Blog

Kiekvienais metais Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, visą savaitę vyksta renginiai, skirti Pasaulinei sepsio dienai paminėti. Jų tikslas – apie sepsį priminti ne tik gydytojams specialistams, tačiau kuo daugiau šviesti plačiąją visuomenę, suteikti jai žinių apie pirmuosius požymius, paaiškinti budrumo ir laiko svarbą gydant šią ligą.

Sepsis yra gyvybei grėsmingi organų funkcijų sutrikimai, sukelti organizmo sutrikusio atsako į infekciją. Iš pirmo žvilgsnio apibrėžimas sudėtingas, tačiau įsigilinus nesunku suprasti, kad sepsiui reikalinga infekcija, į kurią organizmas reaguoja neadekvačiu atsaku. Šis sutrikęs atsakas sukelia gyvybiškai pavojingus organų funkcijų pakitimus. Tai dažnai pasitaikanti, neatidėliotinos pagalbos reikalaujanti būklė. Apmaudu, tačiau apie sepsį daugiau išgirstame tik tuomet, kai nuo jo miršta visuomenei žinomi arba jauni ir sveiki žmonės, nors sergamumas sepsiu yra visuotinis!

Bet kuri infekcija gali komplikuotis sepsiu, todėl pradinius sepsio požymius gana sunku atpažinti. Sepsis turėtų būti įtariamas visiems, kuriems yra įtariama ar patvirtinta infekcija ir būklė atrodo blogėjanti.

Pagrindiniai sepsio simptomai apima:

• karščiavimą, šaltkrėtį,
• šaltą, drėgną, prakaituotą, pasikeitusios spalvos odą,
• padažnėjusį kvėpavimą, sunkumą kvėpuoti,
• padažnėjusį pulsą, sumažėjusį kraujo spaudimą,
• sumišimą, nerimą, orientacijos sutrikimus.

Infekcija tapti sepsiu gali staiga, o kiekviena valanda (o tiksliau – minutė), nesuteikus adekvačios medicininės pagalbos, ženkliai mažina sėkmingo sepsio gydymo tikimybę. 70-80% sepsio atvejų prasideda dar prieš ligoniui patenkant į gydymo įstaigą, todėl susirgusiems sunkesne infekcija medicininės pagalbos reikėtų ieškoti kuo skubiau, nes kuo anksčiau gydymas pradedamas, tuo jis būna efektyvesnis. Iškelti sepsio diagnozės klausimą gali padėti infekcijos nustatymas ar įtarimas, kurį lydi anksčiau minėti simptomai. Jei susirgusieji, jų artimieji ir medikai dažniau savęs paklaustų „Ar tai jau sepsis?“, tai padėtų išgelbėti milijonus gyvybių pasaulyje, – teigia ligoninės prof. Saulius Vosylius.

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/PasaulineSepsioDiena/

Informaciją parengė Infekcijų kontrolės skyrius kartu su prof. S. Vosyliumi

Nacionalinis transplantacijos biuras dėkoja Ligoninės kolektyvui už efektyvaus donoro identifikavimą, išlaikymą bei paruošimą ir informuoja, kad iš šio donoro buvo eksplantuoti inkstai ir ragenos. Vienas inkstas transplantuotas 42 metų moteriai, kuri donoro organo laukė 4 mėnesius. Kitas inkstas transplantuotas 57 metų moteriai, kuri donoro organo laukė 5 mėnesius. Recipienčių būklė gera, artimiausiu metu recipientes planuojama išleisti į namus. Viena ragena transplantuota 81 metų moteriai, kita – 72 metų moteriai.

“Nuoširdžiai dėkojame Jūsų kolektyvui už dalyvavimą organų donorystės ir transplantacijos procese ir tikimės sėkmingo tolesnio mūsų bendradarbiavimo”, – rašo Nacionalinio transplantacijos biuro Komunikacijos skyriaus vedėja, l. v. direktoriaus funkcijas Rasa Pekarskienė.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėkoja Ligoninės kolektyvui už efektyvaus donoro identifikavimą, išlaikymą bei paruošimą ir informuoja, kad iš šio donoro buvo eksplantuoti inkstai. Vienas inkstas transplantuotas 61 metų vyrui, kuris donoro organo laukė 2 mėnesius. Transplantatas funkcionuoja, recipientas išleistas į namus. Kitas inkstas transplantuotas 52 metų moteriai, kuri donoro organo laukė beveik 9 mėnesius. Recipientės būklė stabili, transplantatas funkcionuoja.

“Nuoširdžiai dėkojame Jūsų kolektyvui už dalyvavimą organų donorystės ir transplantacijos procese ir tikimės tolesnio mūsų bendradarbiavimo”, – rašo Nacionalinio transplantacijos biuro Komunikacijos skyriaus vedėja, l. v. direktoriaus funkcijas Rasa Pekarskienė.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėkoja Ligoninei už efektyvaus donoro identifikavimą, išlaikymą bei paruošimą ir informuoja, kad iš šio donoro buvo sėkmingai eksplantuoti kepenys, plaučiai ir širdis. Kepenys transplantuotos 41 metų moteriai, kuri donoro organo laukė 1,5 metų. Recipientės būklė gera. Širdis, neatsiradus tinkamų recipientų Lietuvoje, išsiųsta į Kroatiją ir transplantuota 60 metų vyrui. Recipiento būklė labai gera, širdis funkcionuoja gerai. Plaučiai, neatsiradus tinkamų recipientų Lietuvoje, išsiųsti į Vokietiją ir transplantuoti žmogui, kurio lytį ir amžių draudžia atskleisti Vokietijoje galiojantys teisės aktai, tačiau yra žinoma, kad recipiento būklė gera, plaučiai funkcionuoja gerai.

“Nuoširdžiai dėkojame Jūsų kolektyvui už puikų komandinį darbą ir reanimacijos bei operacinės darbuotojų susitelkimą neeiliniame tarptautiniame donorystės procese. Ačiū už dalyvavimą organų donorystės ir transplantacijos procese. Tikimės sėkmingo tolesnio mūsų bendradarbiavimo”, – rašo Nacionalinio transplantacijos biuro Komunikacijos skyriaus vedėja, l. v. direktoriaus funkcijas Rasa Pekarskienė.

Kasmet liepos 28-ąją minima Pasaulinė hepatitų diena. Virusinis hepatitas – grupė infekcinių ligų, kurias sukelia hepatito A, B, C, D ir E virusai, iš kurių labiausiai paplitę hepatito B ir C virusai. Šios ligos paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje, sukeldamos tiek ūmines, tiek lėtines kepenų ligas. Nuo virusių hepatitų virusų sukeltų ligų kasmet miršta daugiau nei 1 milijonas pasaulio gyventojų, panašiai tiek pat, kiek miršta nuo tuberkuliozės ir ŽIV sukeltų ligų. Tačiau mirusiųjų nuo tuberkuliozės ir ŽIV skaičius po truputį mažėja, o nuo hepatitų didėja.

Infekcijų kontrolės skyrius atkreipia dėmesį, kad efektyviausia prevencijos priemonė nuo hepatito B yra vakcinacija. Susirgus, tiek hepatitą B, tiek hepatitą C galima efektyviai gydyti, todėl labai svarbu ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas.

Informaciją parengė Infekcijų kontrolės skyrius

Šių metų birželio 28 dieną Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas neurologas Donatas Zailskas tapo pirmuoju gydytoju Lietuvoje, išlaikiusiu Europos neurologų tarybos egzaminą ir įgijusiu Europos neurologų tarybos nario vardą.

Europos neurologų tarybos egzaminas (angl. The European Board Examination in Neurology) kasmet organizuojamas Europos medicinos specialistų sąjungos neurologijos sekcijos ir Europos neurologų akademijos. Egzaminas tradiciškai vyksta dieną prieš kasmetinį Europos neurologų akademijos kongresą. Šiemet Norvegijoje, Osle, vyko 11-asis egzaminas, pritraukęs daugiausiai iki šiol – virš 90-ies atstovų iš įvairių pasaulio šalių.

Europos neurologų tarybos egzaminas buvo sukurtas siekiant suvienodinti ir pagerinti neurologijos standartus Europoje. Pirmasis egzaminas buvo surengtas 2009-aisiais; nuo tada jį yra išlaikę daugiau nei 400 neurologų iš viso pasaulio. Visą dieną trunkantį egzaminą sudaro žodinė ir rašytinė dalys. Rašytinė dalis sudaryta iš klausimų apie bendrines neurologijos žinias, Europos neurologų akademijos gaires ir specializuotų klausimų iš įvairių neurologijos sričių. Per žodinę dalį pristatomas parengtas klinikinis atvejis, mokslinės literatūros analizė pasirinkta tema ir trumpa esė visuomenės sveikatos ar etikos tema. Egzaminavimo dieną dalyvauja Pasaulio neurologų federacijos stebėtojas, papildomai užtikrinantis egzamino procedūrų kokybę ir skaidrumą.

Europos neurologų tarybos egzaminas daugelyje Europos valstybių yra privalomas neurologo specialybei įgyti. Egzaminą išlaikiusiems skiriamas Europos neurologų tarybos nario (angl. Fellow of European Board of Neurology) vardas, pripažįstamas kaip aukštos neurologo kompetencijos ženklas.

Sveikiname kolegą su profesiniais pasiekimais !

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėkoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikams už efektyvaus donoro identifikavimą, išlaikymą bei paruošimą ir informuoja, kad iš šio donoro buvo eksplantuoti inkstai. Vienas inkstas transplantuotas 36 metų vyrui, kuris donorinio organo laukė 14 mėnesių. Transplantatas pradėjo funkcionuoti, hemodializių nebereikia, recipientas išleistas į namus. Kitas inkstas transplantuotas 49 metų vyrui, kuris donoro laukė 11 mėnesių. Recipiento būklė stabili.

“Nuoširdžiai dėkojame Ligoninės gydytojams už dalyvavimą organų donorystės ir transplantacijos procese ir tikimės sėkmingo tolesnio mūsų bendradarbiavimo”, – rašo Transplantacijos koordinavimo skyriaus vedėja, l. v. direktoriaus funkcijas Vita Gembutienė.

Brangūs kolegos,

nuo pat įkūrimo Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė formavo ne tik regiono, bet ir visos Lietuvos skubios pagalbos kultūrą ir, svarbiausia, išgelbėjo tūkstančius žmonių gyvybių. Šiandien ši sveikatos priežiūros įstaiga garbingai nešioja Respublikinės ligoninės vardą, reiškiantį kad čia dirbančių žmonių darbas yra reikšmingas visai mūsų šaliai, o kvalifikuotos ir kokybiškos paslaugos teikiamos ne tik skubiems, bet ir planiniams pacientams iš visos Lietuvos.

Pradėti dirbti ligoninėje, turinčioje tokias gilias sveikatos priežiūros tradicijas ir kultūrą, yra didžiulis iššūkis, atsakomybė ir, žinoma, garbė. Dirbsiu siekdama aukščiausių standartų – integralių ir naujausiais medicinos mokslo atradimais pagrįstų sprendimų pacientų gydyme, nuolatinės tobulėjimo ir augimo atmosferos, e. sprendimais pagrįstų sistemų, taupančių darbuotojų bei pacientų laiką, bekompromisiškai žmogiško, efektyvaus ir empatiško pacientų aptarnavimo bei patogios, malonios aplinkos čia dirbantiems ir besigydantiems. Planuojami pokyčiai neįvyks per akimirką, galbūt ne viskas vyks sklandžiai, galbūt mūsų kelyje pasitaikys duobių ar viršukalnių, į kurias įkopti bus sudėtinga, bet tikiu, kad dirbdami dėl bendro tikslo – kartu galime viską.

Tikiuosi Jūsų paramos ir palaikymo. Prisiimu šią atsakomybę vildamasi, kad kartu nueisime ilgą kelią, siekdami sukurti tai, kuo būsime rytoj. Tikiu, kad dirbant kaip komandai, sunkumai mums taps tik dar viena proga susitelkti ir atsistoti vienas už kito peties, kad kartu juos įveiktume. Tikiu, kad siekdami modernios, aukščiausio lygio ligoninės vizijos kartu, ranka rankon, galėsime atverti naują, šviesų šiuolaikiškos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės etapą, kurioje būtų gera visiems – pacientams ir darbuotojams.

Sveikinuosi su visais,

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė dr. Jelena Kutkauskienė

Liepos 8 dieną VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) vadovo pareigas pradeda eiti dr. Jelena Kutkauskienė.

Dr. Jelena Kutkauskienė savo karjerą pradėjo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje kaip vyresnioji specialistė, vėliau tapo padalinio vadove, dirbo Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojos medicinai, Mykolo Riomerio universitete dėstė Sveikatos teisės pagrindų programą. Prieš užimdama RVUL direktoriaus pareigas ji vadovavo sostinės Karoliniškių poliklinikai.

Jelena Kutkauskienė yra įgijusi gydytojos bei teisininkės išsilavinimą, apsigynusi teisės srities disertaciją.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pirmoji pasinaudojo nauju finansavimo modeliu, skirtu energijos efektyvumo didinimo projektui įgyvendinti. Bus atnaujinamas jos seniausias dviaukštis korpusas, kuriame įrengtos operacinės. Seni, nuo statybų nekeisti mediniai langai. Šalčiui laidžios sienos. Stogas, pro kurį žiemą šiluma veržiasi lauk, o vasarą skverbiasi karštis.

„Visi, kurie dirbame šiame korpuse, žiemą šąlame, nors išlaidos už šildymą yra didžiulės. Šalčiausios patalpos – vaistinės, tenka šildytis elektriniais šildytuvais. Taigi mokame ir už jiems sunaudotą elektrą, ir už centralizuotą šildymą“, – paaiškino RVUL direktoriaus pavaduotoja valdymui Daina Balčėtienė.

Neliko finansavimo

Tam reikėjo drąsos ir pasiryžimo – parengti projektą, kuriam įgyvendinti bus pasinaudota nauju finansavimo modeliu. Pasak D. Balčėtienės, kitos išeities nebuvo – nebeliko įprastų dotacijų iš ES struktūrinių fondų infrastruktūriniams projektams – tokiems, per kuriuos atnaujinami seni viešieji pastatai. Bet nusidėvėjusį ir energetiškai neefektyvų ligoninės pastatą būtina atnaujinti.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2019/06/18/news/ligonine-jau-pasinaudojo-nauju-finansiniu-modeliu-atnaujins-seniausia-korpusa-10784085/