugkartinio naudojimo instrumentai – potencialus infekcijų šaltinis. Tad siekdami minimalizuoti infekcijų rizikas ir norėdami užtikrinti, kad pacientai Ligoninėje sėkmingai sveiktų, investuojame į moderniausią techniką, padedančią šiuos tikslus pasiekti“, – sako Ligoninės direktorius dr. Algimantas Pamerneckas.

Infekcijų kontrolės skyriaus vedėjos Ievos Kisielienės teigimu, Ligoninėje daugkartiniai instrumentai po panaudojimo pirmiausia valomi ir dezinfekuojami. Dezinfekuoti instrumentai pakuojami į įvairias pakuotes (maišelius, juostas, konteinerius) ir, siekiant, kad ant instrumentų nebeliktų gyvybingų mikroorganizmų, sterilizuojami, o po to grąžinami jų naudotojams. I. Kisielienė pastebi, kad nuo tada, kai įsigyta naujausia įranga, darbas palengvėjo ne tik fiziškai. Pasak jos, kur kas svarbiau tai, kad dabar garantuojama saugesnė aplinka pacientams sveikti.

Instrumentų plovimo ir dezinfekcijos mašina skirta įvairių instrumentų, įskaitant sunkiai išplaunamų, taip pat tuščiavidurių, mažo spindžio ir kitokių probleminių instrumentų plovimui ir dezinfekcijai. Tuščiavidurių instrumentų plovimui naudojama patentuota pulsinės irigacijos sistema bei ypatingai aukštos kokybės ultragarso davikliai. Be to, mašina turi ypatingai gerą instrumentų džiovinimo funkciją.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) veiklą pradeda naujai įsteigta Darbo taryba. Tarybos nariai dalyvaus informavimo, konsultavimo ir kitose procedūrose, kuriomis darbuotojai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą, teiks darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių, darbo klausimų, aktualių darbuotojams darbdavio sprendimų, darbo teisės normų įgyvendinimo.

Iš darbuotojų iškeltų kandidatų daugiausia balsų surinko: Gintaras Varanauskas, Olesia Jusel, Inga Rakauskienė, Violeta Kairytė, Marina Žukovska, Rita Ališauskienė, Mark Barkovski, Edita Kreč, Gintautas Brimas, Rūta Banytė ir Jūratė Ilgert. Į pirmąjį posėdį susirinkę Tarybos nariai savo pirmininku išrinko Gintarą Varanauską.

Rinkimuose galėjo dalyvauti ir balso teisę turėjo visi bent trijų nepertraukiamų mėnesių darbo santykius su darbdaviu turintys darbuotojai. Darbo taryba sudaroma iš vienuolikos narių trejų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios.

Darbo taryba reikalinga siekiant užtikrinant visas darbdavio ir darbuotojo teises ir interesus, nediskriminuojant atskirų darbuotojų, jų grupių ar atskirų darboviečių darbuotojų, taip pat abipusio pasitikėjimo pagrindais bendradarbiaujant su visomis profesinėmis sąjungomis.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) surengta aštuntoji mokslinė-praktinė konferencija „Funkcinė endoskopinė sinusų chirurgija“. Joje šiemet su kolegomis iš Latvijos ir Baltarusijos patirtimi pasidalijo pagrindinis konferencijos iniciatorius ir organizatorius, RVUL Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjas med. dr. Svajūnas Balseris, ligoninės otorinolaringologai Rimvydas Toločka ir Giedrius Strazdas bei med. dr. Darius Rauba iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų.

Pasak tradiciškai kiekvieną pavasarį rengiamos konferencijos organizatoriaus med. dr. Svajūno Balserio, dalijimasis patirtimi su kolegomis ir mokslinės diskusijos yra itin svarbus veiksnys, tobulinant ir vystant prienosinių ančių ligų diagnostiką bei funkcinę endoskopinę sinusų chirurgiją.

„Šiųmetėje konferencijoje perskaitėme septynis pranešimus apie prienosinių ančių patologijos ir gydymo naujoves, atlikome keturias endoskopines operacijas, kurias gyvai galėjo stebėti mūsų kolegos, atvykę iš Latvijos ir Baltarusijos. Tai leido konstruktyviai diskutuoti apie indikacijas gydymui, galimas skirtingas chirurgines technikas, įvairius kitus gydymo būdus, galimas komplikacijas ir kt. Noriu pabrėžti, kad toks interaktyvus ir intensyvus keitimasis informacija, žiniomis ir patirtimi yra itin reikšmingas siekiant gerinti pacientų gydymo kokybę, tad šios dvi dienos buvo naudingos tiek mūsų svečiams, tiek ir mums“, – sako med. dr. Svajūnas Balseris.

Sklandų darbą konferencijoje ir techninį praktinės dalies išpildymą užtikrino „Karl Storz“ kompanija. Jai padedant buvo sumontuota aukštos raiškos tiesioginė endoskopinių operacijų transliacija iš operacinės, suteikianti galimybę ne tik stebėti operacijas, bet ir klausti, diskutuoti su chirurgu. Naudodamiesi muliažais, kursų klausytojai galėjo tobulinti praktinius įgūdžius, atlikti įvairias endoskopines diagnostines manipuliacijas.

Konferenciją organizavo RVUL, Vilniaus universitetas ir Lietuvos otorinolaringologų draugija.

Būtinoji medicinos pagalba – tai pirmoji ir skubi medicininė pagalba, teikiama, kai asmens gyvybei gresia pavojus arba gali kilti reali grėsmė paciento sveikatai, nepradėjus teikti pagalbos per trumpą laiką. Tokią pagalbą teikiančiame Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriuje dirbantis skubiosios medicinos gydytojas rezidentas, savo knygoje jį pavadinęs „Pragaro ambulatorija“, Andrius Černauskas sako, kad šią sąvoką ir jos tikrąją reikšmę, deja, supranta ne visi bei pastebi, kad iš visą parą dirbančių skyrių pacientai itin dažnai tikisi visai ko kito – paslaugų, kurias jiems turėtų suteikti šeimos gydytojai.

„Skubios pagalbos skyrius (SPS) nėra visą parą dirbantis išskirtinės diagnostikos centras ir ne vieta, kur atliekami tie tyrimai, kurių kitose įstaigose reikia laukti. Tai reiškia, kad dėl gyvybei pavojaus nekeliančių negalavimų pacientas pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jo ne darbo metu (naktį, savaitgaliais, per šventes) – į tą gydymo įstaigą, su kuria jo šeimos gydytojas ar poliklinika yra sudarę sutartį dėl būtinosios pagalbos teikimo paslaugų jam / jai nedirbant“, – sako A. Černauskas.

Vilniuje daugelis didžiųjų poliklinikų yra sudariusios sutartis su Centro poliklinika (Naujininkų, Lazdynų, N. Vilnios, Šeškinės), Karoliniškių, Antakalnio ir Vilniaus rajono centrinė poliklinikos – su Vilniaus miesto klinikine ligonine, kur pagal šeimos gydytojo kompetenciją pagalba pacientams teikiama tada, kai šios poliklinikos nedirba.

Tačiau gydytojas rezidentas pastebi, kad apie tai, jog kiekviena šeimos gydytojų institucija yra įsipareigojusi užtikrinti pagalbos teikimą ištisą parą, daugelis pacientų nežino, poliklinikos ir šeimos gydytojai dažnai pacientų neinformuoja, kur reiktų kreiptis, kai šeimos gydytojas nedirbs, ir kad dėl kiekvieno, net ir menkiausio nusiskundimo nebūtina kviesti greitosios medicinos pagalbos.

„Dėl informacijos trūkumo Skubios pagalbos skyriuje susidaro milžiniški pacientų srautai – 300 pacientų per parą, 110 tūkst. pacientų per metus. Manau, kad šeimos gydytojo institucija yra pirmutinė paciento sveikatos grandis, kuri turėtų suteikti informaciją pacientui, kur kreiptis, kai jo šeimos gydytojas nedirba. Jei šių įstaigų ir jų pacientų komunikacija būtų sėkminga, laimėtų visi: tiems, kuriems iš tiesų reikia skubios pagalbos, laukimo laikas Skubios pagalbos skyriuje sutrumpėtų, o tiems, kuriems gali pagelbėti budintis gydytojas, nereikėtų dėl menko negalavimo sugaišti kelių valandų ir bereikalingai dėl to lieti pyktį ant skubios pagalbos skyrių darbuotojų“, – sako A. Černauskas.

Be to, skubios medicinos gydytojas rezidentas atkreipia dėmesį, kad būtent tie pacientai, kurie į Skubios pagalbos skyrių kreipiasi dėl patologijos, kuri yra šeimos gydytojo kompetencija, itin dažnai yra linkę energingiausiai skųstis aptarnavimo greičiu.

„Kiekvienas pacientas, atvykęs į RVUL Skubios pagalbos skyrių, yra priskiriamas vienai iš keturių skirtingų kategorijų, nurodančių, kaip greitai jis turi sulaukti pagalbos, ir, jeigu priskirta kategorija nenurodo, jog pagalba turi būti suteikta nedelsiant – per 15 minučių, pusvalandį ar valandą – tokiam pacientui gali tekti palaukti net kelias valandas. Tai, žinoma, sukelia itin daug nepasitenkinimo, tačiau pabandžius žmogui paaiškinti, kad, pavyzdžiui, dėl to, jog nežymiai karščiuoja trečią dieną, jis galėtų kreiptis į budintį gydytoją ir išvengti tokio laukimo, tas pasipiktinimas neretai tik išauga“, – apie darbo ypatumus pasakoja A. Černauskas.

Gydytojas priduria, jog dažnai Skubios pagalbos skyriaus darbuotojams išliejamo pykčio lygis padidėja, kai pacientai, kurių būklė neatitinka būtinosios medicinos pagalbos kategorijų, informuojami, kad paslaugos jiems gali būti suteiktos šiame skyriuje, bet už jas teks susimokėti.

„Dažnai skyriuje girdime tas pačias frazes, kad atvykęs pacientas yra mokesčių mokėtojas, yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir kad sveikatos priežiūros paslaugos privalo būti nemokamos. Deja, taip nėra. Mūsų valstybinis sveikatos draudimas yra skurdus ir dėl to turi tam tikras taisykles, todėl tikrai negarantuoja visų medicininių paslaugų nemokamai“, – sako gydytojas rezidentas.

Kartais į SPS pacientai kreipiasi ieškodami lengvesnių ir greitesnių kelių gauti paslaugas, kurias šeimos gydytojas institucijoje jam suteiktų nemokamai. Tiesa, jam ten reikėtų registruotis ir vizito laukti galbūt net savaitę ar ilgiau“, – teikia medikas.

Primename, kad pagal sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 patvirtintą tvarką, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurių pacientai yra prisiregistravę, turėtų užtikrinti (sudarant sutartis su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis) paslaugų teikimą pagal šeimos gydytojo kompetenciją visą parą. Kur tiksliai turėtų kreiptis pagalbos – šios informacijos pacientai turėtų teirautis vizitų pas savo šeimos gydytoją metu arba ieškoti Vilniaus teritorinės ligonių kasos interneto svetainėje.

Papildoma informacija

RVUL Skubios pagalbos skyriuje skubi ir neatidėliotina pagalba teikiama visą parą, septynias dienas per savaitę asmenims, vyresniems nei 18 metų.

Į Skubios pagalbos skyrių per parą vidutiniškai kreipiasi 250-300 pacientų. Skyriuje vykdomas pirminis pacientų būklės vertinimas, pacientų rūšiavimas pagalbos teikimo eiliškumui nustatyti, įdiegta eilių valdymo sistema. Tai reiškia, kad pradinės apžiūros metu įvertinama paciento būklė ir nustatoma, kokiu eiliškumu pacientui bus teikiama pagalba. Jeigu paciento būklės sunkumas pirminio vertinanimo metu nereikalauja ypatingai skubių medikų veiksmų, pacientui tenka laukti.

• Kreipiantis dėl būtinosios medicinos pagalbos, gydytojo siuntimas neprivalomas.
• Būtinoji pagalba LR piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, yra nemokama.
• Skubiosios pagalbos skyriuje teikiant pagalbą prioritetas teikiamas pačios sunkiausios būklės pacientams. Todėl pacientų aptarnavimo trukmė labai priklauso nuo tuo metu skyriuje esančių sunkios būklės pacientų skaičiaus.
• Pacientai, pagal būklės sunkumą pirminės apžiūros metu, gali būti priskirti vienai iš 4 skubios pagalbos teikimo kategorijų (pirmoji – pagalba pradedama teikti nedelsiant, ketvirtoji – pacientas gali laukti 1 valandą, kol jį apžiūrės gydytojas).
• Paciento būklei neatitinkant būtiosios medicinos pagalbos kategorijų, tik jums pageidaujant ir eilės tvarka, jums gali būti suteikiamos mokamos paslaugos. Apie tai jums turėtų būti pasakyta po pirminio jūsų būklės vertinimo.

Pasiaukojimas ir ryžtas pagelbėti kitam – tai savybės, už kurias išskirtiniais Sveikatos apsaugos ministerijos apdovanojimais pagerbti Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) medikai. Operacinio anesteziologijos skyriaus gydytojui anesteziologui reanimatologui Algirdui Antanui Ručinskui iš sveikatos apsaugos ministro rankų įteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklas, Skubios pagalbos skyriaus slaugytojai Valentinai Račkovskajai, Operacinio anesteziologijos skyriaus slaugytojai Danutei Dubauskaitei ir Ginekologijos skyriaus slaugytojai Jadvygai Gerasimovič – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklai.

Apdovanojimų ceremonijoje dalyvavęs RVUL direktorius dr. Algimantas Pamerneckas džiaugėsi, kad šiemet įvertinimo sulaukė tie, kurie yra itin kruopštūs, atsakingi ir žingeidūs savo srities specialistai, bei pastebėjo, kad šių medikų sveikesnės visuomenės kūrimui paskirtas laikas išties įspūdingas – visų keturių, kartu sudėjus, darbo stažas siekia daugiau nei pusantro šimto metų.

„Visi keturi pagerbti mūsų Ligoninės darbuotojai – savo profesijai po daugiau nei keturias dešimtis metų atidavę medikai. Jie jau yra pelnę ir pacientų, ir kolegų pagarbą. Tad visos Ligoninės bendruomenės vardu sveikinu kolegas ir dėkoju už atsidavimą, nuoširdų ir nepriekaištingai Lietuvos žmonių sveikatos labui atliekamą darbą”, – kolegų įvertinimu džiaugiasi dr. A. Pamerneckas.

Gyd. Algirdas Antanas Ručinskas

Gyd. Algirdas Antanas Ručinskas 1962 m. darbinę veiklą pradėjo Vilniaus universiteto Vaistų sintezės laboratorijoje, kur dirbo moksliniu bendradarbiu. Nuo 1965 m. A. A. Ručinskas dirbo gydytoju anesteziologu reanimatologu Šv. Jokūbo ligoninėje. 1997 m. buvo perkeltas į Vilniaus miesto 6-ąją klinikinę ligoninę, o 1984 m. paskirtas Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninės Anesteziologijos skyriaus vedėju. 1991 m. pradėjo dirbti Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje (dabar – Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė), kurioje dirba iki šiol. 1984 m. gydytojas Algirdas Antanas Ručinskas pirmasis Lietuvoje pradėjo taikyti morfiną epiduraliai ir intratekaliai pooperaciniams skausmams malšinti. Į medicinos praktiką įdiegė keletą regioninės nejautros metodų – poraktikaulinę ir viršraktikaulinę petinio nervinio rezginio blokadas bei šlaunies nervo prolonguotos nejautros būdą.

Slaugytoja Valentina Račkovskaja

Visas bendrosios praktikos slaugytojos Valentinos Račkovskajos gyvenimas yra susijęs su medicina. Dirbti pagal profesiją ji pradėjo 1976 m., o nuo 1991 m. prisijungė prie Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (dabar – Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė) kolektyvo ir jos Skubiosios pagalbos skyriuje (anksčiau – Traumatologijos punktas) nepertraukiamai dirba iki šiol.

Slaugytoja Jadvyga Gerasimovič

Bendrosios praktikos slaugytoja Jadvyga Gerasimovič savo darbinę veiklą pradėjo 1969 m. Jotaviškių medicinos punkte, kur dirbo sanitare. Nuo 1971 m. iki 1991 m. medicinos seserimi dirbo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, Ginekologijos skyriuje. Nuo 1976 m. iki 1978 m. čia atliko vyresniosios medicinos sesers pareigas. 1991 m. buvo perkelta dirbti į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės (dabar – Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė) Ginekologijos skyrių, kuriame dirba iki šiol. Ji 49 metus paskyrė ligonių slaugymui, siekdama užtikrinti pacientų saugumą ir gerovę.

Slaugytoja Danutė Dubauskaitė

Bendrosios praktikos slaugytoja Danutė Dubauskaitė kolegų apibūdinama kaip pareiginga, darbšti. Ji puikiai išmano savo darbą, turi didelę profesinę patirtį, nuolat siekia tobulėti, sugeba lengvai prisitaikyti prie naujų technologijų, nebijo iššūkių. Jos bendras darbo stažas – 43 metai. Visus šiuos metus ji profesionaliai, nepriekaištingai ir pasiaukojamai dirba Lietuvos žmonių sveikatos labui. Įvertinant gausybę darbų, kuriuos slaugytojas savo darbe turi atlikti, svarbiausios Danutės Dubauskaitės savybės – atsakomybė, nuolatinis mokymasis ir žinių troškimas, gebėjimas dirbti komandoje.

Papildoma informacija

Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama pagerbti valstybinių, profesinių švenčių ar įstaigų jubiliejų progomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos darbuotojus – slaugytojus, akušerius, kinezeterapeutus, masažuotojus, vaistininkus, farmakotechnikus, medicinos gydytojus, gydytojus odontologus, visuomenės sveikatos priežiūros specialistus ir kt., už ilgametį ir nepriekaištingą darbą, ypač didelį indėlį plėtojant sveikatos apsaugą, sveikos gyvensenos propagavimą, plėtojant farmacijos pramonę, Lietuvos Respublikos, kaip sveikos valstybės, prestižo kėlimą bei aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistų rengimą, už pasiaukojimą ir drąsą gelbstint žmonių gyvybę, įsteigė nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklą, nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklą bei nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklą.

Teorinių žinių gilinimas ir tiesiogiai transliuojamos sudėtingos operacijos – tuo pasižymės Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) gegužės 3-4 d. jau aštuntąjį kartą vyksianti mokslinė-praktinė konferencija „Funkcinė endoskopinė sinusų chirurgija“. Šiemet ji ypatinga, nes mūsų specialistai dalinsis savo patirtimi su kursų dalyviais – gydytojais otorinolaringologais – iš Latvijos bei Baltarusijos.

Pagrindinis konferencijos „Funkcinė endoskopinė sinusų chirurgija“ iniciatorius RVUL Ausų, nosies ir gerklės skyriaus vedėjas med. dr. Svajūnas Balseris sako, kad šiųmetė konferencija skirta prienosinių ančių patologijos diagnostikai ir funkcinei endoskopinei sinusų chirurgijai.

„Kursų dalyviams gyvai pademonstruosime įvairias chirurgines technikas, kalbėsime apie funkcinės endoskopinės sinusų chirurgijos srities ypatumus, komplikacijas, indikacijas gydymui. Džiaugiuosi, kad ir šiemet dirbsime su šaunia ir patyrusia komanda – RVUL gydytojais Rimvydu Toločka ir Giedriumi Strazdu. Savo patirtimi taip pat dalinsis ir med. dr. Darius Rauba iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų“, – sako med. dr. S. Balseris.

Sklandų darbą konferencijoje ir techninę praktinės dalies išpildymą užtikrins „Karl Storz“ kompanija. Jai padedant bus sumontuota aukštos raiškos tiesioginė endoskopinių operacijų transliacija iš operacinės, suteikianti galimybę ne tik stebėti operacijas, bet ir klausti, diskutuoti su chirurgu. Naudodamiesi muliažais, kursų klausytojai galės tobulinti praktinius įgūdžius, atlikti įvairias endoskopines diagnostines manipuliacijas.

Konferenciją organizuoja RVUL, Vilniaus universitetas ir Lietuvos otorinolaringologų draugija.