Blog

Pasiaukojimas ir ryžtas pagelbėti kitam – tai savybės, už kurias išskirtiniu Sveikatos apsaugos ministerijos apdovanojimu pagerbta Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Kraujagyslių chirurgijos skyriaus slaugytoja Gelena Ševel.

Gelenos Ševel bendras darbo stažas yra 45-eri metai. Savo darbinę veiklą G. Ševel pradėjo 1974 metais Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, kur Chirurgijos skyriuje dirbo medicinos seserimi. Nuo 1975 metų iki 1990 metų dirbo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, Širdies kraujagyslių chirurgijos skyriuje. Nuo 1990 metų buvo perkelta į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninės (dabar – Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė) Angiochirurgijos skyrių (šiuo metu – Kraujagyslių chirurgijos skyrius).

Papildoma informacija

Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama pagerbti valstybinių, profesinių švenčių ar įstaigų jubiliejų progomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos darbuotojus – slaugytojus, akušerius, kineziterapeutus, masažuotojus, vaistininkus, farmakotechnikus, medicinos gydytojus, gydytojus odontologus, visuomenės sveikatos priežiūros specialistus ir kt., už ilgametį ir nepriekaištingą darbą, ypač didelį indėlį plėtojant sveikatos apsaugą, sveikos gyvensenos propagavimą, plėtojant farmacijos pramonę, Lietuvos Respublikos, kaip sveikos valstybės, prestižo kėlimą bei aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistų rengimą, už pasiaukojimą ir drąsą gelbstint žmonių gyvybę, įsteigė nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklą, nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklą bei nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklą.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – RVUL) direktorius dr. Algimantas Pamerneckas 2019 m. balandžio 26 d. su RVUL Gydytojų profesinės sąjungos pirmininku Gintaru Varanausku pasirašė kolektyvinę sutartį. Joje aptariamas darbo ir poilsio laikas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, darbo sutarčių sudarymas, keitimas ir nutraukimas, socialinės garantijos ir materialinės pašalpos, darbuotojų sauga ir sveikata bei kiti aktualūs klausimai.

Ši kolektyvinė sutartis bus taikoma RVUL Gydytojų profesinei sąjungai priklausantiems nariams. Ji įsigalios ir bus pradėta taikyti nuo 2019 m. birželio 1 d. ir galios ne mažiau nei 3 metus.

„Pusę metų diskutavome ir ieškojome kompromisų, kol susitarėme dėl sprendimų, geriausių abiem sutarties šalims. Pasiektą susitarimą vertinu kaip gerą ženklą stiprinant darbdavio ir darbuotojų tarpusavio dialogą“, – teigia G. Varanauskas.

„Džiaugiuosi profesinės sąjungos aktyvumu ir, žinoma, galutiniu rezultatu. Sutartimi įtvirtintos geresnės darbo sąlygos bei didesnės garantijos darbuotojams nei numatoma šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse“, – sako direktorius dr. A. Pamerneckas.

Dažniau lepinantys saulės spinduliai ir į viršų kylantys termometrų stulpeliai parneša apie vis labiau įsidrąsinantį pavasarį. Tai reiškia, kad jau ne už kalnų kepsninių ir jaukių pokalbių skanaujant gryname ore keptą maistą sezonas. Tačiau medikai sako, kad toli gražu ne visiems malonumai gamtoje baigiasi laimingai.

Anot Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Terminių traumų skyriaus vedėjo gyd. Vytauto Vaitkaus, skyriuje šiltuoju metų sezonu gydoma keliasdešimt pacientų, nudegusių dėl neatsargaus elgesio iškylaujant.

„Dažnai girdžiu pacientų, patenkančių į Terminių traumų skyrių, pasakojimus, kaip jie degaus skysčio pagalba bandė sustiprinti degimą, o viskas baigėsi rankoje sprogusiu buteliu ir pasekmėmis visam gyvenimui“, – sako gyd. V. Vaitkus.

Jis aiškina, kad, pilant degųjį skystį į kepsninę, plastikinis butelis suspaudžiamas ir liepsna tarsi įtraukiama atgal. Tai lemia, kad per akimirką butelis sprogsta tiesiog rankoje, žmogui nespėjus nė sureaguoti.

Gydytojas ortopedas traumatologas V. Vaitkus pastebi, kad dėl tokių tragedijų, pažyminčių žmonių kūną visam gyvenimui, kaltas nežinojimas. „Lietuvoje degusis skystis naudojamas tikrai ne pagal paskirtį. Jeigu atidžiai perskaitysime naudojimo instrukcijas, žinosime, kad degiojo skysčio jokiu būdu negalima naudoti ant malkų. Degusis skystis skirtas anglims, tačiau net ir juo apipylus anglis, negalima iš karto degti degtuko – privalu palaukti, kol skystis įsigers“, – apie tykančius pavojus pasakoja medikas, primindamas, kad ugniai uždegti puikiai tinka popierius ir įvairios kitos sausos priemonės.

Jis priduria, kad degusis skystis, užpiltas ant degančių ar dar ne visai užgesusių, karštų žarijų, sausų malkų ar anglių pradeda garuoti, vėjui papūtus pagauna liepsną ir sprogsta.

RVUL Terminių traumų skyriaus vedėjas primena, kad patyrus nedidelius buitinius nudegimus, nudegusią vietą reikėtų pašaldyti po tekančiu šaltu vandeniu 20 minučių – taip nudegimo gylį galima sumažinti 1 proc.

„Tačiau, jei nudegusi vieta yra didesnė nei plaštakos dydžio, reikėtų sunerimti, kadangi tai reiškia, jog žmogus nudegė 1 proc. kūno. O jeigu nudegusi vieta tapo nejautri, tai – dar aiškesnis signalas, kad kaip įmanoma greičiau reikia pasiekti gydymo įstaigą“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas, pridurdamas, kad tokiais atvejais, šiukštu, nereikėtų naudoti aliejaus, tepalų ar kitokių priemonių, kurias dažnai mėgstama taikyti nudegus buityje, pavyzdžiui, prisilietus prie karštos viryklės ar apsipylus karštais skysčiais.

Vis dėlto, 25-erių metų gydytojo stažą turintis medikas akcentuoja, kad vienintelis būdas išvengti nelaimingo atsitikimo – atsargumas. „Liaudies išmintis byloja, jog atsargiam ir aukštesnės jėgos padeda. Tad raginu su ugnimi elgtis atsargiai, neleisti kepsninių ar laužų kūrenti apsvaigusiems asmenims, na, o jeigu ugnies įkūrimui naudojate specialias priemones, prieš tai atidžiai perskaitykite jų naudojimo instrukcijas“, – pataria RVUL Terminių traumų skyriaus vedėjas.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) atsiradęs donoras padovanojo gyvenimą trims vidutinio amžiaus lietuviams, su viltimi laukusiems ne vieną mėnesį.

„Situacijos, kai skaudų artimojo praradimą gali paversti viltimi kitam, reikalauja jokiais matais neišmatuojamo žmogaus kilnumo. Todėl gerbiame, vertiname ir nuoširdžiai dėkojame tiems, kurie sau sunkią valandą mintyse ir širdyse randa atjautos visiškai svetimiems žmonėms“, – sako RVUL medikai.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėkoja RVUL kolektyvui už pagalbą organų donorystės ir transplantacijos procese.

Dėl natūralių vandens savybių, tokių kaip plūdrumo, klampumo, hidrostatinio slėgio ir kt., kineziterapija baseine ypač naudinga pacientams, siekiantiems susigrąžinti sveikatą po patirtų traumų, patyrusiems insultą, besiskundžiantiems nugaros ar sąnarių skausmais – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) kineziterapeutė Justina Komžaitė. Specialistė taip pat priduria, kad kineziterapija baseine gali pasitarnauti ir tiems, kurie rimtų nusiskundimų neturi, bet siekia pagerinti fizinę būklę. „Tai, kas ant tvirto grunto vargina ir spaudžia prakaitą, vandenyje teikia ne tik malonumą, bet ir per trumpą laiką padeda pagerinti kūno formas, padidinti raumenyną“, – procedūrų vandenyje naudą įvardija kineziterapeutė.

Jai antrina ir RVUL baseiną jau keletą mėnesių lankanti kūdikio besilaukianti Deimantė: „Apsilankymai čia, iš tiesų, padeda atsipalaiduoti, mažina stresą, svariai pagerina nuotaiką šiuo svarbu gyvenimo etapu. Tačiau privalau pasakyti, kad pratimai, kuriuos, prižiūrimos profesionalų, atliekame baseine, pareikalauja rimtų pastangų ir, nepaisant to, kad laukiuosi, jaučiu, kaip po kiekvieno apsilankymo kūnas tvirtėja. Žinoma, pradžioje kiekvieno fizinės galimybės įvertinamos individualiai, todėl darome tik tuos pratimus, kuriuos leidžia mūsų sveikatos būklė. Be to, noriu pridurti, jog vanduo šiame baseine šiltas, šiltesnis nei kitur – tai ypač svarbu mums, besilaukiančioms moterims“.

Kineziterapeutės Justinos Komžaitės teigimu, mankšta vandenyje yra saugi ir rekomenduojama nėščiosioms nuo antrojo nėštumo semestro. „Panirus į vandenį mažėja kūno svoris, todėl mažesnė apkrova tenka sąnariams, mažėja raumenų patempimo galimybė, lengvėja širdies ir kraujagyslių sistemos darbas – visos šios mankštų baseine savybės ypač svarbios besilaukiančioms moterims. Be to, mankštos baseine padeda pagerinti nuotaiką, padidinti energijos kiekį“, – sako specialistė, pabrėždama, kad nėščiųjų, norinčių lankyti mankštas vandenyje, nuolat daugėja.

Tuo metu, vilnietę Martyną į RVUL baseiną „atvedė“ patirta kelio trauma. Mergina sako turėjusi abejonių dėl kineziterapijos vandenyje naudos, tačiau dabar džiaugiasi kiekvienu apsilankymu.

„Kelio trauma ir reabilitacija baseine – iš pradžių man tai atrodė visiškai nesuderinama. Tiesą sakant, netikėjau, kad iš viso gausiu kažkokios naudos iš šių apsilankymų. Bet džiaugiuosi, jog išankstinė nuostata nepasiteisino. Dabar galiu pasakyti, kad traumos pasekmės nyksta, o kiekvienas apsilankymas, kaip aš juokauju, leidžia prisiminti, kad, vis dėlto, turiu raumenis. Tikrai drąsiai rekomenduoju visiems, kurie turi problemų dėl nugaros, sąnarių ir net tiems, kurie visiškai sveiki, bet, pavyzdžiui, nori pagražinti kūno linijas. Be to, ne paslaptis, kad atmosfera čia leidžia pasikrauti energijos, nepaisant to, kaip intensyviai ir aktyviai dirbame“, – pasakoja Martyna, užsiėmimus keletą kartų per savaitę lankanti jau tris mėnesius.

RVUL kineziterapeutė Justina, paklausta, ar tikrai mankšta baseine gali pasitarnauti kiekvienam, norinčiam sulieknėti dar iki vasaros, juokauja, jog mažėjančios apimtys ir gerėjanti nuotaika – tiesiog neišvengiama po mankštų baseine.

„Atrodo, kad vandenyje judesius galime atlikti lengviau, nei, pavyzdžiui, sporto salėje. Bet, išties, yra priešingai – mankštinantis vandenyje dėl pasipriešinimo, veikiančio kiekvieną mūsų judesį, priverčiame dirbti daugiau raumenų. Taip kūnas tvirtėja ir laikysena gražėja žymiai greičiau“, – sako J. Komžaitė.

Ji priduria, jog visiškai neseniai mankštų baseine metu pradėti naudoti reabilitacijai skirti kilimėliai, ant kurių sportuojant galima suderinti apie 250-300 kcal per 30 min. treniruotę. „Pratimai atliekami su kilimėliais, kurie leidžia pajusti nesvarumo pojūtį vandenyje ir padeda atsipalaiduoti. Judant vandens sukeliamas pasipriešinimas lavina pusiausvyrą, gerėja stuburo stabilumas, didėja raumenų tonusas, neapkraunami sąnariai, gerėja emocinė būklė“, – sako kineziterapeutė.

„Mankšta vandenyje ant kilimėlio yra labai panaši į treniruotę salėje, skirtą stiprinti visus kūno raumenis. Daroma daugybė žinomų pratimų, kaip ir salėje: gulint ant nugaros, gulint ant pilvo, keturpėsčia, įvairūs balansavimo (pusiausvyros ir koordinacijos) pratimai, tačiau dėl vandens savybių ir nestabilumo tuos pačius pratimus ant kilimėlio vandenyje atlikti žymiai sudėtingiau, tam reikia daugiau paciento susikaupimo bei ištvermės. Taip yra todėl, kad atliekant pratimus dirba ne tik raumenys, atsakingi už treniruojamąsias dalis, bet ir viso kūno gilieji raumenys, kurie stengiasi išlaikyti mūsų kūną stabilų ant nuolat judančio kilimėlio. Būtent giliųjų raumenų stiprinimas reikalingas norint turėti tvirtą kūną, išvengti traumų“, – apie mankštos ant kilimėlių naudą pasakoja RVUL specialistai.

Be to, RVUL veikiančiame moderniame baseine kvalifikuotų kineziterapeutų prižiūrimi lankytojai gali išbandyti povandeninių srovių masažą, kaskadą, plaukti prieš vandens srovę su pasipriešinimu.

Užsiėmimų vandenyje teikiamą naudą sveikatai gali pajusti ne tik ligoninės Ambulatorinės reabilitacijos ir Stacionarinės reabilitacijos skyrių pacientai, tačiau ir čia nesigydantys žmonės. Neturintiems gydytojo siuntimo paslaugos yra mokamos.

Naujo gyvenimo viltis sužibo transplantacijos daugiau nei metus laukusiam recipientui – naują šansą jam dovanojo Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) atsiradęs donoras. Gavus mirusio donoro artimųjų sutikimą, vidutinio amžiaus recipientui transplantuotas inkstas.

„Situacijos, kai skaudų artimojo praradimą gali paversti viltimi kitam, reikalauja jokiais matais neišmatuojamo žmogaus kilnumo. Todėl gerbiame, vertiname ir nuoširdžiai dėkojame tiems, kurie sau sunkią valandą mintyse ir širdyse randa atjautos visiškai svetimiems žmonėms“, – sako RVUL medikai.

Savo ruožtu, Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėkoja RVUL kolektyvui už pagalbą organų donorystės ir transplantacijos procese.

Vilniaus universitetui (VU) ir Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (RVUL) prieš metus atnaujinus bendradarbiavimo sutartį žengtas svarus žingsnis siekiant įgyvendinti Vyriausybės nutarimą, kuriuo VU leista būti Ligoninės dalininku. Apie per šį laiką pasiektą pažangą stiprinant mokslo, pedagogikos veiklą ir kalbėta VU Medicinos fakulteto dekanui prof. (HP) dr. Algirdui Utkui apsilankius RVUL.

„Ligoninėje kartu su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu apie du dešimtmečius vykdomos ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto trijų pakopų medicinos studijos. Vertindami daugiametę bendradarbiavimo patirtį, specifinius Ligoninėje gydomų pacientų srautus, taikomus diagnostikos ir gydymo metodus, sukauptą patirtį, įgytus įgūdžius, esamą intelektualinį potencialą, neabejojame, kad Ligoninė yra realus ir svarbus Vilniaus universiteto partneris organizuojant ir vykdant aukšto lygio gydytojų ikidiplomines ir podiplomines studijas“, – apie stiprinamą bendradarbiavimą sako Ligoninės direktorius dr. A. Pamerneckas.

Susitikimo metu dekanui aprodytos Skubios pagalbos skyriuje rezidentams įrengtos patalpos, pristatyti pokyčiai, susiję su 2018 m. įkurtu Insulto centru, kurio vienas iš esminių uždavinių – vystyti mokslinę bei pedagoginę veiklą, aktyviai dalyvaujant moksliniuose projektuose ir teikiant metodinę pagalbą kitoms ligoninėms, kuriose gydomi ūminį insultą patyrę ligoniai. Taip pat susitikime kalbėta apie Insultų klasterio pažangą – pristatytas naujai įsigytas kompiuterinis tomografas bei pradėta naudoti dviejų detektorių angiografinė sistema su specializuotu stalu.

Susitikime akcentuota, jog RVUL lyderiauja tokiose chirurginės krypties srityse kaip ortopedija traumatologija, neurochirurgija, neurologija, toksikologija, bendroji chirurgija, anesteziologija ir reanimatologija, radiologija, o ypatingai – skubioji medicina, todėl Vilniaus universitetas pripažįsta čia esant modernios medicinos mokymosi bazę, būtinus pedagogikai pacientų srautus.

Atnaujinta VU ir RVUL sutartis, siekiant kokybiškai pasirengti įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 1228 „Dėl leidimo Vilniaus universitetui būti viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės dalininku“, pasirašyta 2017 m. gruodžio 28 d. Iki sutarties atnaujinimo institucijų bendradarbiavimas buvo teisiškai reglamentuotas tik 1998 m. gruodžio 23 d. sutartimi, neabejotinai neatitinkančia laikmečio bei realijų.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus gydytojas Andrej Afanasjev, sėkmingai praėjęs atranką pagal tarptautinės stipendijos programą, atstovaus Lietuvai JAV Intervencines radiologijos asociacijos (SIR) organizuojamame kasmetiniame kongrese. Galimybė aplankyti didžiausią Jungtinių Amerikos Valstijų šios srities specialistų suvažiavimą egzistuoja jau 8-tus metus, tačiau šis kartas pirmasis, kuomet dalyvaus ir Lietuvos atstovas.

„Medicinos technologijų pažanga iš esmės keičia diagnostines bei gydymo galimybes ir šiuolaikinė intervencinė radiologija yra puikus to pavyzdys. Kartu tai reiškia ir didelį iššūkį mums – intervencinės radiologijos specialistams, nes, dirbdami dinamiškoje aplinkoje, tiesiog privalome nė akimirkos neatsilikti, žengti koja kojon su naujausiomis tendencijomis ir aktualijomis. Todėl vertinu ir džiaugiuosi galimybe tobulėti, įgyti naujų žinių, pasisemti patirties iš JAV specialistų bei kitų 11 šalių kolegų, dalyvausiančių „International Scholarship Program“, – sako gyd. A. Afanasjev, pabrėždamas, kad įgyta patirtis neabejotinai leis prisidėti prie pacientų sėkmės istorijų Lietuvoje.

Per aštuonerius metus JAV Intervencinės radiologijos asociacijos (SIR) stipendijos buvo skirtos 99 gydytojams, atstovavusiems 35 šalims. Šiemet naujai atstovaujamos šalys – Lietuva, Pakistanas, Pietų Afrikos Respublika, Sirija ir Tanzanijos Jungtinė Respublika.

Andrej Afanasjev 2012 m. baigė radiologijos rezidentūrą VU, įgijo gydytojo radiologo profesinės kvalifikacijos licenciją. Nuo 2012 m. dirba RVUL Intervencinės radiologijos skyriuje gydytoju radiologu. Pagrindinės domėjimosi sritys – intervencinė radiologija bei neuroradiologija, taip pat šiuolaikinis ūmaus insulto gydymas (trombektomija – trombo šalinimas iš galvos smegenų arterijų per kirkšnies arterijas). Turi ilgalaikę patirtį minimaliai invazyviu būdu gydyti atersosklerozės pažeistas įvairių kūno vietų ir organų arterijas (diabetinė pėda, pilvo organų, kaklo bei kojų arterijų stenozės ir/ar okliuzijos). Aktyviai taiko šiuolaikinį galvos smegenų arterijų aneurizmų gydymą – embolizacija (aneurizma gydoma per mažą pjūvį kirkšnyje); taip pat gimdos miomų gydymas išsaugant gimdą. (daugiau informacijos – https://www.facebook.com/MiomuEmbolizacija ) Nuo 2008 m. kasmet nuolat tobulinasi įvairiose tarptautinėse konferencijose bei kongresuose (Austrija, Ispanija, Prancūzija, Italija, JAV, P. Korėja, Vengrija, Švedija, Portugalija, JAE, Šveicarija, kt.). Ilgalaikiai stažavosi JK, Filipinų, Vokietijos bei Danijos ligoninėse. Dirbo neurointervenciniu radiologu Londono, Glazgo bei Koventrio ligoninėse. Yra narys Europos insulto asociacijoje (ESO), CIRSE, Endovaskulinių specialistų asociacijoje (ESA). Turi licencijas verstis gydytojo praktika keliose ES šalyse.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, Klinikinės toksikologijos gydytojas ir gydytojas anesteziologas-reanimatologas, biomedicinos mokslų daktaras, geriausias 2014 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas, populiarios knygos „Toksikologo užrašai“ autorius, 2019 m. Šv. Kristoforo statulėlės laimėtojas. Vardijamas pareigas ir įvertinimus doc. dr. Robertas Badaras kukliai palydi vos matomu galvos linktelėjimu ir vos girdimu: „Gali būti…“ O pabaigoje priduria: „Esu vedęs. Ir turiu du vaikus.“ Sėkminga karjera ir įvairialype veikla pasigirti galintis gydytojas ketinantiems rinktis medicinos studijas nuoširdžiai pataria labai rimtai apsvarstyti savo sprendimą, nes tai yra ypatinga, išskirtinė, visiško atsidavimo reikalaujanti specialybė, kuri įtraukia ir nebepaleidžia.

Skeptiškai vertina apdovanojimus

696-ojo Vilniaus miesto gimtadienio proga vykusioje garbingoje apdovanojimų ceremonijoje doc. dr. R. Badaras už priklausomybių prevenciją buvo įvertintas Šv. Kristoforo statulėle. „Aš skeptiškai žiūriu į bet kokius apdovanojimus. Žmonės, kurie dirba tikrus darbus, dažniausiai neturi laiko juos viešinti. Manau, kad sveikatos srityje tarp kandidatų į šį apdovanojimą buvo tikrai daug garbingų, nusipelniusių žmonių, savo profesinius gyvenimus paskyrusių šalies sveikatai“, – samprotauja bene žinomiausias šalyje toksikologas.

Pasak R. Badaro, visi žmonės turi trūkumų, o jo silpnybė yra kalbėtis su vaikais. Jis pasidžiaugė, kad neseniai išsipildė sena svajonė – užsiimti psichoaktyvių alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo prevencija Vilniaus mokyklose: „Prieš keletą dešimtmečių bandžiau tai daryti savo sūnaus mokykloje. Tačiau tada mokyklos vadovybė labai keistai į mane žiūrėjo.“ Dabar, anot R. Badaro, požiūris į prevenciją pasikeitė, pasipriešinimo laikai praėjo, gyvenimas parodė, kad net vaikų atranka neapsaugo nuo šiuolaikiniame pasaulyje egzistuojančių blogybių. Dabar kartu su Vilniaus sveikatos biuru dirbama pagal Skandinavijos šalių sistemą: informacija teikiama mažiausiai keturiais lygiais – jaunesniems moksleiviams, vyresniems moksleiviams, tėvams ir mokytojams, visiems atskirai. Siekiama supažindinti su žmogaus fiziologiniais ypatumais, suteikti žinių apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo žalą ir padarinius, ugdyti socialinės atspirties gebėjimus, didinti motyvaciją sveikai gyventi.

Dar vaikystėje apsisprendė būti gydytoju

Būsimo klinikinės toksikologijos gydytojo vaikystė prabėgo Vilniuje: „Esu iki kaulų smegenų Žirmūnų berniukas. Mama buvo mokslininkė, tėvas dirbo praktinį darbą. Tačiau giminėje buvo du medicinos autoritetai: Vilniaus universiteto auklėtinis dėdė Povilas Ručinskas ir teta Marijona Ručinskaitė.“ Dėl šeimos ištrėmimo turėjęs palikti Vilnių, R. Badaro dėdė išvyko į Jurbarką ir ten visą gyvenimą dirbo Ginekologijos skyriaus vedėju. Vyresnės kartos jurbarkiškiai iki šiol kalba, kad „pusė miesto žmonių yra gimę pas Ručinską“.

Teta dirbo Vilniuje, Raudonojo Kryžiaus ligoninės Traumatologijos ir ortopedijos skyriaus operacinėje. Ją pažinojusių žmonių atmintyje išliko kaip „Marytė iš operacinės“. Ji visada buvo griežta tvarkos gerbėja, pareigos ir stropumo pavyzdys ne tik darbe, bet ir gyvenime. „Šių žmonių jau nebėra. Tačiau jie parodė man, kad mediko profesija tikrai yra absoliučiai išskirtinė. Todėl tvirtai nusprendžiau tapti gydytoju“, – prisimena Vilniaus universiteto dėstytojas.

R. Badaras mokėsi dabartinėje Žirmūnų gimnazijoje ir iki šiol stebisi, kad iš 11 jo klasės draugų 10 įstojo į mediciną (beveik visi iki šiol dirba gydytojais). Studijos prabėgo tarsi viena diena, o po jų R. Badaras pradėjo dirbti Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (buvusi Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė) Ūminių apsinuodijimų skyriuje, vadovavo Priėmimo skyriui, nuo 2010 m. yra šios ligoninės Toksikologijos skyriaus vadovas. 2016 m. apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją. Stažavosi Rusijoje, Lenkijoje, JAV. Ir visą laiką neįsivaizdavo ir neįsivaizduoja savo gyvenimo be Vilniaus universiteto, kuriame šiuo metu eina docento pareigas.

Toksikologija sužavėjo paslaptingumu

„Toksikologija man visada atrodė paslaptingas mokslas. Studijų laikais teko laimė būti neregėtos intuicijos toksikologijos korifėjaus Antano Jovaišos ne tik profesinių, bet ir gyvenimo principų mokiniu. Būtent tada aš supratau – toksikologija yra kosmosas. Supratau, kad žmonijos istorija yra nuodų istorija. Tu nematai nuodingų medžiagų, bet kaip koks Miunhauzenas kartais per 30 sekundžių turi pasakyti, kas tai. Ir šis kryžiažodžių sprendimas man buvo kažkokia terra incognita. Tačiau niekada nė sekundės nesu pasigailėjęs, kad pasirinkau šią profesiją“, – teigia R. Badaras.

2014 m. doc. dr. R. Badaras gavo Vilniaus universiteto rektoriaus premiją kaip geriausias Medicinos fakulteto dėstytojas. Pagrindinis jo dėstymo principas: „Artes liberales“ – laisvieji menai. Psichoaktyvių medžiagų poveikį sveikatai kaip laisvai pasirenkamąjį dalyką dėstantis medikas atskleidžia savo paskaitų, kuriose kaskart susirenka iki 400 klausytojų, populiarumo receptą. Jis niekada nežymi studentų lankomumo ir niekada nereikalauja iš jų daugiau, nei reikalautų iš savęs panašioje situacijoje. Dėstytojo nuomone, studentų mokymasis yra jų laisvas pasirinkimas. Be to, svarbu medžiagą jiems pateikti taip, kad būtų ne tik naudinga, bet ir įdomu, gaunant grįžtamąjį ryšį – gyvą dialogą, audringus ginčus, diskusijas. R. Badaro paskaitose dažnai lankosi ir jo kolegos, kitų specialybių dėstytojai, o jis atsako jiems tuo pačiu.

„Esu mažas gabalėlis Vilniaus universiteto istoriniame kontekste“

„Vilniaus universitetas yra aukščiausio lygio mokymo įstaiga. Jis yra gyvybiškai svarbus Lietuvai. Su visa pagarba kitoms aukštojo mokslo mokykloms drįstu teigti, kad analogo mūsų universitetui nėra. Tai ypatinga vieta, kur žmonės siekia žinių. Tai visada buvo ir bus diskusijų vieta – iš čia kilo filomatai ir filaretai. Universitetas visada yra atradimų vieta“, – teigia toksikologas.

Artėjantis Vilniaus universiteto 440 metų jubiliejus, pasak R. Badaro, verčia susimąstyti, suvokti save kaip mažą gabalėlį dideliame Vilniaus universiteto istoriniame kontekste ir į viską pažiūrėti kitaip. „Universiteto reikšmė pasaulyje yra tolygi lietuvių kalbos reikšmei“, – tvirtina itin studentų mylimas dėstytojas. R. Badaras save asocijuoja su Medicinos fakultetu ir mano, kad viskas, ką geriausio mes turime savo valstybėje, yra atėję per universiteto akademinę mintį, iš čia dirbusių ir tebedirbančių mokslo fanatikų – pasaulio šviesuolių.

„Universiteto kelias yra šviesiai prasidėjęs. Išgyvenęs įvairius, net ir baisius laikus, universitetas iki šių dienų išliko kaip socialinis-kultūrinis Lietuvos fenomenas. Aš tikiu protu ir tikiu mano mylimos mokslo įstaigos ateitimi“, – apibendrina R. Badaras.

Visada išliekantis optimistu gydytojas yra tvirtai įsitikinęs, kad šiuolaikiniai universiteto studentai nėra nei geresni, nei blogesni už kitų, ankstesnių, laikų studentus, jie tiesiog yra kitokie. „Rezidentai, kurie dabar ateina pas mus, pagal savo galimybes yra visa galva aukštesni už mus – išsilavinę, protingi, motyvuoti“, – džiaugiasi toksikologas. Pasak jo, būti geru mediku padeda visumą sudarančių dalykų triumviratas: žinios, patirtis, nuostatos. Tačiau jis neabejoja, kad tikras profesionalas turi mokėti ir ilsėtis. Dėstytojas savo atostogas mėgsta leisti su šeima, aktyviai ir įdomiai keliaudamas, sportuodamas. Bet didžiausią malonumą jaučia skaitydamas knygas – jos atostogoms būna itin kruopščiai atrenkamos ir kaupiamos visus metus.

Tekstą parengė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėkoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) medikams, prisidėjusiems prie organų donorystės ir transplantacijos 2018 metais.

„Tik motyvuotas komandinis gydytojų reanimatologų ir kitų medicinos specialistų požiūris į šį procesą ir jų profesionalumas lemia, ar Lietuvoje bus atliekamos transplantacijos, ar bus pagelbėta sunkiai sergantiems ligoniams. Taip pat labai svarbus palankus įstaigos administracijos požiūris į šį procesą, palaikymas“, – dėkodama RVUL kolektyvui, sako Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Rasa Pekarskienė, l. v. direktoriaus funkcijas.

Savo ruožtu, RVUL direktorius dr. Algimantas Pamerneckas pabrėžia, kad svarbiausias ir sunkiausias vaidmuo donorystės procese atitenka netekties skausmą išgyvenantiems mirusių donorų artimiesiems.

„Situacijos, kai skaudų artimojo praradimą gali paversti viltimi kitam, reikalauja jokiais matais neišmatuojamo žmogaus kilnumo. Tad nuoširdžiai dėkojame tiems, kurie, nepaisydami užklupusio netekties skausmo, atranda jėgų kurti stebuklus – dovanoti gyvenimą kitiems“, – sako dr. A. Pamerneckas.

Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, RVUL 2018 m. paruošė 8 efektyvius donorus (t. y., buvo transplantuotas bent vienas organas ar audinys).