Blog

Vasario 11-ąją Pasauline ligonių diena paskelbė popiežius Jonas Paulius II. Nuo 1993 m. kiekvienais metais visuomenė raginama nelikti abejinga sergančiųjų kančioms, apmąstyti, ką žmogui reiškia sveikata, darna su savimi ir supančiu pasauliu.

Šią dieną visiems vienokių ar kitokių ligų kamuojamiems linkime stiprybės ir ryžto įveikti pečius užgulusias negandas, o juos supantiems artimiesiems – vilties ir tikėjimo.

Taip pat dėkojame gydytojams, slaugytojams ir visam medicinos personalui, savo profesinį talentą ir širdies šilumą skiriantiems tiems, kuriems tuo metu labiausiai to reikia.

Apribotos žmogaus fizinės galimybės, žala psichologinei sveikatai, galiausiai – gyvenimo džiaugsmo ar net noro gyventi praradimas – apie tokius ne vienerius metus besitęsiančio lėtinio skausmo padarinius pasakoja neseniai duris Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) atvėrusiame skausmo gydymo kabinete besigydantys pacientai.

Jų problemas medikamentiniais ir minimaliai invaziniais metodais sprendžiantis gydytojas anesteziologas-reanimatologas Ronaldas Lukaševičius sako, jog lėtinis skausmas, trunkantis ilgiau nei 3 mėnesius, nesibaigiantis sugijus pažeistiems audiniams ir nesiliaujantis net vartojant tinkamus vaistus, yra liga, kurią reikia gydyti, todėl pataria kreiptis į specialistus.

Skausmas – vienokį ar kitokį jį patiriame visi. Bet tikriausiai ne visiems reikėtų kreiptis į skausmo gydymo specialistus. Kada skausmas tampa ne simptomu, bet liga?

Į skausmo gydymo specialistus reikėtų kreiptis, kai skausmas trunka ilgai ir paprastos skausmo gydymo priemonės yra neefektyvios. Skausmas tampa liga, kai įvyksta periferinės ir centrinės nervų sistemos pokyčiai.

Dėl kokių ligų pacientams prireikia skausmo gydymo specialistų?

Gydytojai anesteziologai aktyviai gydo pačios įvairiausios kilmės lėtinį skausmą, tačiau dažniausiai invaziniais metodais gydomi: nugaros ir galvos skausmai, atsiradę dėl stuburo patologijos, sąnarių skausmai, kompleksinis regioninio skausmo sindromas, potrauminis, pooperacinis, miofascinis skausmas, tuneliniai sindromai, poherpinė neuralgija ir kt.

Papasakokite, kaip vyksta tos „stebuklingos“ procedūros, galinčios tai, ko per daug metų nesugebėta įveikti kitais būdais?

Intervencinių skausmo gydymo procedūrų esmė – paveikti probleminę vietą inervuojanti nervą. Tam naudojamos įvairios adatos, kuriomis pasiekiamos reikiamos vietos. Blokada sukeliama lokaliai leidžiant vaistus ar veikiant žema temperatūra, taip išvengiant sisteminio, visą organizmą veikiančio, medikamentinio gydymo poveikio.

Dažniausiai taikomos intervencinės skausmo malšinimo procedūros: epidurinės steroidinių hormonų injekcijos, injekcijos į trigerinius taškus raumenyse, injekcijos į sąnarius, periferinių nervų blokados, akupunktūra.

Vienas naujesnių ir pasitvirtinusių intervencinių gydymo metodų – krioanalgezija. Tai daugybę metų naudojamas skausmo gydymo metodas, paremtas laikinu pasirinktų periferinių nervų jutiminio laidumo nutraukimu, pritaikant šaltį. Gydymas yra minimaliai invazinis, saugus, efektyvus ir trunka ilgiau.

Invazinio gydymo efektyvumas labai įvairuoja ir priklauso nuo tikslios skausmo diagnozės, skausmo mechanizmų, blokados atlikimo tikslumo, įvairių individualių paciento savybių ir kt. Tinkamai skirtas invazinis gydymas paprastai būna veiksmingas, tačiau dažniausiai nėra ilgalaikis, todėl procedūras tenka kartoti.

Kaip pacientai turėtų registruotis konsultacijai?

Pacientai konsultuojami Konsultacijų centre (Šiltnamių g. 29, Vilnius). Iš anksto užsiregistruoti galima internetu, telefonais (8 5) 216 94 55, (8 5) 265 81 91 arba atvykus į Konsultacijų centrą (Šiltnamių g. 29) darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 16.00 val. Iš anksto užsiregistravęs ir į konsultaciją atvykęs pacientas su savimi privalo turėti siuntimą konsultacijai ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Skubios pagalbos skyriaus medikai jau gelbsti dėl plikledžio traumas patyrusius pacientus. Raginame būti atidiems, įvertinti, kad po sniego danga slypi pavojus ir apsvarstyti, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ar į lauką eiti tikrai būtina, o gal reikalus galima atidėti kitai dienai ar vėlesniam laikui, kai gatves ir šaligatvius prižiūrintys darbuotojai atliks savo darbą.

Taip pat vertėtų pasirūpinti avalyne – avėti batus neslidžiu padu, geriausia – grublėtu. Be to, sušvelninti smūgį padeda ir storesni žieminiai rūbai.

Medikai ragina įsidėmėti, kad krentant jokiu būdu nereikėtų bandyti smūgio sušvelninti remiantis rankomis, nes taip patiriamos tipinės riešo traumos. Viena dažniausių – stipinkaulio lūžis vadinamojoje tipinėje vietoje. Daliai tokių pacientų pavyksta padėti be papildomų intervencijų, taikant konservatyvųjį gydymą gipso langetėmis, kitai daliai pasiseka mažiau – siekiant išsaugoti riešo funkcionalumą neapsieinama be operacijos. Taip pat tam, kad išvengtumėte galvos traumos, slystant patariama prilenkti smakrą prie krūtinės.

Geresnė vaizdų kokybė, tikslumas, sutrumpinsiantis procedūros trukmę, žymiai mažesnė pacientų bei medikų radiologinė apšvita – esminiai Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) pradėtos naudoti dviejų detektorių angiografinės sistemos su specializuotu stalu, pakeisiančios iki šiol naudotą beveik prieš du dešimtmečius pagamintą angiografą, pranašumai. Naujoji įranga pasitarnaus operatyviai diagnozuojant ir gydant amžiaus rykšte vadinamas neurologines ir kraujagyslių ligas.

Direktoriaus pavaduotojos klinikiniam darbui gyd. Tatjanos Golubajevos teigimu, atsižvelgus į pastovų pacientų srautą bei ligų sudėtingumą, Ligoninei naujas dviejų lankų (biplaninis) angiografas buvo gyvybiškai svarbus.

„Esame Ūminio išeminio insulto diagnostikos ir gydymo centras, dirbantis ištisą parą visus metus. Angiografu mūsų medikai gali atlikti eilę svarbių tyrimų, kurie yra būtini siekiant diagnozuoti ir gydyti galvos smegenų kraujagyslių ligas. Šiuo metu tai vienintelis metodas, kuriuo galima detaliausiai įvertinti galvos smegenų arterijų anatomiją, tad, paprastai tariant, šis tyrimas suteikia galimybę sudaryti ir įgyvendinti individualų, konkrečiam pacientui pritaikytą, gydymo planą“, – naujos įrangos svarbą nuo 2014 m. sausio 1 dienos RVUL veikiančiam insulto klasteriui akcentuoja gyd. T. Golubajeva.

Savo ruožtu, Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas gyd. Audrius Širvinskas pastebi, kad naujoji įranga svarbi gydant įvairias patologijas, todėl didesnius šansus greičiau pasveikti užtikrins ne vienai dešimčiai pacientų.

„Skyriuje pacientams, susirgusiems ūmiu išeminiu insultu, atliekamos mechaninės trombektomijos iš smegenų arterijų, smegenų aneurizmų, arterioveninių malformacijų, auglių embolizacijos Be to, esant ūmiam ir kritiniam trauminiam kraujavimui, kraujavimui į virškinamąjį traktą, pilvo ertmę ar dubens sritį, embolizuojamos pažeistos ar atitinkamą sritį maitinančios arterijos, kurios ir yra pagrindinis kraujavimo šaltinis“, – apie naujojo angiografo panaudojimo galimybes sako gyd. A. Širvinskas.

Gydytojas priduria, kad su nauja įranga atsiveria ir naujos galimybės gydant arteriovenines malformacijas, arteriovenines fistules ir sudėtingas – didelio diametro, plataus kaklo, verpstines – galvos smegenų aneurizmas. „Esant šiems susirgimams, išnaudojami visi šios naujos įrangos privalumai. Geresnė vaizdo kokybė leidžia matyti dvi tam tikro galvos smegenų morfologinio darinio projekcijas tuo pačiu metu ir taip suteikia daug informacijos apie darinį bei leidžia labiau kontroliuoti gydymo eigą. Taip pat tikslumas trumpina procedūros trukmę, kartu mažindamas ir komplikacijų riziką“, – teigia Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas.

Įranga įsigyta įgyvendinat galvos smegenų kraujotakos ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimui skirtą projektą.

„AČIŪ“ – šį magišką žodį šiandien, Tarptautinę „Ačiū“ dieną, tariame visiems Jums, savo didžiausią turtą – sveikatą – patikintiems Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikams.

Primename, kad geriausia padėka mūsų medikams, kurie rūpindamiesi savu lyg svetimu kuria didelius stebuklus – tai Jūsų šypsena ir paprastas žodis „ačiū“. Tad kviečiame padėkas perduoti tiesiogiai medicinos personalui arba siųsti elektroniniu paštu [email protected]. Visos jos talpinamos Ligoninės interneto svetainėje esančiame „Padėkų“ skyrelyje.

Tarptautinę „Ačiū“ dieną Jungtinių Tautų Organizacijos iniciatyva siekiama atkreipti žmonių dėmesį į tai, kokią magišką galią turi padėkos žodžiai. Psichologų nuomone, žodis „ačiū“ ramina žmogų ir pamalonina sielą. Svarbu tai pasakyti iš širdies.

Nerimo, miego sutrikimai, išsekimo būsenos, nuovargio sindromai, depresinės būsenos, psichosomatiniai sutrikimai – tai problemos, apie kurias, nepaisant to, kad sergančiųjų psichikos ligomis skaičius šalyje kasmet auga, ne kiekvienas ryžtasi kalbėti ir dar rečiau ieško profesionalios pagalbos. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Psichosomatinių susirgimų skyriaus vedėja gydytoja psichiatrė Elvyra Baumilienė sako, kad nuostata, jog su ne vieną mėnesį ar net ne vienerius metus besitęsiančia slogia nuotaika, apatija, gyvenimo džiaugsmo praradimu reikia kovoti pačiam, „tyliai“ – kad niekas apie tai nežinotų, yra didelė klaida.

„Požiūris, kad psichikos liga yra vertinama tarsi stigma – gėdos ženklas, privalo keistis. Turime tvirtai pasakyti, kad nėra „nenormalu“ sirgti, bet nėra normalu metų metus kentėti dėl psichologinio diskomforto, stebėti pro akis bėgantį gyvenimą, kai yra visos galimybės gauti kvalifikuotą pagalbą ir išsivaduoti iš tokios būsenos“, – sako gydytoja psichiatrė E. Baumilienė, pridurdama, jog klaidinga manyti, kad psichikos sutrikimus gali išspręsti tik gydytojo paskirti vaistai.

Pasak gydytojos, jeigu laiku nesikreipiama į specialistą, neišsiaiškinamos prastos savijautos priežastys, gydomasi „tyliai“, savarankiškai, o vaistai, turintys spręsti trumpalaikes sveikatos problemas, pradedami vartoti nuolat – žmonės įninka ir atsiduria užburtame rate, iš kurio ištrūkti patys negali.

„Mūsų ligoninės Toksikologijos centre kasmet konsultuojama ir gydoma keliasdešimt pacientų, kenčiančių dėl priklausomybės nuo benzodiazepinų ir hipnotikų grupėms priskiriamų vaistų arba, paprastai tariant, migdomųjų ir raminamųjų. Vaistai gali būti paskirti visiškai „nekaltai“, pavyzdžiui, nemigai dėl įvairiausių gyvenimiškų išgyvenimų gydyti, tačiau atsiradęs pripratimas į jų vartojimą įklampina dešimtmečiams“, – apie pasekmes įspėja psichiatrė E. Baumilienė.

Gydytojos teigimu, norint įveikti ligą, atgauti gyvenimo kokybę, o ne tik gydyti ligų simptomus, tikslinga taikyti kombinuoto gydymo taktiką.

„Iš tiesų, didelei daliai žmonių, kurių bėdos nėra tokios, kad jiems reikėtų gydymo specializuotose gydymo įstaigose, galime padėti jų neguldydami į ligoninę, pagalbą teikdami pacientams lankantis Psichiatrijos dienos stacionare. Čia taikome kompleksinę pagalbą, susidedančią iš individualiai parinkto medikamentinio gydymo, individualios ir grupinės psichoterapijos bei fizinio aktyvumo programos“, – apie naująją paslaugą visiškai neseniai duris RVUL atvėrusiame Psichiatrijos dienos stacionare pasakoja Psichosomatinių susirgimų skyriaus vedėja.

Teikiant pagalbą psichologinių ar psichikos sveikatos sutrikimų turintiems pacientams, ypač svarbu individualus kiekvieno paciento vertinimas. „Pacientų pažinimui, jų problemų analizei skiriame didelį dėmesį. Atsižvelgę į kiekvieno poreikius bei patiriamus sunkumus, siūlome psichoterapijos paslaugas: individualią psichoterapiją, psichoterapines grupes, meno terapiją, įvairių formų relaksacijas, fizinio aktyvumo, kognityvinių įgūdžių lavinimo, diskusijų grupes, filmų ir kitas procedūras pagal poreikį. Gydymasis dienos stacionare suteikia galimybes pacientui išlikti sau įprastoje aplinkoje, būti „viena koja“ namuose – gyvai spręsti kylančius sunkumus, derinti gydimąsi su studijomis, daliniu darbo krūviu“, – teigia gydytoja E. Baumilienė, pabrėždama, kad pagalbą pacientams teikia ilgametę darbo patirtį turinti medikų komanda: gydytojai psichiatrai, medicinos psichologai –psichoterapeutai, socialinė darbuotoja – dailės terapeutė, psichikos sveikatos slaugytojos, kineziterapeutai.

Be to, gydytoja pastebi, jog pacientai Psichiatrijos dienos stacionare jaučiasi žymiai jaukiau nei ligoninės stacionare bei priduria, kad požiūris, jog psichikos ligomis sergantieji gali būti gydomi tik tokiose įstaigose, kurias juosia aukštos tvoros, o nuo išorės juos saugo grotuoti langai, pasenęs ir rodantis šlubuojantį visuomenės supratimą apie problemos esmę ir mastą.

„Pacientams, susidūrusiems su nerimo, miego sutrikimais, patyrusiems emocines krizes, išsekimą, kenčiantiems dėl lėtinio nuovargio sindromo, depresinių būsenų, psichosomatinių sutrikimų, ypač svarbu išlikti aplinkoje, kurią jie gerai pažįsta. Todėl minimaliai varžantis režimas, kai pacientai atvyksta ryte, o jau po pietų gali keliauti namo ir laiką leisti su artimaisiais, turi teigiamą poveikį pacientų sveikimui“, – sako gydytoja E. Baumilienė, akcentuodama, kad toks gydymas taikomas esant lengvesnei sutrikimų simptomatikai.

Anot gydytojos, kalbant apie tikimybę susirgti psichine liga, galioja posakis „niekada nesakyk niekada“. „Psichinės ligos, kaip ir visos kitos, nesirenka žmonių nei pagal amžių, nei pagal lytį, nei pagal socialinę padėtį visuomenėje, todėl nė vienas negalime pasakyti, kad tokie sutrikimai neužklups mūsų ar mūsų artimiausių žmonių. Verta žinoti, kad dažnai psichikos sutrikimai prasideda dėl labai gyvenimiškų aplinkybių – artimųjų netekties skausmo, skyrybų, darbo netekimo, finansinės situacijos staigaus pablogėjimo ar kitų išgyvenimų. Ne visi žmonės pajėgia susidoroti su užklupusiomis gyvenimo negandomis, todėl svarbu pabrėžti, kad, jeigu taip atsitiko man ar mano artimajam, tai nėra nenormalu ir, jokiu būdu, nėra gėdinga ieškoti specialistų, galinčių padėti išsivaduoti iš krizinių būsenų“, – apie dažnas susirgimų priežastis pasakoja daugiau nei trisdešimties metų darbo patirtį turinti gydytoja psichiatrė E. Baumilienė.

RVUL dirbantys gydytojai psichiatrai ragina neignoruoti psichologinių ir psichikos sveikatos problemų ir ieškoti pagalbos bei pabrėžia, kad, jei žmogus yra motyvuotas, nori pasveikti, nėra svarbi nei užimama visuomenėje padėtis, nei jokios kitos aplinkybės nėra svarbios, nes gydymas Psichiatrijos dienos stacionare yra visiems vienodai prieinamas – reikalingas tik šeimos gydytojo ar poliklinikos psichiatro siuntimas. Turėdami jį, pacientai visiškai nemokamai gali registruotis Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Konsultacijų centre gydytojo psichiatro konsultacijai, kurios metu bus rekomenduota pacientui tinkamiausia pagalbos forma ir gydymas.

Penkis – tiek laisvadienių iš eilės šiemet per Kalėdas turės didžioji dauguma dirbančiųjų. Tačiau Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) – vieno didžiausių skubios pagalbos centrų šalyje – medikai iš ilgametės patirties žino, kad ne visi žmonės laisvas dienas skiria ramiam laikui su šeima: pernai per 4 šventines paras skubi pagalba suteikta 1260 vilniečių ir miesto svečių, patyrusių įvairias traumas, peršalusių, taip pat kenčiančių nuo lėtinių ligų paūmėjimo, virškinimo sistemos sutrikimų, padauginusių svaigalų ar besiskundusių kitokiais negalavimais.

„Tendencijos, kurias kasmet matome mes, panašios. Ilgos šventės lemia, kad žmonės daugiau pramogauja, atsipalaiduoja ir užmiršta apie brangiausią savo turtą – sveikatą. Žinoma, nemažai įtakos pacientų srautui turi ilgaisiais šventiniais savaitgaliais vyraujantys orai. Jei orai šaltesni, drėgnesni, turime daugiau griūnant kojas, rankas susižalojusių pacientų. Jei per šventes paspaudžia šaltukas, deja, padaugėja galūnes nušalusių pacientų. Nuolat edukuojame žmones, primename, kad apsirengtų šilčiau, nevaikščiotų netinkama avalyne, nes net ir trumpas perbėgimas per lauką plonais bateliais gali baigtis liūdnomis pasekmėmis“, – sako Skubos pagalbos skyriaus medikai.

Paklausti apie šventines traumas, gydytojai priduria, kad kita opi problema – fejerverkai, kuriuos žmonės pastaruoju metu dažnai sprogdina ne tik pasitikdami Naujuosius metus, bet ir švęsdami Kalėdas.

„Išties, ši eilę metų besitęsianti tradicija liūdina, nes nuolat kalbame, aiškiname, kokias baisias ir negrįžtamas pasekmes neatsakingas ir netaisyklingas fejerverkų ar paprastų petardų sprogdinimas gali sukelti, o ypač, jei tai daro apsvaigę, neblaivūs asmenys. Džiaugsmo akimirka būna, bet trumpa, o, įvykus nelaimingam atsitikimui, pasekmės, deja, juntamos visą gyvenimą. Pernai, naujametę naktį, sprogdindami pirotechnikos gaminius, susižalojo 13 asmenų“, – būti atsakingiems ir mokytis iš svetimų, o ne savų klaidų ragina medikai.

Ne paslaptis, kad ne mažos dalies lietuvių šventinis stalas neapsieina be alkoholinių gėrimų, tačiau, kaip pastebi RVUL Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja gyd. Gabija Laubner, Kalėdos nepasižymi dideliu alkoholio perdozavimu – didesnio pacientų antplūdžio dėl nesaikingo alkoholio vartojimo medikai, kaip ir kasmet, laukia po Naujųjų metų šventės.

„Pernai per keturias šventines dienas ligonių, kuriuos dėl apsinuodijimo alkoholiu reikėtų gydyti stacionare, nebuvo, nors darbo su dėl alkoholio vartojimo besikreipusiais pacientais Skubios pagalbos skyriuje medikams buvo nemažai. Tačiau, vis dėlto, didžiausio pacientų antplūdžio dėl alkoholio laukiame naktį iš gruodžio 31 d. į sausio 1 d.“, – sako gydytoja, prisimindama pernykštę statistiką, kai į RVUL Skubios pagalbos skyrių kreipėsi 65 alkoholiu apsinuodiję žmonės.

Taip pat Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja įspėja, kad šventės ne visiems tampa džiaugsmo šaltiniu: kasmet šventiniu laikotarpiu skyriuje didėja pacientų, apsinuodijusių medikamentais, srautas, t. y., žmonės, geriantys psichotropinius vaistus dėl depresijos, kitų psichologinių sutrikimų, tiesiog jų perdozuoja. Tai būtų galima sieti su šventine depresija, apie kurią prieš šventes specialistai dažnai įspėja. Tokie pacientai guldomi į stacionarą ir juos atveža artimieji, pastebėję pastarųjų būklę.

Taigi, Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner pastebi, kad šventinėmis dienomis reikėtų vadovautis pagrindine taisykle – paisyti saiko. „Riebus maistas ir stiprus arba gazuotas alkoholis – blogiausia kombinacija, ypač tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis, turi virškinimo, širdies, raumenų, sąnarių ligų. Todėl rekomenduoju šventiniu laikotarpiu maistą vartoti saikingai, malonumų ieškoti ne alkoholyje ar psichotropinėse medžiagose, o laiką skirti bendravimui su artimaisiais“, – sako gyd. G. Laubner.

Primename, kad vienas didžiausių Lietuvoje RVUL Skubiosios pagalbos skyrius šventinėmis dienomis pacientus priims ištisą parą, tačiau jis yra skirtas aptarnauti pacientus, kurių gyvybei gresia grėsmė, o ne konsultuoti dėl patologijos, kuri yra šeimos gydytojo kompetencija.

Sveikiname gydytoją Bronių Buckų, apsigynusį mokslo disertaciją „Riebalinio audinio pasiskirstymo ir riebalų sudėties skirtumai tarp metabolinių sutrikimų turinčių ir neturinčių nutukusių pacientų”.

Disertacija rengta 2013–2018 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.

Mokslinis vadovas – prof. dr. Gintautas Brimas (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 06 B).

Mokslinė konsultantė – prof. dr. Janina Tutkuvienė (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 06 B).

Nuo 2004 m. kasmet gruodžio 9-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė antikorupcijos diena. Ji skirta atkreipti dėmesį į plintančią korupciją ir paskatinti žmones užkirsti jai kelią. Šią dieną įvairiose pasaulio šalyje rengiamos demonstracijos, diskusijos apie verslo įmonių, privačių asmenų teises bei korupcijos atvejus. Įvairių šalių televizijos, taip pat ir Lietuvos, transliuoja dokumentinius filmus, laidas šia tema.

Tarptautinę antikorupcijos dieną iniciavo ir paskelbė Jungtinės Tautos. Gruodžio 9-oji pasirinkta todėl, kad šią dieną 2003 metais Meridoje (Meksikoje) įvyko aukščiausio politinio lygio konferencija kovos su korupcija problemoms spręsti. Jos metu buvo pasirašyta Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją. Lietuvos Respublikos vardu šį dokumentą pasirašė teisingumo ministras.

Nepasisaugojo eidamas apšalusiu šaligatviu, paslydo, o krisdamas bandė pasiremti rankomis, rezultatas – lūžęs riešas. Toks scenarijus praėjusį savaitgalį ištiko ne vieną dešimtį vilniečių ar sostinės svečių. Didžiajai daliai jų medikai atliko lūžusio kaulo atitaisymą, ranką imobilizavo ir išleido gydytis namie, tačiau Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika primena, kad tuo gydymas nesibaigia ir ragina pacientus jau artimiausiu metu dar kartą pasirodyti specialistams, antraip – laukia sunkiai pataisomos, gyvenimo kokybę bloginančios pasekmės.

„Žiema – mums, traumatologams, darbymetis. Žmonės griūva slidžiose gatvėse ar automobilių stovėjimo aikštelėse, smūgį bando sušvelninti pasiremdami rankomis, todėl patiriamos tipinės riešo traumos. Viena dažniausių – stipinkaulio lūžis vadinamojoje tipinėje vietoje. Daliai tokių pacientų pavyksta padėti be papildomų intervencijų, taikant konservatyvųjį gydymą gipso langetėmis, kitai daliai pasiseka mažiau – siekiant išsaugoti riešo funkcionalumą neapsieinama be operacijos. Tad ypač turėtų sunerimti tie pacientai, kuriems diagnozuotas lūžis su poslinkiu ir kurie po kaulo atitaisymo junta ilgiau nei parą besitęsiantį skausmą, taip pat, jei ranka stipriai ištino“, – įspėjamuosius signalus vardija gyd. S. Sereika.

Gydytojas pabrėžia, kad iš karto pacientui patyrus traumą nuspręsti, ar operacija būtina, ar ne, dažniausiai neįmanoma, todėl būtina dar viena konsultacija, kurios metu atliekamas papildomas rentgeno tyrimas.

„Atlikę pakartotinį, kontrolinį rentgeno tyrimą, matome, kokia yra reali situacija ir, kokios prognozės, t. y., ar gijimas bus sėkmingas, ar, vis dėlto, prireiks operacinio gydymo. Laikas, per kurį pacientas turi planine tvarka kreiptis konsultacijai, ypač svarbus, pavėlavus – gali tekti atlikti labiau traumuojančią operaciją, kai, siekiant ištaisyti traumos padarinius, pacientui laužiami kaulai“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas, akcentuodamas, kad kreiptis pacientams reikėtų per 1-2 savaites po traumos.

Kalbėdamas apie galimas pasekmes, jei pacientas, patyręs stipinkaulio lūžį tipinėje vietoje, laiku pakartotinai nesikreips, gydytojas ne tik įvardija, jog kreivai suaugusi ranka neatrodys estetiškai, bet ir pabrėžia ateityje laukiančias sveikatos problemas – dėl netiesiai suaugusių kaulų netaisyklingai judantys sąnariai greičiau susidėvės, o tai lems neigiamą įtaką judėjimui, kasdienių, įprastų veiklų atlikimui.

Savo ruožtu, gydytojas S. Sereika pastebi, kad pakartotinės konsultacijos metu įvertinus gijimo dinamiką kaip nepalankią, pacientai neturėtų baimintis operacijos, kuri ne tik leis visiškai atkurti kaulų anatomiją, bet ir užtikrins svariai trumpesnį reabilitacijos laiką, lyginant su tais pacientais, kuriems, patyrus stipinkaulio tipinės vietos lūžį, taikomas konservatyvus gydymas.

„Pacientai, išgirdę, jog prireiks operacijos, išsigąsta, pradeda svarstyti, ar negalima apsieti be jos. Tuomet tenka paaiškinti, kad, atsisakę operacijos, jie sau tiesiog padarys meškos paslaugą ir, nepasiryžę laiku, ateityje, tikėtina, turės nusiskundimų dėl riešo funkcijos sutrikimų. Tuo metu, per savaitę ar dvi kaulai dar nespėja sugyti. Tai reiškia, kad galime atkurti tokią riešo struktūrą, kuri buvo iki traumos, ir užtikrinti, kad pacientas jokio diskomforto dėl patirtos traumos ateityje nejaus“, – sako gydytojas, dirbantis RVUL Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje – viename didžiausių Lietuvoje, kur kasmet atliekama po kelis šimtus tokių operacijų.

Taip pat gydytojas kviečia suklusti vyresnes nei 50 metų amžiaus moteris, patyrusias stipinkaulio lūžį tipinėje vietoje. Pasak gyd. S. Sereikos, visoms tokio amžiaus pacientėms medikai rekomenduoja atlikti kaulų mineralų tankio matavimo tyrimą, nes lūžis gali įspėti apie kitą rimtą problemą – osteoporozę.

Be to, gydytojas ortopedas traumatologas, kalbėdamas apie tai, kaip po lūžio pacientas turėtų rūpintis savo sveikata, ragina nepasikliauti mitais. Vienas gajausių įsitikinimų – jog sutvirtinus ranką ir siekiant sėkmingo išgijimo, reikėtų nejudinti pirštų.

„Pirštus, kai ranka imoblizuota langetėje, judinti būtina. Tai padeda išvengti rankos tinimo. Taip pat pacientams patarčiau ranką parišti bei, jaučiantiems stipresnį skausmą, ranką šaldyti. Jei skausmas vargina, taip pat greičiausiai neapsieisite ir be nuskausminamųjų vaistų“, – pataria gydytojas.