Blog

Nuo 2004 metų Lietuvoje vykdoma Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta merginoms ir moterims nuo 25 iki 60 metų, kurios gali kartą per 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Ji, pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (Ligoninės) medikų, padeda išgelbėti tūkstančius laiku pasitikrinusių moterų, tačiau specialistai pabrėžia, kad, jei šio pradinio tyrimo metu aptinkama pakitimų – tai jokiu būdu ne nuosprendis, nes pats onkocitologinis testas padeda įvertinti tolimesnių tyrimų poreikį, tačiau juo negalima nustatyti gimdos kaklelio vėžio.

„Esant pakitimams, atliekama kolposkopija ir biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę bei planuoti tolesnę priežiūrą. Naujausios mūsų turimos technologijos leidžia atlikti gimdos kaklelio ir makšties apžiūrą aparatu, kuris vaizdą padidina net keletą kartų, todėl pastebimi net patys mažiausi pakitimai. Be to, Ligoninėje turimas kolposkopas turi ir šalia esantį monitorių, kuris suteikia galimybę tą patį vaizdą vienu metu stebėti, vertinti ir dėl gydymo priimti sprendimą net keliems gydytojams“, – sako Ginekologijos skyriaus gydytoja Ramunė Šimkevičiūtė.

Be to, gydytoja priduria, kad, esant ryškesniems gimdos kaklelio pakitimams, gali būti atliekama biopsija, kuri būtina sprendžiant dėl gimdos kaklelio operacinio gydymo tikslingumo, o svarbiausia – visos šios paslaugos atliekamos vienoje vietoje.

„Neseniai duris atvėrusiame Ligoninės Konsultacijų centre turime moderniausia įranga aprūpintą ginekologo kabinetą, kur konsultuojame kasdien ir galime atlikti visas procedūras ir tyrimus bei iš karto, esant reikalui, spręsti dėl gydymo stacionare. Toks patogumas mūsų pacientėms, kurioms diagnozuojami susirgimai, itin svarbus, nes, natūralu, kad žmogus, susidūręs su sveikatos problemomis, jaučiasi pasimetęs, sutrikęs. O, kai visos paslaugos teikiamos vienoje vietoje – galime garantuoti ir gydymo tęstinumą, ir geresnes psichologines sąlygas pacientei“, – teigia R. Šimkevičiūtė.

Ko reikia?

Vienintelis dalykas, kurį su savimi privalo turėti pacientė, yra pirminės sveikatos priežiūros įstaigos siuntimas ir atlikto gimdos kaklelio onkocitologinio tyrimo rezultatas.

Kaip pasiruošti?

Šiam tyrimui nereikalingas joks būtinas išankstinis pasiruošimas ar nuskausminimas, kadangi pati procedūra nėra skausminga.

Skaidrumas, sąžiningumas, viešumas – esminiai Nulinės tolerancijos korupcijai politikos principai, kurių siekia laikytis Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė.

„Nusibrėžę tikslą įgyvendinti nulinės tolerancijos korupcijai politiką tik dar kartą pabrėžiame, kad mūsų įstaigoje korupcija ar bet kokios jos apraiškos nėra ir nebus toleruojamos. Taip pat sieksime ugdyti darbuotojus šioje srityje ir auginti jų pasiryžimą siekti skaidrumo“, – sako Ligoninės direktorius dr. Algimantas Pamerneckas.

Nulinės tolerancijos korupcijai politikos principai:

• Vadovybė teigiamai vertina kovą prieš korupciją;
• Siekiame nepažeisti su veikla susijusių antikorupcinių teisės normų;
• Nulinė tolerancija korupcijai taikoma visiems ligoninės darbuotojams ir kitiems su ligoninės veikla susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims;
• Netoleruojame neteisėtos darbuotojų asmeninės naudos siekimo ligoninės veikloje;
• Netoleruojame bet kokių tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių neteisėtos įtakos formų;
• Įsipareigojame neatskleisti pranešėjo, pranešusio apie galimai korupcinę veiklą, tapatybės, garantuojame konfidencialumą;
• Įsipareigojame nuolat informuoti visuomenę apie kovą prieš korupciją;
• Nulinės tolerancijos korupcijai politika yra nuolat tobulinama ir atnaujinama. Paskiriami asmenys, atsakingi už politikos įgyvendinimą.

Natūralus būdas įveikti kvėpavimo takų, odos ligas ar jų išvengti, taip pat pagalba kenčiantiems dėl psichologinių problemų bei priemonė sustiprinti organizmą – tokias galias turi Reabilitacijos centre „Pušyno kelias“ veikiantis druskų kambarys.

Pasak šio centro Vaikų skyriaus vedėjos, gydytojos reabilitologės Danutos Kropis, šio kambario paslaptis ta, kad jame sienos, lubos ir grindys padengtos druskos sluoksniu, taip dirbtinai sukuriant druskų kasyklų mikroklimatą su pastovia temperatūra ir pastoviu oro drėgnumu.

„Druskos dalelės tokios mažos, kad pasiekia ne tik viršutinius, bet ir apatinius kvėpavimo takus, taip pat lengvai nusėda ant odos paviršiaus. Druska pasižymi uždegimą slopinančiu, bronchus atpalaiduojančiu, gleives skystinančiu, uždegimą mažinančiu poveikiu bei saugo kvėpavimo takus nuo infekcijų. Taip pat haloterapijos procedūros itin naudingos odai – mažina uždegimą, slopina alerginių bėrimų atsiradimą, gydo brendimo spuogus, mažina pleiskanojimą, skatina regeneraciją“, – sako D. Kropis.

Be to, gydytoja priduria, kad buvimas tokioje aplinkoje teigiamai veikia bendrą žmogaus savijautą, o gydymo metu vyksta teigiami imuninės sistemos poslinkiai, sustiprėja imunitetas, kuris priešinasi bakterinei ir virusinei infekcijai.

Haloterapija taikoma:

• plaučių, kvėpavimo takų ir odos patologijoms gydyti bei susirgimų profilaktikai;
• kvėpavimo higienai;
• virusinių infekcijų ir peršalimų ligų profilaktikai;
• prasidėjus alergijai dėl buitinių ir pramoninių dirgiklių;
• padidėjus jautrumui cheminėms medžiagoms;
• kilus depresijai bei kitiems psichiniams susirgimams.

Haloterapijos procedūros efektyvios tokiems žmonėms, kurie:

• serga lėtiniu plaučių susirgimu, astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, bronchitu, pneumonija, mukoviscidoze;
• serga respiratorine alergija, pavyzdžiui, polinoze (šienlige), alerginiu rinitu, ir kt.;
• dažnai serga rinitu, sinusitu, faringitu, turi išvešėjusius adenoidus bei serga kitomis LOR patologijomis.

Haloterapijos procedūros efektyvios:

• ūmių virusinių respiratorinių infekcijų profilaktikai ir gydymui;
• respiratoriniams kvėpavimo takams valyti nuo atmosferos užterštumo, tabako dūmų bei profilaktinei higienai;
• odos susirgimams gydyti bei profilaktikai – aknė, neurodermitas, psoriazė (žvynelinė) ir kita;
• širdies kraujagyslių ligoms gydyti (kartu su plaučių ligomis);
• vegetatyvinės nervų sistemos harmonizavimui.

Modernia įranga aprūpinta klausos tyrimo kamera, naujoviški otorinolaringologų, ginekologų, akių ligų ir kitų sričių gydytojų kabinetai, šiuolaikiška technika, skirta atlikti elektromiografijos tyrimus, periferinių kraujagyslių ištyrimą – ir tai tik dalis visų paslaugų, kurias teikia 4-erius metus Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) kurtame ir šiandien duris atvėrusiame Konsultacijų centre dirbantys medikai. Šio centro patalpų kapitaliniam remontui panaudota daugiau nei 1,5 mln. eurų Valstybės investicijų programos lėšų, įrangos įsigijimui – beveik 2,3 mln. eurų tos pačios programos lėšų.

Pasak RVUL direktoriaus dr. Algimanto Pamernecko, šio centro įkūrimas – svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugos ne tik Vilniaus regione, bet ir visoje Lietuvoje gyvenantiems žmonėms būtų prieinamos paprasčiau ir vienoje vietoje. Centro pajėgumai – apie 40 tūkst. pacientų per metus.

„Simboliška, kad šis centras duris visiems norintiems pasveikti atveria kaip tik Lietuvai švenčiant Atkurtos valstybės šimtmetį. Džiugu, kad dabar po tuo pačiu stogu talpiname ir didžiausią regione Skubiosios pagalbos skyrių, ir daugiau nei 700 lovų, skirtų stacionaraus gydymo paslaugų teikimui, ir naująjį Konsultacijų centrą. Taip pacientams sukūrėme sąlygas toje pačioje vietoje ir pasikonsultuoti su savo srities profesionalu, ir gauti jam reikalingą gydymą. Tai reiškia, kad pacientas sugaiš mažiau laiko ir užsitikrins kiekvienam sergančiajam svarbų gydymo tęstinumą“, – sako dr. Algimantas Pamerneckas.

Savo ruožtu, direktoriaus pavaduotoja valdymui Daina Balčėtienė pastebi, jog svarbu ir tai, kad įgyvendinant didelės vertės projektus, pavyko sėkmingai ir sklandžiai atlikti viešuosius pirkimus.

„Valstybė į šio centro įrengimą iš viso investavo beveik 4 mln. eurų. Tai išties didelė investicija, todėl kiekvienas, prisidėjęs prie šio centro kūrimo, asmeniškai jautėme atsakomybę, kad lėšos būtų panaudotos efektyviai ir taupiai. Džiaugiuosi, kad tai pavyko įgyvendinti su kaupu ir šiandien galime džiaugtis visiems akivaizdžiai matomu rezultatu“, – teigia D. Balčėtienė.

Be to, D. Balčėtienė priduria, kad ši Ligoninė ypatinga ir tuo, kad per 4-erius metus protingai ir atsakingai panaudodama vidinius resursus ne tik sugebėjo panaikinti buvusias skolas, bet ir garantuoti darbo sąlygų gerinimą ir atlyginimų augimą tiek gydytojams, tiek kitam medicininiam personalui.

Pavyzdžiui, gydytojo, kuris dirba pilnu etatu, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje vidutinis atlyginimas už etatą per 2017 m. išaugo 25,6 proc., kai Lietuvoje vidutinis atlyginimas gydytojui už etatą augo 10,3 proc. Tuo metu, slaugytojų – 12,9 proc., kai Lietuvoje – 10,3 proc.

Konsultacijų centrą atidarė Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Paulius Gradeckas, Jo ekscelencija Vilniaus arkivyskupas metropolitas dr. Gintaras Grušas, Seimo sveikatos reikalų komiteto atstovai bei kiti garbūs svečiai.

Trumpalaikis vidutinis skausmas, sunkaus nerimo ar su depresija susijusio nerimo sutrikimas, panika, erdvės baimė – dalis simptomų iš lietuvių pamėgtų migdomųjų, raminamųjų vaistų informacinių lapelių. Šie vaistai, pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro gydytojų, turėtų spręsti trumpalaikes problemas, tačiau dažniausiai nutinka atvirkščiai – žmonės įninka ir atsiduria užburtame rate, iš kurio ištrūkti patys negali, o apie tai, kad jiems reikia kvalifikuotos pagalbos ir kur ją gauti, nežino.

Vis dėlto, išeičių yra – reikalingą pagalbą gali suteikti RVUL Toksikologijos centro medikai. Tai vienintelis toks centras Lietuvoje, kur žmonėms, kamuojamiems priklausomybės nuo benzodiazepinų ir ZET hipnotikų grupėms priskiriamų vaistų arba, paprastai tariant, migdomųjų ir raminamųjų, atliekama stacionarinė detoksikacija. Čia dirbantys toksikologai skaičiuoja, kad su tokia priklausomybe susiduriančių pacientų RVUL kasmet gydoma apie 70-80.

Anot RVUL Toksikologijos centro vadovo dr. Roberto Badaro, tokios tendencijos iš vienos pusės liūdina, nes rodo, kad į priklausomybės nuo vaistų liūną grimzta vis daugiau žmonių, iš kitos – džiugina, nes žmonės supranta, jog jiems reikalinga pagalba ir jos ieško. Tačiau daktaras pabrėžia, jog didžiausia blogybė yra ta, kad skaudžias pasekmes sukeliantys vaistai įsigyjami pernelyg paprastai.

„Užtenka šeimos gydytojui ar psichiatrui pasakyti, kad gyvenimas nemielas, ir tokie vaistai – jau tavo kišenėje. Taip, iš pradžių jie suveikia, tačiau tas poveikis būna trumpalaikis ir vėliau situacija keičiasi iš esmės: vaistams išsivysto tolerancija, vartojamos dozės auga, patys pacientai reikalauja, kad vaistai jiems būtų skiriami, nepaisant simptomų ar ligos. Ir čia jau aiškiai matome priklausomybę, panašią, kokią sukelia greitieji kreditai – pavartoji vieną tabletę, kuri tau, atrodytų, padeda, bet kitą dieną tos pačios tabletės tau jau nebeužtenka ir griebiesi dar kitos arba didini tų pačių medikamentų dozę“, – sako dr. R. Badaras.

Savo ruožtu, RVUL Ūminių apsinuodijimų ir Toksikologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių vedėja Gabija Laubner pastebi, kad vaistai gali būti paskirti visiškai „nekaltai“, pavyzdžiui, nemigai gydyti, tačiau atsiradęs pripratimas į jų vartojimą įklampina dešimtmečiams.

„Pas mus atsiunčiami pacientai, vartojantys migdomuosius ar raminamuosius netgi dešimt ar dvidešimt metų, nes kažkada specialistui pasisakė apie tai, kad turi miego ar nuotaikos sutrikimų, ypač po skaudžių gyvenimo situacijų, netekčių. Žmogui paskiriami vaistai, kurių vartojimas, deja, tęsiamas ir praėjus gedėjimo laikotarpiui. O galutinis rezultatas toks, kad, nepaisant didėjančių dozių, medikamentus vartojančiajam pradeda atrodyti, jog be vaistų jis tiesiog nebegalės užmigti“, – apie darbo praktikoje pasitaikiusius atvejus pasakoja G. Laubner.

Be to, gydytoja priduria, kad auga skaičius ir iš skausmo klinikų atsiunčiamų pacientų, kurie ilgą laiką vartoja receptinius opioidus, t. y., stiprius nuskausminamuosius (pavyzdžiui, morfiną, tramadolį, fentanilio pleistrus) ir tampa priklausomi nuo tokių medikamentų. Dažniausiai tai nulemia itin sunki abstinencijos – vaistų nutraukimo – būklė, pasireiškianti nepagrįstu nerimu, nemiga, panikos atakomis ir kt. Gydytoja G. Laubner pastebi, kad itin dažnai į priklausomybę įklimpsta onkologinėmis ligomis sirgę žmonės, kurie, nepaisant to, kad onkologinė liga yra įveikta, būna įpratę vartoti nuskausminamuosius. Dėl lėtinio skausmo pradėję vartoti receptinius opioidus pacientai, net ir pagydžius skausmo priežastį ir praėjus skausmui, patys nebegali nutraukti vaistų vartojimo.

RVUL gydytojai toksikologai ragina žmones, kamuojamus tokių priklausomybių, ieškoti pagalbos ir pabrėžia, kad, jei žmogus yra motyvuotas, nori pasveikti, nėra svarbi nei užimama visuomenėje padėtis, nei jokios kitos aplinkybės, nes visiems galimybės vienodai prieinamos – reikalingas šeimos gydytojo, skausmo klinikos specialisto ar poliklinikos psichiatro siuntimas, kurį turėdami pacientai visiškai nemokami gali registruotis Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Konsultacijų centre toksikologo konsultacijai.

Skrupulingas medicinos prietaisų pakartotinis apruošimas, kruopšti antklodžių ir pagalvių dezinfekcija bei kt. – procedūros, kurių atvykęs į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (RVUL) plika akimi nepamatysi, tačiau jos leidžia užtikrinti, kad čia pacientai ne tik sveiktų, bet ir infekcijų rizika būtų kuo mažesnė. Tam dedamos didžiulės pastangos.

Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Infekcijų kontrolės skyriaus vedėjos Ievos Kisielienės, pati paprasčiausia procedūra infekcijų prevencijos srityje yra tokia pat ir Ligoninėje, ir kasdieniame gyvenime – rankų higiena. Ji pastebi, kad medicinos personalo rankos yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių pernešant mikroorganizmus nuo vieno paciento kitam gydymo įstaigose. Šie mikroorganizmai gali tapti ir hospitalinių infekcijų priežastimi, tačiau priduria, kad rizikos veiksnių yra ir daugiau.

Rankų higiena, atrodytų, paprasta procedūra, bet gal galėtumėte priminti, kaip kiekvienas iš mūsų, atsidūręs Ligoninėje, turėtume rūpintis rankų higiena?

Rankų higiena turėtume rūpintis nuolat. Be abejonės, Ligoninėje rankų higiena tampa dar svarbesnė, nes čia gydomi pacientai, kurie dėl ligos ar gydymo proceso gali būti imlesni infekcijoms. Rankų higiena gali apsaugoti ne tik nuo hospitalinių infekcijų, bet ir nuo visiems žinomo gripo ar kitų visuomenėje plintančių užkrečiamųjų ligų.

Darbuotojams nustatytos taisyklės, kokiais atvejais, kokiu būdu (rankų plovimas muilu ir vandeniu ar rankų antiseptika) ir kaip ilgai turi būti atliekama rankų higiena.

Tačiau svarbu, kad ir lankytojai, lankydami savo artimuosius, nepamirštų pagrindinių taisyklių – rankų plovimo pasinaudojus tualetu, o jeigu artimai kontaktuoja su pacientu, rekomenduojame atlikti ir rankų antiseptiką.

Šiuo metu kiekvienoje Ligoninės palatoje yra dozatoriai su rankų antiseptikais, todėl tiek medicinos darbuotojai, tiek lankytojai turi visas galimybes pasirūpinti rankų higiena.

Pacientas mato, kad jo apžiūrai naudojami įrankiai išpakuojami iš sandaraus įpakavimo. Kas su įrankiais vyksta ir kaip jie atsiduria sandariame įpakavime?

Medicininiai instrumentai gali būti vienkartiniai (pavyzdžiui, adatos), kurie išpakuojami iš gamyklinės pakuotės, panaudojami ir iš karto išmetami, taip pat gali būti daugkartiniai (pavyzdžiui, operacinės žirklės), kuriuos po panaudojimo reikia dezinfekuoti, kad jie vėl būtų saugus naudoti.

Daugkartiniai instrumentai po panaudojimo pirmiausia valomi ir dezinfekuojami – tai gali būti daroma rankiniu būdu arba automatiniuose dezinfekavimo plautuvuose – šiuo metu didžioji dalis mūsų Ligoninės instrumentų plaunami ir dezinfekuojami tokiose mašinose.

Dezinfekuoti instrumentai pakuojami į įvairias pakuotes (maišelius, juostas, konteinerius) ir, siekiant, kad ant instrumentų nebeliktų gyvybingų mikroorganizmų, sterilizuojami, o po to grąžinami jų naudotojams.

RVUL veikia keliolika operacinių. Kaip prižiūrimi visi prietaisai, aparatai, kaip jie dezinfekuojami?

Operacinėse esantys neinvaziniai medicinos prietaisai (pavyzdžiui, operacinis stalas, operacinė lempa) yra dezinfekuojami nustatytu periodiškumu – dezinfekuojami visi, kurie buvo naudoti ar liesti operacijos metu.

Invaziniai medicinos prietaisai (pincetai, replės, žirklės ir pan.) po operacijos sudedami į sandarias talpyklas ir nedelsiant vežami į medicinos prietaisų plovimo patalpą, kurioje apruošiami.

Kaip kontrolė vykdoma didesnės rizikos – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, kur per metus gydoma daugiau nei 2,5 tūkst. pacientų?

Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius yra laikomas padidintos infekcijų rizikos skyriumi, čia gydomi pacientai reikalauja ypatingo dėmesio (dėl atliekamos dirbtinės plaučių ventiliacijos, įvestų šlapimo pūslės, kraujagyslių kateterių).

Mūsų Ligoninė nuo 2015 metų vykdo nuolatinę, ištisus metus be pertraukų trunkančią hospitalinių infekcijų priežiūrą tokiuose padidintos rizikos skyriuose. Tai reiškia, kad infekcijų kontrolės specialistai beveik kiekvieną dieną lankosi tokiuose skyriuose, renka duomenis apie rizikos veiksnius, paskirtą antimikrobinį gydymą, įtariamas ar patvirtintas infekcijas, pataria, ar reikia ir kokias izoliavimo priemones taikyti, konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą infekcijų prevencijos klausimais. Toks infekcijų kontrolės specialistų ir reanimacijos darbuotojų bendradarbiavimas leidžia užtikrinti geresnę infekcijų prevenciją ir valdymą.

Kaip vertinate Ligoninėje vykdomą infekcijų kontrolę? Ar pacientai gali būti ramūs?

Ligoninėje infekcijų kontrolė yra viena iš prioritetinių sričių. Administracija tam skiria didelį dėmesį. Infekcijų kontrolės skyrius ir Bakteriologijos laboratorija pasipildė kompetentingais specialistais, taip pat įsteigtas hospitalinių infekcijų ir antimikrobinio atsparumo valdymo komitetas, kuriame dalyvauja infekcijų kontrolės specialistai, mikrobiologai, farmokologai ir gydytojai sprendžiant svarbiausius infekcijų kontrolės klausimus.

Ligoninėje vykdomos visos rekomenduojamos hospitalinių infekcijų priežiūros rūšys – minėta hospitalinių infekcijų priežiūra reanimacijos skyriuose, operacinių žaizdų infekcijų priežiūra, Clostridium difficile infekcijos priežiūra, atliekamas hospitalinių infekcijų paplitimo tyrimas, stebimi kliniškai ir epidemiologiškai svarbūs mikroorganizmai, taikomos izoliavimo priemonės, vykdoma infekcijų kontrolės reikalavimų laikymosi visuose skyriuose kontrolė.

Lygiai prieš metus Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) administracija žengė drąsų žingsnį ir pacientus nusprendė maitinti pati. To rezultatas – šviežias, skanus ir šiltas maistas, o svarbiausia – patenkinti besigydantys žmonės. Pasak Ligoninės direktoriaus dr. Algimanto Pamernecko, iki tol daugiau nei 12 metų maitinimo paslaugos buvo perkamos iš privačių tiekėjų. Tradiciškai, dėl maisto kokybės būdavo sulaukiama nemažai skundų.

Savo ruožtu, direktoriaus pavaduotoja valdymui Daina Balčėtienė teigia, kad šeimininkiškas požiūris davė puikių rezultatų, nes į naująją virtuvę investuotos lėšos jau baigia atsipirkti. Per metus sutaupyta daugiau nei 35 proc. lėšų, lyginant su 2016 m., kai maitinimo paslaugos buvo perkamos.

„Galbūt kažkam šis administracijos sprendimas atrodė rizikingas, bet turėjome aiškų pagrindą, dėl ko tai darome. Visų pirma – dėl pacientų ir Ligoninės personalo maitinimo kokybės užtikrinimo, antra – vedini ekonominių sumetimų. Buvome suskaičiavę, kad virtuvės įranga atsipirks per šiek tiek daugiau nei vienerius metus“, – sako D. Balčėtienė.

Be to, pavaduotoja džiaugiasi, kad šis sprendimas padeda griauti mitą, jog Ligoninės maistas gali būti tik prastos kokybės, tačiau pastebi, kad be administracijos ryžto situacija nebūtų pasikeitusi.

RVUL taikomos devynios pagrindinės ir daugiau nei dvidešimt modifikuotų dietų. Pavyzdžiui, jeigu paciento organizmas netoleruoja glitimo ar organizmui reikalingas padidintas baltymų kiekis, virtuvėje užsakoma gydytojo dietologo paskirta individuali modifikuota dieta.

Tuo metu, direktoriaus pavaduotoja klinikiniam darbui Tatjana Golubajeva pabrėžia, kad tiekiant maitinimą pacientams itin svarbus laikas.

„Dabar, kai maistas gaminamas mūsų valgykloje, padėklai su karštu maistu į skyrius atkeliauja vos per 5 minutes. Suprantama, kad tai džiugina ir mūsų pacientus, ir mus pačius, nes galime užtikrinti, kad sergantiems žmonėms atkeliauja kokybiškas ir tinkamos temperatūros maistas. Nuo tos dienos, kai maistą pacientams gaminame patys, nesulaukėme iš jų nė vieno skundo, o pacientų apklausų duomenys rodo, kad apie aštuoniasdešimt procentų mūsų pacientų visiškai patenkinti Ligoninėje tiekiamu maistu“, – sako T. Golubajeva.

RVUL maitinimo paslaugas pradėjo teikti nuo 2017 m. vasario 1 d.

Skausmas, pasimetimas, liūdesys ir neretais atvejais džiaugsmas išgijus – emocijos, kasdien supančios Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės kapelioną, kun. prof. dr. Kęstutį Ralį. Pasak jo, į šią Ligoninę patenkantiems žmonėms liga ar trauma dažniausiai – lyg perkūnas iš giedro dangaus, todėl pokalbis apie ištikusią negandą, įkvėpimas jiems gyvybiškai būtini. Apie tas emocijas, pašaukimą tarnauti ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikų darbą – pokalbyje su Ligoninės kapelionu.

Kunigas dažnam iš mūsų – žmogus, jungiantis žemiškąjį ir amžinąjį gyvenimą. Kas sunkiausia šioje tarnystėje? Ar nepritrūksta jėgų?

Sunkumų nėra, nes tai – tarnystė, pašaukimas, o gal, paprastai tariant, buvimas žmogumi visur ir visada su žmonėmis. Nesu Dievas, kad daryčiau stebuklus, bet esu žmogiškas, paprastas.

O kalbant apie jėgas, aš visuomet sakau, kad Dievas visiems žmonėms suteikia beribes jėgas, jei žiūrime į Dievą žmogiškai ir nuoširdžiai. Tai tikriausiai vienintelė ir svarbiausia varomoji jėga.

Dažniausiai žmonės kunigą ligoninėje vertina kaip žmogų, kuris reikalingas ligoniui prieš mirtį. Bet ar tikrai?

Situacijų būna visokių. Taip, būna tų, kuriems reikalingas paskutinysis pokalbis šiame žemiškajame gyvenime, tačiau daugiausia sutinku tų, kurie patys ar jų artimieji atsidūrę sunkioje ir netikėtoje situacijoje, ir nori tiesiog pasitarti, pasimelsti kartu, gal pasipasakoti ir kaip kunigui, ir žmogui. Todėl galiu pasakyti, kad dažniausiai su atėjusiu žmogumi vyksta kalbėjimasis, o ne išpažinties klausymas.

Išties, dažnai pasitaiko atvejų, kad žmonėms, kurie ateina pas mane, reikia rimtesnės psichologinės pagalbos, todėl su jais apie tai kalbuosi, pabandau nukreipti ten, kurie jie gautų reikiamą ir kvalifikuotą pagalbą. Taip pat būna ir tokių atvejų, kai išsikalbėjus tenka žmones nukreipti į teisininkus, nes žmonės, atsidūrę stresinėse situacijose, labai dažnai tuo metu nesuvokia ir neįvertina tokių dalykų. Aš tai padedu jiems padaryti. Todėl ši tarnystė Ligoninėje reikalauja visapusiško įsiklausymo į patį žmogų, įsigyvenimo į jo bėdas, problemas.

Tikriausiai Ligoninėje kasdien sutinkate dešimtis žmonių, atsidūrusių tarsi ant bedugnės krašto. Kaip juos įkvepiate?

Žmonės čia atsiduria netikėtomis aplinkybėmis, nesusimastę, kad galėtų nutikti kažkas panašaus – tokių atvejų net 80 proc., o gal ir visi 90 proc. Tada pasikalbėjimo labiausiai reikia net ne tiems ligoniams, kurie operuojami, atsidūrę intensyvios terapijos palatose, bet tiems, kurie yra greta, t. y., lankantiems šeimos narius, artimuosius, bičiulius. Aš net nematydamas tų žmonių, žingsniuojančių koridoriumi Koplyčios link, iškart nujaučiu ir galiu pasakyti, ar jie į Koplyčią eina tik pasižvalgyt, ar jiems reikalinga pagalba. Iš jų sklinda tam tikras pasimetimas.

Kalbantis, vieni iš jų atsiveria labiau, kitiems – tai sudėtinga. Ir tikriausiai tai suprantama. Žmonės būna suglumę, pasimetę, jiems sudėtinga suprasti, kaip ta nelaimė galėjo nutikti jam ar jo artimajam, ar kaip viena ar kita liga aplankė būtent juos. Aš į tai žiūriu kiek kitaip. Manau, kad tai – Dievo planas, kad gyvieji susitiktų, nes jie neranda laiko to padaryti kitomis aplinkybėmis. Liūdna, bet žmonės nutolę, o tokios netikėtos situacijos suburia draugėn.

Tad tas įkvėpimas, nuraminimas įvyksta per pokalbį. To žmonėms, atsidūrusiems sudėtingose situacijos, dažniausiai ir reikia. Na ir, žinoma, sakramento suteikimas. Bet tai jau kiek kitoks įkvėpimas.

Kasdien matote gyvybes gelbstinčius Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikus. Kokie jie?

Visi darbuotojai Dievo dovana ir palaima, Dieviški visi iki vieno. Galiu pasakyti, kad žmonės šioje Ligoninėje dirba labai daug ir čia kalbu ir apie administraciją, ir apie gydytojus, slaugytojus, ir apie aptarnaujantį personalą.

Vien ką reiškia ligonio aptarnavimas – perrengimas, perrišimai ir kt. Ir čia tikrai privalau paprieštarauti tiems, kurie pasako, kad kažkas daroma atmestinai. Žmonės, kuriuos plušančius čia matau aš – savo darbui pasišventę profesionalai. Ir kitaip nei pasišventimu to nepavadinsi.

Deja, žmonės kartais iš gydytojų reikalauja stebuklo, bet juk gydytojas – ne Dievas, kad ir kaip kartais žmonės to norėtų.

Taip, visi esame žmonės, visko galbūt pasitaiko, bet šioje Ligoninėje matau tvarką, viskas sustyguota, savo vietose. Jaučiu, kad tai sklinda iš Ligoninės vadovybės, o man, kaip žmogui mėgstančiam tvarką, tai taip pat labai svarbu.

Ne paslaptis, kad medikų darbas emocine prasme „kainuoja“ daug. Ar dažnai į Jus patarimo kreipiasi patys medikai?

Taip. Būna, kad tiesiog pasilabiname ar pasikalbame susitikę koridoriuose, taip pat būna, kad ir patys pasitarti užeina, arba aš ateinu po jų skambučio. Čia dirbantis personalas malonus ir draugiškas.

Aišku, gydytojai, medicinos personalas yra labai užsiėmę žmonės, juk jie su Dievo pagalba gelbėja gyvybes, o darbo čia tikrai netrūksta. Tačiau ir jie ateina į Koplyčią pabūti. Kai matau, kad žmogus ateina ir nori tiesiog pabūti, pasėdėti, pamedituoti be aplinkinių, tai net ir netrukdau. Kiti atvirkščiai – užeina pasikalbėti ne tik apie asmeninius iššūkius, bet ir apie platesnius miesto, šalies reikalus.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje veikia Kristaus Prisikėlimo koplyčia. Čia žmonės ieško dvasinės atgaivos, o gal patarimo?

Visko. Žmonės užeina net dėl donorystės pasitarti – tuomet turiu progą paraginti žmones, jei tik yra galimybė, padaryti gerą darbą, išgelbėti kito, sudėtingoje padėtyje atsidūrusio, gyvybę. Taip pat žmonės čia ieško sprendimų dėl dvasinių problemų, sunkumų, o kartu ateina padėkoti gydytojams, personalui bei administracijai už suteiktą pagalbą.

Nors sakoma, kad „žmogus planuoja, o Dievas juokiasi“, galbūt turite idėjų, planų, vilčių, susijusių su Ligoninėje veikiančia koplyčia?

Su Dievo veikimu ir visų noru ir pritarimu, turiu viltį pastatyti naują Koplyčią, kuri kartu būtų dvasinės terapijos centru visiems. Čia žmonės, nepriklausomai nuo tikėjimo, įsitikinimų, galėtų tiesiog pabūti, pamedituot, susikaupti prieš gydymą ar padėkoti Aukščiausiajam po jo. Tokiame centre ligoniniams, personalui ar tiesiog žmonėms iš gatvės galėtume surengti muzikos vakarą ar pristatyti parodas. Galbūt vėliau gimtų dar daugiau gražių ir prasmingų idėjų.

Bet aš visuomet sakau „Duok Dievui pirmiausia mintį, o Jis paskui sudėlioja tuos dalykus“.

Galbūt kažko norėtumėte palinkėti žmonėms?

Dieviškos palaimos ir globos bei stiprybės visiems, na ir, žinoma, gero ūpo. Jūsų Kapelionas su Jumis visais.

Keletą mėnesių trukęs Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) baseino remontas baigtas – jis atveria duris lankytojams. Moderniame baseine kvalifikuotų kineziterapeutų prižiūrimi lankytojai gali atsikratyti nugaros skausmų, padailinti kūno linijas ar tiesiog pagerinti fizinį pajėgumą.

Baseine taip pat galima išbandyti povandeninių srovių masažą, kaskadą, plaukti prieš vandens srovę su pasipriešinimu.

Užsiėmimų vandenyje teikiamą naudą sveikatai gali pajusti ne tik ligoninės Ambulatorinės reabilitacijos ir Stacionarinės reabilitacijos skyrių pacientai, tačiau ir čia nesigydantys suaugusieji. Neturintiems gydytojo siuntimo paslaugos yra mokamos.

Šį penktadienį Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) Lietuvos Plaštakos chirurgijos draugija „Manus Lituanica“ kartu su Ligonine ir Vilniaus Universiteto (VU) Ortopedijos traumatologijos centru organizuoja mokslinę konferenciją „Plaštakos ir rankos chirurgijos naujienos“. Ji – Lietuvos Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos renginių ciklo, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti, dalis.

Renginys padalintas į dvi dalis. Pirmojoje daugiausia dėmesio bus skiriama plaštakos ligų chirurginiam gydymui aptarti, antrojoje – plaštakos reabilitacijai.

Konferencijoje apie skubiosios medicinos pagalbos teikimą kalbės RVUL direktorius dr. Algimantas Pamerneckas, pranešimą apie plaštakos ir rankos chirurgiją VU Ortopedijos traumatologijos centre skaitys VU Ortopedijos traumatologijos centro vadovas, prof. hab. dr. Narūnas Porvaneckas, apie Diupitreno kontraktūros rizikos veiksnius – LSMU atstovas Aurimas Dobilinskas. „Plaštakos nykščio sužalojimai: traumų analizė ir operaciniai sprendimai“ – LSMU atstovo Karolio Varkalio pranešimo tema.

Taip pat dr. Kęstutis Braziulis (LSMU Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika) pristatys pranešimą „SL kompleksas. Klasifikacija. Gydymas“, o dr. Liudas Bazaras (LSMU Ortopedijos ir traumatologijos klinika) – „SL raiščio rekonstrukcija SLAM metodu“. Be to, apie alkūninio nervo rekonstrukcijos atokius rezultatus kalbės VU Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro atstovai doc. dr. Mindaugas Minderis ir Paulius Bartuševičius, apie intraneurinį šeivinio nervo ganglioną – Vladislav Lisovski ir doc. dr. Mindaugas Minderis.

Dr. Saulius Špokevičius pristatys pranešimą „Kaip išvengti Kleinert‘o dinaminio įtvaro po sausgyslių susiuvimo“, Brigita Siparytė kalbės konzeterapiją po plaštakos nudegimų, o Rytis Norkus pristatys veiksmingą neoperacinį gangliono gydymą. Apie reabilitaciją po plaštakos sužalojimų pasakos Andrius Pakulis (LSMU Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika), o apie reabilitaciją po plaštakos lenkėjų sužalojimo – Karolina Venslauskaitė (LSMU Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika).