Blog

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėkoja Ligoninės kolektyvui už efektyvaus donoro identifikavimą, išlaikymą bei paruošimą ir informuoja, kad iš šio donoro buvo eksplantuoti inkstai. Vienas inkstas transplantuotas 61 metų vyrui, kuris donoro organo laukė 2 mėnesius. Transplantatas funkcionuoja, recipientas išleistas į namus. Kitas inkstas transplantuotas 52 metų moteriai, kuri donoro organo laukė beveik 9 mėnesius. Recipientės būklė stabili, transplantatas funkcionuoja.

“Nuoširdžiai dėkojame Jūsų kolektyvui už dalyvavimą organų donorystės ir transplantacijos procese ir tikimės tolesnio mūsų bendradarbiavimo”, – rašo Nacionalinio transplantacijos biuro Komunikacijos skyriaus vedėja, l. v. direktoriaus funkcijas Rasa Pekarskienė.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėkoja Ligoninei už efektyvaus donoro identifikavimą, išlaikymą bei paruošimą ir informuoja, kad iš šio donoro buvo sėkmingai eksplantuoti kepenys, plaučiai ir širdis. Kepenys transplantuotos 41 metų moteriai, kuri donoro organo laukė 1,5 metų. Recipientės būklė gera. Širdis, neatsiradus tinkamų recipientų Lietuvoje, išsiųsta į Kroatiją ir transplantuota 60 metų vyrui. Recipiento būklė labai gera, širdis funkcionuoja gerai. Plaučiai, neatsiradus tinkamų recipientų Lietuvoje, išsiųsti į Vokietiją ir transplantuoti žmogui, kurio lytį ir amžių draudžia atskleisti Vokietijoje galiojantys teisės aktai, tačiau yra žinoma, kad recipiento būklė gera, plaučiai funkcionuoja gerai.

“Nuoširdžiai dėkojame Jūsų kolektyvui už puikų komandinį darbą ir reanimacijos bei operacinės darbuotojų susitelkimą neeiliniame tarptautiniame donorystės procese. Ačiū už dalyvavimą organų donorystės ir transplantacijos procese. Tikimės sėkmingo tolesnio mūsų bendradarbiavimo”, – rašo Nacionalinio transplantacijos biuro Komunikacijos skyriaus vedėja, l. v. direktoriaus funkcijas Rasa Pekarskienė.

Kasmet liepos 28-ąją minima Pasaulinė hepatitų diena. Virusinis hepatitas – grupė infekcinių ligų, kurias sukelia hepatito A, B, C, D ir E virusai, iš kurių labiausiai paplitę hepatito B ir C virusai. Šios ligos paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje, sukeldamos tiek ūmines, tiek lėtines kepenų ligas. Nuo virusių hepatitų virusų sukeltų ligų kasmet miršta daugiau nei 1 milijonas pasaulio gyventojų, panašiai tiek pat, kiek miršta nuo tuberkuliozės ir ŽIV sukeltų ligų. Tačiau mirusiųjų nuo tuberkuliozės ir ŽIV skaičius po truputį mažėja, o nuo hepatitų didėja.

Infekcijų kontrolės skyrius atkreipia dėmesį, kad efektyviausia prevencijos priemonė nuo hepatito B yra vakcinacija. Susirgus, tiek hepatitą B, tiek hepatitą C galima efektyviai gydyti, todėl labai svarbu ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas.

Informaciją parengė Infekcijų kontrolės skyrius

Šių metų birželio 28 dieną Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas neurologas Donatas Zailskas tapo pirmuoju gydytoju Lietuvoje, išlaikiusiu Europos neurologų tarybos egzaminą ir įgijusiu Europos neurologų tarybos nario vardą.

Europos neurologų tarybos egzaminas (angl. The European Board Examination in Neurology) kasmet organizuojamas Europos medicinos specialistų sąjungos neurologijos sekcijos ir Europos neurologų akademijos. Egzaminas tradiciškai vyksta dieną prieš kasmetinį Europos neurologų akademijos kongresą. Šiemet Norvegijoje, Osle, vyko 11-asis egzaminas, pritraukęs daugiausiai iki šiol – virš 90-ies atstovų iš įvairių pasaulio šalių.

Europos neurologų tarybos egzaminas buvo sukurtas siekiant suvienodinti ir pagerinti neurologijos standartus Europoje. Pirmasis egzaminas buvo surengtas 2009-aisiais; nuo tada jį yra išlaikę daugiau nei 400 neurologų iš viso pasaulio. Visą dieną trunkantį egzaminą sudaro žodinė ir rašytinė dalys. Rašytinė dalis sudaryta iš klausimų apie bendrines neurologijos žinias, Europos neurologų akademijos gaires ir specializuotų klausimų iš įvairių neurologijos sričių. Per žodinę dalį pristatomas parengtas klinikinis atvejis, mokslinės literatūros analizė pasirinkta tema ir trumpa esė visuomenės sveikatos ar etikos tema. Egzaminavimo dieną dalyvauja Pasaulio neurologų federacijos stebėtojas, papildomai užtikrinantis egzamino procedūrų kokybę ir skaidrumą.

Europos neurologų tarybos egzaminas daugelyje Europos valstybių yra privalomas neurologo specialybei įgyti. Egzaminą išlaikiusiems skiriamas Europos neurologų tarybos nario (angl. Fellow of European Board of Neurology) vardas, pripažįstamas kaip aukštos neurologo kompetencijos ženklas.

Sveikiname kolegą su profesiniais pasiekimais !

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėkoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikams už efektyvaus donoro identifikavimą, išlaikymą bei paruošimą ir informuoja, kad iš šio donoro buvo eksplantuoti inkstai. Vienas inkstas transplantuotas 36 metų vyrui, kuris donorinio organo laukė 14 mėnesių. Transplantatas pradėjo funkcionuoti, hemodializių nebereikia, recipientas išleistas į namus. Kitas inkstas transplantuotas 49 metų vyrui, kuris donoro laukė 11 mėnesių. Recipiento būklė stabili.

“Nuoširdžiai dėkojame Ligoninės gydytojams už dalyvavimą organų donorystės ir transplantacijos procese ir tikimės sėkmingo tolesnio mūsų bendradarbiavimo”, – rašo Transplantacijos koordinavimo skyriaus vedėja, l. v. direktoriaus funkcijas Vita Gembutienė.

Brangūs kolegos,

nuo pat įkūrimo Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė formavo ne tik regiono, bet ir visos Lietuvos skubios pagalbos kultūrą ir, svarbiausia, išgelbėjo tūkstančius žmonių gyvybių. Šiandien ši sveikatos priežiūros įstaiga garbingai nešioja Respublikinės ligoninės vardą, reiškiantį kad čia dirbančių žmonių darbas yra reikšmingas visai mūsų šaliai, o kvalifikuotos ir kokybiškos paslaugos teikiamos ne tik skubiems, bet ir planiniams pacientams iš visos Lietuvos.

Pradėti dirbti ligoninėje, turinčioje tokias gilias sveikatos priežiūros tradicijas ir kultūrą, yra didžiulis iššūkis, atsakomybė ir, žinoma, garbė. Dirbsiu siekdama aukščiausių standartų – integralių ir naujausiais medicinos mokslo atradimais pagrįstų sprendimų pacientų gydyme, nuolatinės tobulėjimo ir augimo atmosferos, e. sprendimais pagrįstų sistemų, taupančių darbuotojų bei pacientų laiką, bekompromisiškai žmogiško, efektyvaus ir empatiško pacientų aptarnavimo bei patogios, malonios aplinkos čia dirbantiems ir besigydantiems. Planuojami pokyčiai neįvyks per akimirką, galbūt ne viskas vyks sklandžiai, galbūt mūsų kelyje pasitaikys duobių ar viršukalnių, į kurias įkopti bus sudėtinga, bet tikiu, kad dirbdami dėl bendro tikslo – kartu galime viską.

Tikiuosi Jūsų paramos ir palaikymo. Prisiimu šią atsakomybę vildamasi, kad kartu nueisime ilgą kelią, siekdami sukurti tai, kuo būsime rytoj. Tikiu, kad dirbant kaip komandai, sunkumai mums taps tik dar viena proga susitelkti ir atsistoti vienas už kito peties, kad kartu juos įveiktume. Tikiu, kad siekdami modernios, aukščiausio lygio ligoninės vizijos kartu, ranka rankon, galėsime atverti naują, šviesų šiuolaikiškos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės etapą, kurioje būtų gera visiems – pacientams ir darbuotojams.

Sveikinuosi su visais,

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė dr. Jelena Kutkauskienė

Liepos 8 dieną VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) vadovo pareigas pradeda eiti dr. Jelena Kutkauskienė.

Dr. Jelena Kutkauskienė savo karjerą pradėjo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje kaip vyresnioji specialistė, vėliau tapo padalinio vadove, dirbo Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojos medicinai, Mykolo Riomerio universitete dėstė Sveikatos teisės pagrindų programą. Prieš užimdama RVUL direktoriaus pareigas ji vadovavo sostinės Karoliniškių poliklinikai.

Jelena Kutkauskienė yra įgijusi gydytojos bei teisininkės išsilavinimą, apsigynusi teisės srities disertaciją.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pirmoji pasinaudojo nauju finansavimo modeliu, skirtu energijos efektyvumo didinimo projektui įgyvendinti. Bus atnaujinamas jos seniausias dviaukštis korpusas, kuriame įrengtos operacinės. Seni, nuo statybų nekeisti mediniai langai. Šalčiui laidžios sienos. Stogas, pro kurį žiemą šiluma veržiasi lauk, o vasarą skverbiasi karštis.

„Visi, kurie dirbame šiame korpuse, žiemą šąlame, nors išlaidos už šildymą yra didžiulės. Šalčiausios patalpos – vaistinės, tenka šildytis elektriniais šildytuvais. Taigi mokame ir už jiems sunaudotą elektrą, ir už centralizuotą šildymą“, – paaiškino RVUL direktoriaus pavaduotoja valdymui Daina Balčėtienė.

Neliko finansavimo

Tam reikėjo drąsos ir pasiryžimo – parengti projektą, kuriam įgyvendinti bus pasinaudota nauju finansavimo modeliu. Pasak D. Balčėtienės, kitos išeities nebuvo – nebeliko įprastų dotacijų iš ES struktūrinių fondų infrastruktūriniams projektams – tokiems, per kuriuos atnaujinami seni viešieji pastatai. Bet nusidėvėjusį ir energetiškai neefektyvų ligoninės pastatą būtina atnaujinti.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2019/06/18/news/ligonine-jau-pasinaudojo-nauju-finansiniu-modeliu-atnaujins-seniausia-korpusa-10784085/

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje (RVUL) insultą patyrusiems pacientams teikiama aukščiausio lygio pagalba. Tai patvirtino Europos insulto organizacijos (ESO) remiamas ANGELS iniciatyvos atliktas vertinimas: RVUL Insulto centrui pirmą kartą šalies istorijoje įteiktas „auksinis“ apdovanojimas. Lyginant pacientų srautus, tai – didžiausias tokio pobūdžio centras visoje šalyje, kur kasmet dėl ūminio išeminio insulto gydoma daugiau nei 1200 ligonių, dar daugiau nei 100 pacientų – dėl intrasmegeninių kraujosruvų.

Insulto centro vadovo dr. Aleksandro Vilionskio teigimu, ESO „Angels“ apdovanojimuose vertinti septyni kriterijai, rodantys, kaip efektyviai pacientams, patyrusiems insultą, teikiama pagalba, kaip užtikrinamas tęstinis tokių pacientų gydymas.

„Džiaugiuosi, kad mūsų pastangos stiprinti insulto gydymą šalyje nelieka nepastebėtos ir tarptautinių organizacijų. Tai dar kartą patvirtina, kad RVUL Insulto centras ne tik išlieka lyderiu šalyje, bet ir žengia koja kojon su kitų šalių centrais, panaudojant naujausius gydymo metodus, diegiant naujausią gydymo praktiką“, – sako Insulto centro vadovas.

Be to, dr. A. Vilionskis akcentuoja, kad, įvertinus, jog insultas yra dažniausia ilgalaikio neįgalumo ir viena dažniausių mirties priežastis, tarptautinis „auksinis“ įvertinimas – tarsi pasitikėjimo ženklas pacientams.

„Galvos smegenų insultas – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kuris šiomis dienomis, net ir esant didžiulei medicinos mokslo pažangai, išlieka viena dažniausių mirties bei pagrindine ilgalaikio neįgalumo priežastimi. Pastaruosius kelerius metus iš eilės šalyje registruojama apytiksliai po 10 tūkst. ūminių insultų atvejų, o šia liga suserga ne tik vyresnio ir senyvo amžiaus ligoniai, bet ir jauni, darbingi žmonės. Būtent dėl šių bruožų insultas pelnytai „tituluojamas“ 21-ojo amžiaus rykšte“, – primena gydytojas.

RVUL yra vienas iš šešių Lietuvoje veikiančių insulto centrų, t. y., organizacinė struktūra, apimanti įvairių sričių specialistus, veikianti 24 valandas per parą ir užtikrinanti ankstyvą insulto diagnostiką, atranką ir galimybę reperfuziniam gydymui (kraujotakos atkūrimui galvos smegenų arterijose), tolimesnę ligonio priežiūrą ir gydymą. RVUL medikai 2002 m. pirmieji Lietuvoje ūminį išeminį insultą patyrusiems ligoniams pradėjo taikyti intraveninę trombolizę, o 2012 m. – ir mechaninę trombektomiją

Insulto centro vystymas ir jo funkcijų plėtojimas įvardijamas kaip valstybei svarbus „Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2022 m. veiksmų plano” prioritetas.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Vilniaus universitetas ir Lietuvos otorinolaringologų draugija kasmet, nuo 2011-ųjų metų, organizuoja mokslinę-praktinę konferenciją „Funkcinė endoskopinė sinusų chirurgija“, į kurią dalyvauti kviečiami gydytojai otorinolaringologai. Jos metu dalijamasi patirtimi su Lietuvos ir užsienio kolegomis, siekiant tobulinti ir vystyti prienosinių ančių ligų diagnostiką bei funkcinę endoskopinę sinusų chirurgiją. Šiųmetė konferencija numatyta rugsėjo 19-20 dienomis.

Pasak jau tradicine tapusios konferencijos organizatoriaus med. dr. Svajūno Balserio, mokslinės diskusijos, žinių auginimas, dalijimasis profesine patirtimi, sujungiant praktiką ir teoriją, yra raktas į pacientų gydymo kokybės gerinimą.

„Ši konferencija išskirtinė, nes yra skirta vienai specifinei sričiai – funkcinei endoskopinei sinusų chirurgijai. Jos metu kalbame apie srities ypatumus, komplikacijas, indikacijas gydymui. Atliekame demonstracines operacijas, kurias dalyviai gali stebėti gyvai ir užduoti klausimus, taip įsisavindami bazinius dalykus“, – sako dr. Svajūnas Balseris, RVUL Ausų, nosies ir gerklės skyriaus vedėjas.

Konferencijos metu vykdoma tiesioginė endoskopinių operacijų transliacija iš operacinės, suteikianti galimybę ne tik stebėti operacijas, bet ir klausti, diskutuoti su chirurgu. Naudodamiesi muliažais, kursų klausytojai gali tobulinti praktinius įgūdžius, atlikti įvairias endoskopines diagnostines manipuliacijas.

Skaičiuojama, jog per konferencijos gyvavimo laikotarpį joje dalyvavo keli šimtai gydytojų iš Lietuvos ir užsienio valstybių.