Blog

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje (RVUL) insultą patyrusiems pacientams teikiama aukščiausio lygio pagalba. Tai patvirtino Europos insulto organizacijos (ESO) remiamas ANGELS iniciatyvos atliktas vertinimas: RVUL Insulto centrui pirmą kartą šalies istorijoje įteiktas „auksinis“ apdovanojimas. Lyginant pacientų srautus, tai – didžiausias tokio pobūdžio centras visoje šalyje, kur kasmet dėl ūminio išeminio insulto gydoma daugiau nei 1200 ligonių, dar daugiau nei 100 pacientų – dėl intrasmegeninių kraujosruvų.

Insulto centro vadovo dr. Aleksandro Vilionskio teigimu, ESO „Angels“ apdovanojimuose vertinti septyni kriterijai, rodantys, kaip efektyviai pacientams, patyrusiems insultą, teikiama pagalba, kaip užtikrinamas tęstinis tokių pacientų gydymas.

„Džiaugiuosi, kad mūsų pastangos stiprinti insulto gydymą šalyje nelieka nepastebėtos ir tarptautinių organizacijų. Tai dar kartą patvirtina, kad RVUL Insulto centras ne tik išlieka lyderiu šalyje, bet ir žengia koja kojon su kitų šalių centrais, panaudojant naujausius gydymo metodus, diegiant naujausią gydymo praktiką“, – sako Insulto centro vadovas.

Be to, dr. A. Vilionskis akcentuoja, kad, įvertinus, jog insultas yra dažniausia ilgalaikio neįgalumo ir viena dažniausių mirties priežastis, tarptautinis „auksinis“ įvertinimas – tarsi pasitikėjimo ženklas pacientams.

„Galvos smegenų insultas – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kuris šiomis dienomis, net ir esant didžiulei medicinos mokslo pažangai, išlieka viena dažniausių mirties bei pagrindine ilgalaikio neįgalumo priežastimi. Pastaruosius kelerius metus iš eilės šalyje registruojama apytiksliai po 10 tūkst. ūminių insultų atvejų, o šia liga suserga ne tik vyresnio ir senyvo amžiaus ligoniai, bet ir jauni, darbingi žmonės. Būtent dėl šių bruožų insultas pelnytai „tituluojamas“ 21-ojo amžiaus rykšte“, – primena gydytojas.

RVUL yra vienas iš šešių Lietuvoje veikiančių insulto centrų, t. y., organizacinė struktūra, apimanti įvairių sričių specialistus, veikianti 24 valandas per parą ir užtikrinanti ankstyvą insulto diagnostiką, atranką ir galimybę reperfuziniam gydymui (kraujotakos atkūrimui galvos smegenų arterijose), tolimesnę ligonio priežiūrą ir gydymą. RVUL medikai 2002 m. pirmieji Lietuvoje ūminį išeminį insultą patyrusiems ligoniams pradėjo taikyti intraveninę trombolizę, o 2012 m. – ir mechaninę trombektomiją

Insulto centro vystymas ir jo funkcijų plėtojimas įvardijamas kaip valstybei svarbus „Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2022 m. veiksmų plano” prioritetas.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Vilniaus universitetas ir Lietuvos otorinolaringologų draugija kasmet, nuo 2011-ųjų metų, organizuoja mokslinę-praktinę konferenciją „Funkcinė endoskopinė sinusų chirurgija“, į kurią dalyvauti kviečiami gydytojai otorinolaringologai. Jos metu dalijamasi patirtimi su Lietuvos ir užsienio kolegomis, siekiant tobulinti ir vystyti prienosinių ančių ligų diagnostiką bei funkcinę endoskopinę sinusų chirurgiją. Šiųmetė konferencija numatyta rugsėjo 19-20 dienomis.

Pasak jau tradicine tapusios konferencijos organizatoriaus med. dr. Svajūno Balserio, mokslinės diskusijos, žinių auginimas, dalijimasis profesine patirtimi, sujungiant praktiką ir teoriją, yra raktas į pacientų gydymo kokybės gerinimą.

„Ši konferencija išskirtinė, nes yra skirta vienai specifinei sričiai – funkcinei endoskopinei sinusų chirurgijai. Jos metu kalbame apie srities ypatumus, komplikacijas, indikacijas gydymui. Atliekame demonstracines operacijas, kurias dalyviai gali stebėti gyvai ir užduoti klausimus, taip įsisavindami bazinius dalykus“, – sako dr. Svajūnas Balseris, RVUL Ausų, nosies ir gerklės skyriaus vedėjas.

Konferencijos metu vykdoma tiesioginė endoskopinių operacijų transliacija iš operacinės, suteikianti galimybę ne tik stebėti operacijas, bet ir klausti, diskutuoti su chirurgu. Naudodamiesi muliažais, kursų klausytojai gali tobulinti praktinius įgūdžius, atlikti įvairias endoskopines diagnostines manipuliacijas.

Skaičiuojama, jog per konferencijos gyvavimo laikotarpį joje dalyvavo keli šimtai gydytojų iš Lietuvos ir užsienio valstybių.

Stiprinti ir plėsti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir švietimo srityse – tokį tikslą sutartimi įtvirtino Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) ir Charkovo Nacionalinis Medicinos universitetas (Ukraina). Bendradarbiavimo sutartį pasirašė RVUL direktorius dr. Algimantas Pamerneckas ir Charkovo Nacionalinio medicinos universiteto rektorius prof. Dr. Vladimir Lesovoy.

Pasak RVUL direktoriaus dr. Algimanto Pamernecko, džiugina tai, jog su šiuo universitetu infekcijų kontrolės srityje prasidėjęs bendradarbiavimas peraugo į žymiai aukštesnį lygį ir nuo šiol apims kitas mokslinei ir praktinei veiklai svarbias sritis.

„Sutarties pasirašymas nėra tik parašo padėjimas, tai – bendrų siekių įtvirtinimas. Džiaugiuosi, kad šia sutartimi mūsų specialistams atversime naujas galimybes bendradarbiauti su kolegomis iš Ukrainos, pasikeisti gerosios patirties pavyzdžiais“, – apie abipusę sutarties svarbą kalba dr. A. Pamerneckas, dėkodamas RVUL Infekcijų kontrolės skyriui už įdirbį.

Sutartyje numatytos prioritetinės bendradarbiavimo sritys – bendros akademinės ir mokslinės veiklos, t. y., mokymų, seminarų, konferencijų, kursų ir kt., organizavimas, mokslinių tyrimų projektų įgyvendinimas, studentų, akademinių ir mokslinių tyrimų darbuotojų mainų programų plėtojimas ir kt.

Charkovo Nacionalinis medicinos universitetas įkurtas 1805 metais, yra vienas seniausių Ukrainoje, Tarptautinės universitetų asociacijos narys. Universitetas apibūdinamas kaip vienas populiariausių tarp į Ukrainą studijuoti atvykstančių užsieniečių. Universitete dirba daugiau nei 700 dėstytojų.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) – vieno didžiausių skubios pagalbos centrų šalyje – administracija atsakingai įvertino tymų keliamą grėsmę ir ėmėsi visų reikalingų apsaugos priemonių. Su pacientais dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams Ligoninėje nemokamai atlikti serologiniai tyrimai dėl tymų antikūnų kiekio nustatymo, neturintys pakankamo imuniteto skiepijami Ligoninės lėšomis.

RVUL Infekcijų kontrolės skyriaus vedėjos Ievos Kisielienės teigimu, įvertinus Ligoninės specifiką, aukštą darbuotojų profesinę riziką ir stebint tymų viruso plitimo pagreitį, Ligoninės vadovybė priėmė sprendimą imtis aktyvių veiksmų ir darbuotojus, ištyrus jų atsparumą, skiepyti Ligoninės lėšomis.

„Jeigu darbuotojai yra imlūs virusui ir apie tai nežino, jie gali susirgti patys, tapti tymų viruso platintojais ir kelti riziką tiek savo artimųjų, kolegų, tiek pacientų sveikatai. Taigi, visų pirma, turėjome išsiaiškinti, kokiai daliai mūsų darbuotojų iš tiesų reikalingi skiepai. Iki šiol galimybe sužinoti, ar darbuotojui yra susiformavęs atsparumas tymams, pasinaudojo 65 proc. klinikinių skyrių darbuotojų“, – apie darbuotojams nemokamai atliekamus tyrimus, skirtus imuninio atsako į tymus įvertinimui, teigia I. Kisielienė.

Ji taip pat pabrėžia, kad visiems norintiems klinikinių skyrių darbuotojams, gavusiems atsakymą, jog imunologinis atsakas yra per žemas, pasiūlyta nedelsiant nemokamai pasiskiepyti.

„Pageidavimą nemokamai pasiskiepyti tymų vakcina dar prieš serologinio tyrimo atlikimą buvo išreiškę 62 proc. klinikinių skyrių darbuotojai. Įvertinus turimus klinikinių skyrių darbuotojų serologinių tymų antikūnių tyrimo rezultatus, nustatyta, kad neigiamas tymų antikūnių tyrimo rezultatas gautas vos 18,4 proc. šių darbuotojų“, – sako Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja, pabrėždama, kad sprendimas pirmiausia darbuotojus ištirti ir skiepyti tik esant reikalui, pasiteisino.

Be to, didelis dėmesys, šalyje fiksuojant sergamumo tymais augimą, RVUL skirtas darbuotojų informuotumo didinimui: parengta atmintinė apie tymų epidemiologiją, simptomus, kurioje taip pat nurodyta, kokių papildomų izoliavimo priemonių reiktų imtis, įtariant ar nustačius tymus.

RVUL nuo metų pradžios registruoti ir atsakingoms institucijoms išsiųsti 5 pranešimai apie įtariamus tymų atvejus, poekspozicine tymų vakcina, t. y., įvykus kontaktui su sergančiu tymais asmeniu, finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, paskiepyti 37 sveikatos priežiūros darbuotojai.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) atsiradęs donoras padovanojo gyvenimą trims vidutinio amžiaus lietuviams. Gavus mirusio donoro artimųjų sutikimą, recipientams, su viltimi laukusiems ne vieną mėnesį, transplantuoti inkstai ir kepenys.

„Tam, kad užgesusi gyvybė taptų viltimi išgyventi kitam, neabejotinai reikalingas neišmatuojamas kilnumas. Gerbiame, vertiname ir nuoširdžiai dėkojame tiems, kurie sau sunkią valandą mintyse ir širdyse randa atjautos visiškai svetimiems žmonėms ir dovanoja jiems šansą gyventi“, – sako RVUL medikai.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėkoja RVUL kolektyvui už pagalbą organų donorystės ir transplantacijos procese.

Praėjusios paros įvykiai įrodė, kad organų donorystė nepaiso sienų tarp šalių. Donorinėje ligoninėje paruošto donoro organai suteiks viltį pasveikti trims Lietuvos žmonėms, vienam Kroatijos ir vienam Vokietijos gyventojui.

Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorius, gavęs informaciją apie konstatuotą smegenų mirtį, kaip įprastai ėmė koordinuoti visą procesą. Kadangi Lietuvoje transplantacijos laukiančiųjų sąraše tinkamo recipiento plaučiams ir širdžiai nebuvo, šie organai buvo pasiūlyti kitoms šalims, dalyvaujančioms donorų organų mainų programoje. Kroatijoje ir Vokietijoje esantiems recipientams organai mediciniškai tiko, todėl buvo organizuojamos šių šalių gydytojų komandų kelionės į Vilnių. Donorų organų mainai vyksta neatlygintinai.

Suderinti gydytojų chirurgų atvykimo laiką, kad komandos atvyktų tuo pačiu laiku – vienas iš Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatoriaus darbų. Kai užsienio šalims pasiūlomi donoro organai, šiose šalyse pagal medicininius organo parametrus laukiančiųjų sąrašuose ieškoma, ar bus tinkamų recipientų. Šie recipientai pakviečiami atvykti į transplantacijos centrą. Šįkart transplantacijos laukiančiam recipientui teko vykti į transplantacijos centrą, esantį net už keturių valandų kelio nuo gyvenamosios vietos. Atvykę recipientai tiriami, ar jiems transplantacija tuo metu galima. Dėl šios priežasties procesas išsitęsia, todėl donoras turi būti išlaikomas ilgesnį laiką.

Toks tarptautinis procesas vyko Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Susirinkus 4 komandoms, operacinėje dirbo beveik 30 žmonių. Dirbant tiek daug specialistų – iš skirtingų šalių, skirtingų specializacijų chirurgų ir viso medicinos personalo – labai svarbu susikalbėjimas, kad viskas vyktų sklandžiai. Prieš pradedant organų paėmimo operacijas, chirurgai trumpai aptarė proceso eigą, o tada dirbo beveik be žodžių. Lietuvos komandų instrumentatorės talkino visiems chirurgams. Gydytojai rezidentai taip pat įsiliejo į darbą. Tai įrodo, kad tikriems profesionalams tinkamai atlikti savo darbą jokių kliūčių nėra.

Kai vyksta tarptautinis organų donorystės procesas, kitų šalių medikų brigadas atskraidina lėktuvai, kurie leidžiasi oro uoste. Šįkart – tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Visos patikros procedūros atliekamos pagal reikalavimus, šįkart viskas irgi vyko greitai, papildomo laiko gaišti neteko.

Policijos ekipažai lydėjo greitosios pagalbos automobilius, vežančius medikų komandas ir donorinius organus. Visos tarnybos – tiek oro uosto, tiek policijos – talkino organų donorystės procese, kad viskas pavyktų greitai ir saugiai.

Organų donorystė – galimybė padėti pasveikti sunkiai sergantiems žmonėms. Vienai gyvybei užgesus, suteikiama viltis pasveikti kitiems – kai mirusio žmogaus artimieji neišmatuojamo skausmo akivaizdoje sutinka padovanoti organus transplantacijai. Taip buvo ir šį kartą. Kilnūs žmonės viltį pasveikti suteikė penkiems žmonėms. Nacionalinis transplantacijos biuras nuoširdžiai užjaučia donoro šeimą ir dėkoja už kilnų poelgį.

Termometro stulpeliams smarkiai šoktelėjus į viršų, žmonės buvimą namuose vis dažniau iškeičia į laisvalaikį gamtoje. Tačiau mėgautis šylančiais orais neretai sutrukdo neprašyti svečiai – įvairūs vabzdžiai. Jų įkandimus patyrusių pacientų Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriuje šiltuoju metų laiku sulaukiama nuolat. Vis dėlto, medikai pripažįsta, kad tik menka dalis pacientų kreipėsi pagrįstai ir ragina žmones tokiose situacijose išlaikyti šaltą protą: pajutus pirmuosius simptomus – niežulį, patinimą ar paraudimą – pirmu taikymu neskubėti į ligoninę.

„Sugėlus vabzdžiams negalavimai skiriasi, priklausomai nuo įgėlusio vabzdžio rūšies. Bičių, vapsvų ar mašalų įgėlimo vietoje oda parausta, patinsta, niežti, atsiranda lengvo uždegimo reiškinių, kartais gali susidaryti pūslelės. Įgėlus bitėms, širšėms, vapsvoms įprastinė audinių reakcija įgėlimo vietoje: aštrus skausmas, patinimas, paprastai išnykstantis per kelias valandas ar kelias dienas“, – sako Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja, RVUL Ūminių apsinuodijimų skyriaus gydytoja toksikologė Laima Gruzdytė.

RVUL Skubios pagalbos skyriaus medikai, įgėlus vabzdžiui, visų pirma, pataria stebėti savijautą: reikia įsiklausyti į savo kūną, patyrinėti skausmą, stebėti, kas vyksta. Nekomplikuotais atvejais gydytis patariama namuose – veiksmingi priešalerginiai (tabletės ar tepalai) ir priešuždegiminiai vaistai. Juos derėtų vartoti priklausomai nuo organizmo reakcijos bei savijautos.

Vis dėlto, visiškai kitaip turėtų elgtis žmonės, kurie yra alergiški – jie nedelsiant turėtų kreiptis į gydymo įstaigą. Alergiškiems žmonėms ir vienos bitės įgėlimas gali sukelti gyvybei grėsmingą išplitusią viso organizmo alerginę (anafilaksinę) reakciją, kuomet išberia visą kūną, ima trūkti oro, krinta kraujospūdis, vystosi šokas. Bičių ar vapsvų nuodams jautrus žmogus visada su savimi turi nešiotis gydytojo alergologo paskirtus vaistus.

Taip pat mirtiną pavojų gali sukelti nepastebėtas vabzdys, su maistu ar gėrimais patekęs į burną ir įgėlęs ryklėje ar gerklose. Prasidėjęs tinimas gali sutrikdyti kvėpavimą.

Ką daryti įgėlus vabzdžiui?

• Stebėti savijautą.
• Jei įgėlė bitė, reikia nesuspaudžiant nuodų maišelio pašalinti geluonį. Tą galima padaryti peilio galu, atsargiai nubraukiant geluonį į šoną. Vapsvos gėluonio nepalieka.
• Tinimą ir skausmą mažina įgeltos vietos šaldymas, tam galima panaudoti ledą ar šaldytų daržovių maišelį suvyniotą į rankšluostį.
• Patinusią galūnę, esant galimybei, rekomenduojama laikyti pakeltą ir neišsigąsti, jei tinimas sustiprėja antrą ar trečią parą.
• Paprastai pavieniai bičių, vapsvų ar mašalų įgėlimai nėra pavojingi, tik skausmingi, vietiškai dirginantys. Kartais, ypač nukasius įgeltą vietą, galima antrinė infekcija, sustiprinanti uždegiminę reakciją ir skausmą.
• Pajutus silpnumą, pasunkėjus kvėpavimui, dūstant ar įgėlus burnos srityje, į liežuvį – skubiai kreiptis į medikus.

Kaip apsisaugoti?

• Uodams ir kitiems kraujasiurbiams vabzdžiams atbaidyti vartojamos specialios priemonės, vadinamos repelentais, tačiau šios medžiagos neapsaugo nuo bičių ir vapsvų. Jie gali būti ir natūralūs, pvz., citrinžolės ar levandų eterinis aliejus.
• Vengiant vapsvų, širšių ir bičių, gamtoje nepatartina kvėpintis stiprų, ypač gėlių kvapą skleidžiančiais kvepalais.
• Gėrimus gerkite tik iš tokios taros, kad matytumėte, jog į gėrimą nepateko vabzdys, nepastebėję galite jį praryti.
• Venkite valgyti atvirose vietose, ypač vaisius, ledus – jie privilioja vabzdžius, arba tą darykite labai atsargiai.
• Nerekomenduojama vaikščioti basomis po žydinčias pievas. Labai daug vapsvų būna po vaismedžiais ant žemės prikritusiuose vaisiuose – juos reiktų rinkti atsargiai.
• Venkite gausiai žydinčių gėlynų, medžių ir krūmų. Neikite prie avilių, vapsvų, širšių lizdų.

Jei visgi nerimaujate dėl vabzdžio įgėlimo sukeltos reakcijos, galite pasitarti su Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie SAM Apsinuodijimų informacijos biuro specialistais bet kuriuo paros metu dėl to, kaip elgtis (telefonu 8 5 236 20 52).

„Slaugytojos darbas buvo mano svajonė, dėl kurios nesuabejojau nė karto per 45-erius metus“, – taip, paklausta apie pasirinktą profesinį kelią, sako Kraujagyslių chirurgijos skyriaus slaugytoja Gelena Ševel. Jai už pasiaukojimą ir ryžtą padėti kitam šiemet įteiktas Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklas.

Jūsų darbo stažas – 45-eri metai. Kodėl pasirinkote šį kelią?

Slaugytojos profesija buvo mano svajonė, žavėjausi šiuo darbu. Todėl, baigusi mokyklą, nesudvejojau nei akimirkos, nesvarsčiau nė vieno kito varianto. Nesvarstau ir dabar, myliu šį darbą lygiai taip pat, kaip prieš 45-erius metus, kurie skriete praskriejo – išties, nesitiki, kad laikas į priekį skuba tokiu tempu.

Kokia buvo Jūsų darbo pradžia?

Baigusi mokslus gavau paskyrimą į Antakalnio klinikas, kuriose 1974 m. rugpjūčio mėnesį ir pradėjau dirbti tuometiniame Širdies ir kraujagyslių chirurgijos skyriuje. Teko dirbti ir operacinėje, ir skyriuje, ir naktimis budėti. Buvo tikrai visko, bet kiekvieną patirtį – tiek gerą, tiek blogą – priėmiau kaip pamoką.

Vėliau, kai atidaryta Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (tuometinė Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė), prof. E. Barkauskui pakvietus, perėjau dirbti į čia įkurtą specialų vadinamąjį Insultų chirurgijos arba Neuroangiochirurgijos skyrių (dabar – Kraujagyslių chirurgijos skyrius). Taip ir pasilikau čia, kur esu patenkinta ir darbu, ir kolektyvu. Galiu pasakyti, jog kiekvieną rytą keliuosi ir einu į darbą visiškai nemąstydama, kad galėtų būti kitaip, kad galėčiau ar norėčiau eiti dirbti kitokio darbo.

Ką Jums reiškia apdovanojimas Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklu?

Šis apdovanojimas – didžiulė garbė ir man pačiai, ir visai šeimai. Turiu prisipažinti, kad atsiimant jį ne tik jaudinausi, bet ir šluosčiausi džiaugsmo ašaras. Tad dėkoju kolegoms, kurie pastebėjo ir įvertino mano atliekamą kasdienį darbą, kurio nekeisčiau į jokį kitą.

Savo ruožtu, vyresnioji Kraujagyslių chirurgijos skyriaus slaugytoja Marina Buivid sako, jog Gelena Ševel yra pelniusi kolegų pagarbą dėl atsakingumo, kruopštumo, atsidavimo pacientams.

„Manau, kad slaugytojų darbas yra vienas labiausiai pasiaukojimo, kantrybės ir atsidavimo reikalaujančių darbų. Aš labai džiaugiuosi, kad mūsų skyriaus slaugytojų kolektyve dirba žmogus, turintis šias vertybes. Ši slaugytoja kasdieniniame darbe demonstruoja savo profesines žinias, kompetenciją ir puikius gebėjimus. Taip pat tai – nuostabus žmogus, iš kurio kiekvienas galėtume pasimokyti optimizmo, meilės gyvenimui“, – teigia M. Buivid.

Papildoma informacija

Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama pagerbti valstybinių, profesinių švenčių ar įstaigų jubiliejų progomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos darbuotojus – slaugytojus, akušerius, kineziterapeutus, masažuotojus, vaistininkus, farmakotechnikus, medicinos gydytojus, gydytojus odontologus, visuomenės sveikatos priežiūros specialistus ir kt., už ilgametį ir nepriekaištingą darbą, ypač didelį indėlį plėtojant sveikatos apsaugą, sveikos gyvensenos propagavimą, plėtojant farmacijos pramonę, Lietuvos Respublikos, kaip sveikos valstybės, prestižo kėlimą bei aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistų rengimą, už pasiaukojimą ir drąsą gelbstint žmonių gyvybę, įsteigė nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklą, nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklą bei nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklą.

Gerbiami mūsų ligoninės pacientai, kviečiame pasinaudoti proga ir pasakyti nuoširdų „ačiū“ Jums padėjusiems medikams. Pagrindiniame Ligoninės koridoriuje jau iškabinti plakatai su vokais: viename jų rasite tuščius atvirukus, kuriuos, parašę padėką, galėsite įmesti į specialų voką.

Dėkojame, kad savo didžiausią turtą – sveikatą – patikite Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikams.

Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“ įgyvendina LR sveikatos apsaugos ministerija.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Infekcijų kontrolės skyriaus specialistai antrus metus iš eilės, vadovaudamiesi tarptautine praktika, vertino, kaip rankų higiena rūpinamasi atskiruose Ligoninės skyriuose. Šiemet geriausiais pripažinti ir, minint Pasaulinę rankų higienos dieną, apdovanoti Neurochirurgijos skyriaus ir Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus II poskyrio medikai.

„Per rankas plinta 80 proc. visų užkrečiamųjų ligų. Tai reiškia, kad jų higienai skiriamas dėmesys ir pastangos apsaugoti pacientus privalo būti maksimalios. Itin teigiamai vertinu ir Infekcijų kontrolės specialistų ir, žinoma, kiekvieno darbuotojo, kiekviename skyriuje atliekamą darbą, kuris leidžia prisidėti prie pacientų gyvybių išsaugojimo“, – džiaugdamasis, jog idėja padėkoti darbuotojams jau tampa tradicija, sako direktorius dr. Algimantas Pamerneckas.

Infekcijų kontrolės skyriaus vedėjos Ievos Kisielienės teigimu, Pasauline rankų higienos diena siekiama atkreipti dėmesį į rankų higienos ir jos gerinimo svarbą ne tik sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir kasdieniame gyvenime.

„Rankų higiena – veiksmingiausias ir paprasčiausias būdas užkirsti kelią plisti užkrečiamosioms ligoms. To neturėtume pamiršti kasdieniame gyvenime. Tuo metu, ligoninėje rankų higiena tampa dar svarbesnė, nes čia gydomi pacientai, kurie dėl ligos ar gydymo proceso gali būti imlesni infekcijoms“, – teigia Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja I. Kisielienė.

Anot jos, darbuotojams nustatytos taisyklės, kokiais atvejais, kokiu būdu (rankų plovimas muilu ir vandeniu ar rankų antiseptika) ir kaip ilgai turi būti atliekama rankų higiena bei pabrėžia, kad šiuo metu kiekvienoje Ligoninės palatoje yra dozatoriai su rankų antiseptikais, todėl tiek medicinos darbuotojai, tiek lankytojai turi visas galimybes pasirūpinti rankų higiena.

Taip pat skyriaus vedėja ragina ir pacientus lankančius asmenis nepamiršti pagrindinių taisyklių – rankų plovimo pasinaudojus tualetu, o jeigu artimai kontaktuojama su pacientu – atlikti ir rankų antiseptiką.