Blog

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) pradedamas naudoti naujas, modernus 128 sluoksnių kompiuterinės tomografijos aparatas, pakeisiantis iki šiol naudotą 16 sluoksnių prietaisą. Inovatyvi įranga leis greičiau, efektyviau ir saugiau nustatyti įvairius sveikatos sutrikimus ir ypač pasitarnaus RVUL veikiančiame insulto klasteryje ištiriant ir gydant ūmų galvos smegenų kraujotakos sutrikimą patyrusius Vilniaus miesto ir viso Vilniaus regiono gyventojus.

Pasak RVUL gydytojos neurologės dr. Ingos Slautaitės, žmogui patyrus insultą, kiekviena minutė yra gyvybiškai svarbi, todėl tai, kad naujausios kartos aparatu tyrimas gali būti atliekamas greičiau, leis tikėtis geresnių gydymo rezultatų.

„Laikas gydant insultą ir tikintis sėkmės, deja, nėra mūsų sąjungininkas, kiekviena sutaupyta minutė – aukso vertės. Kuo trumpesnis laikas nuo ligos pradžios iki specializuoto gydymo, padedančio atkurti kraujotaką, tuo didesnė tikimybė, kad ligonis visiškai pasveiks. Be to, ypač svarbu tai, kad šį tyrimą galima atlikti ir kai ligonio būklė labai sunki, pavyzdžiui, dirbtinai ventiliuojamiems pacientams. Todėl Ligoninės administracijos sprendimas įsigyti naują įrangą leis svariai pasistūmėti į priekį ir padidinti gydymo sėkmingumą“, – sako dr. I. Slautaitė.

Radiologijos skyriaus vedėjos Ramintos Šydeikienės teigimu, kompiuterinė tomografijos tyrimas –vienas iš pažangiausių šiuolaikiškų tyrimo metodų, atliekamas naudojant jonizuojančią spinduliuotę, kurios pagalba padaromos ašinio pjūvio vaizdinės nuotraukos.

„Kompiuteriniu tomografu atliekami galvos smegenų, kaklo, krūtinės ląstos, pilvo, dubens, stuburo, galūnių ar kitos srities radiologiniai tyrimai. Šis tyrimas yra pirmo pasirinkimo tyrimas, kai būtinas skubus ištyrimas: pacientams, kuriems įtariamas ūmus insultas, patyrusiems traumą, esant kraujagyslių pažeidimams, taip pat neramiems ar nesąmoningiems pacientams, kurių gyvybė palaikoma specialiais aparatais“, – sako gyd. R. Šydeikienė.

Be to, gydytoja pastebi ir kitą svarbų naujos įrangos pranašumą – tyrimas taps saugesnis, nes pacientas jonizuojančia spinduliuote bus veikiamas žymiai trumpesnį laiką.

Naujuoju kompiuteriniu tomografu bus galima atlikti galvos smegenų perfuzijos tyrimą, kuris suteikia galimybę kiekybiškai įvertinti galvos smegenų kraujotaką, smegenų audinio pakenkimo apimtį, nustatyti galvos smegenų audinio grįžtamus ir negrįžtamus pakitimus. Šios naujosios įrangos galimybės pasitarnaus parenkant ankstyvo ūmaus insulto gydymo taktiką (trombolizę, mechaninę trombektomiją).

Be to, nauja, pažangia įranga bus gaunama geresnė radiologinių vaizdų kokybė, atsiras galimybė atlikti daugiaplanes ir trimates rekonstrukcijas, o tai leis gydytojams radiologams ir gydytojams specialistams tiksliau pamatyti smulkesnius, subtilesnius pakitimus, laiku diagnozuoti ligą ir pradėti gydymą.

Papildoma informacija

Nuo 2014 m. sausio 1 dienos RVUL veikia insulto klasteris – insulto diagnostikos ir gydymo centras, t. y., organizacinė struktūra, apimanti įvairių sričių specialistus, veikianti 24 valandas per parą ir užtikrinanti ankstyvą insulto diagnostiką, atranką ir galimybę reperfuziniam gydymui (kraujotakos atkūrimui galvos smegenų arterijose), tolimesnę ligonio priežiūrą ir gydymą. Aiškus paskirstymas turi garantuoti, kad nelaimės užkluptas pacientas laiku pateks ten, kur gaus tinkamiausią gydymą. Tokį gydymą šiuo metu Lietuvoje gali suteikti specializuoti centrai, įsteigti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių ligoninėse.

Siekiant užtikrinti maksimalų pacientų saugumą, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) medicininių instrumentų pakartotiniam apruošimui pradėtos naudoti didelio pajėgumo automatinė irigacinė ir automatinė irigacinė ultragarsinė medicinos prietaisų plovimo dezinfekcijos mašinos. Jos leidžia žymiai greičiau nei rankiniu būdu ir preciziškai kruopščiai išplauti ir dezinfekuoti daugkartinio naudojimo medicininius instrumentus.

„Daugkartinio naudojimo instrumentai – potencialus infekcijų šaltinis. Tad siekdami minimalizuoti infekcijų rizikas ir norėdami užtikrinti, kad pacientai Ligoninėje sėkmingai sveiktų, investuojame į moderniausią techniką, padedančią šiuos tikslus pasiekti“, – sako Ligoninės direktorius dr. Algimantas Pamerneckas.

Infekcijų kontrolės skyriaus vedėjos Ievos Kisielienės teigimu, Ligoninėje daugkartiniai instrumentai po panaudojimo pirmiausia valomi ir dezinfekuojami. Dezinfekuoti instrumentai pakuojami į įvairias pakuotes (maišelius, juostas, konteinerius) ir, siekiant, kad ant instrumentų nebeliktų gyvybingų mikroorganizmų, sterilizuojami, o po to grąžinami jų naudotojams. I. Kisielienė pastebi, kad nuo tada, kai įsigyta naujausia įranga, darbas palengvėjo ne tik fiziškai. Pasak jos, kur kas svarbiau tai, kad dabar garantuojama saugesnė aplinka pacientams sveikti.

Instrumentų plovimo ir dezinfekcijos mašina skirta įvairių instrumentų, įskaitant sunkiai išplaunamų, taip pat tuščiavidurių, mažo spindžio ir kitokių probleminių instrumentų plovimui ir dezinfekcijai. Tuščiavidurių instrumentų plovimui naudojama patentuota pulsinės irigacijos sistema bei ypatingai aukštos kokybės ultragarso davikliai. Be to, mašina turi ypatingai gerą instrumentų džiovinimo funkciją.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) veiklą pradeda naujai įsteigta Darbo taryba. Tarybos nariai dalyvaus informavimo, konsultavimo ir kitose procedūrose, kuriomis darbuotojai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą, teiks darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių, darbo klausimų, aktualių darbuotojams darbdavio sprendimų, darbo teisės normų įgyvendinimo.

Iš darbuotojų iškeltų kandidatų daugiausia balsų surinko: Gintaras Varanauskas, Olesia Jusel, Inga Rakauskienė, Violeta Kairytė, Marina Žukovska, Rita Ališauskienė, Mark Barkovski, Edita Kreč, Gintautas Brimas, Rūta Banytė ir Jūratė Ilgert. Į pirmąjį posėdį susirinkę Tarybos nariai savo pirmininku išrinko Gintarą Varanauską.

Rinkimuose galėjo dalyvauti ir balso teisę turėjo visi bent trijų nepertraukiamų mėnesių darbo santykius su darbdaviu turintys darbuotojai. Darbo taryba sudaroma iš vienuolikos narių trejų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios.

Darbo taryba reikalinga siekiant užtikrinant visas darbdavio ir darbuotojo teises ir interesus, nediskriminuojant atskirų darbuotojų, jų grupių ar atskirų darboviečių darbuotojų, taip pat abipusio pasitikėjimo pagrindais bendradarbiaujant su visomis profesinėmis sąjungomis.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) surengta aštuntoji mokslinė-praktinė konferencija „Funkcinė endoskopinė sinusų chirurgija“. Joje šiemet su kolegomis iš Latvijos ir Baltarusijos patirtimi pasidalijo pagrindinis konferencijos iniciatorius ir organizatorius, RVUL Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjas med. dr. Svajūnas Balseris, ligoninės otorinolaringologai Rimvydas Toločka ir Giedrius Strazdas bei med. dr. Darius Rauba iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų.

Pasak tradiciškai kiekvieną pavasarį rengiamos konferencijos organizatoriaus med. dr. Svajūno Balserio, dalijimasis patirtimi su kolegomis ir mokslinės diskusijos yra itin svarbus veiksnys, tobulinant ir vystant prienosinių ančių ligų diagnostiką bei funkcinę endoskopinę sinusų chirurgiją.

„Šiųmetėje konferencijoje perskaitėme septynis pranešimus apie prienosinių ančių patologijos ir gydymo naujoves, atlikome keturias endoskopines operacijas, kurias gyvai galėjo stebėti mūsų kolegos, atvykę iš Latvijos ir Baltarusijos. Tai leido konstruktyviai diskutuoti apie indikacijas gydymui, galimas skirtingas chirurgines technikas, įvairius kitus gydymo būdus, galimas komplikacijas ir kt. Noriu pabrėžti, kad toks interaktyvus ir intensyvus keitimasis informacija, žiniomis ir patirtimi yra itin reikšmingas siekiant gerinti pacientų gydymo kokybę, tad šios dvi dienos buvo naudingos tiek mūsų svečiams, tiek ir mums“, – sako med. dr. Svajūnas Balseris.

Sklandų darbą konferencijoje ir techninį praktinės dalies išpildymą užtikrino „Karl Storz“ kompanija. Jai padedant buvo sumontuota aukštos raiškos tiesioginė endoskopinių operacijų transliacija iš operacinės, suteikianti galimybę ne tik stebėti operacijas, bet ir klausti, diskutuoti su chirurgu. Naudodamiesi muliažais, kursų klausytojai galėjo tobulinti praktinius įgūdžius, atlikti įvairias endoskopines diagnostines manipuliacijas.

Konferenciją organizavo RVUL, Vilniaus universitetas ir Lietuvos otorinolaringologų draugija.

Būtinoji medicinos pagalba – tai pirmoji ir skubi medicininė pagalba, teikiama, kai asmens gyvybei gresia pavojus arba gali kilti reali grėsmė paciento sveikatai, nepradėjus teikti pagalbos per trumpą laiką. Tokią pagalbą teikiančiame Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriuje dirbantis skubiosios medicinos gydytojas rezidentas, savo knygoje jį pavadinęs „Pragaro ambulatorija“, Andrius Černauskas sako, kad šią sąvoką ir jos tikrąją reikšmę, deja, supranta ne visi bei pastebi, kad iš visą parą dirbančių skyrių pacientai itin dažnai tikisi visai ko kito – paslaugų, kurias jiems turėtų suteikti šeimos gydytojai.

„Skubios pagalbos skyrius (SPS) nėra visą parą dirbantis išskirtinės diagnostikos centras ir ne vieta, kur atliekami tie tyrimai, kurių kitose įstaigose reikia laukti. Tai reiškia, kad dėl gyvybei pavojaus nekeliančių negalavimų pacientas pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jo ne darbo metu (naktį, savaitgaliais, per šventes) – į tą gydymo įstaigą, su kuria jo šeimos gydytojas ar poliklinika yra sudarę sutartį dėl būtinosios pagalbos teikimo paslaugų jam / jai nedirbant“, – sako A. Černauskas.

Vilniuje daugelis didžiųjų poliklinikų yra sudariusios sutartis su Centro poliklinika (Naujininkų, Lazdynų, N. Vilnios, Šeškinės), Karoliniškių, Antakalnio ir Vilniaus rajono centrinė poliklinikos – su Vilniaus miesto klinikine ligonine, kur pagal šeimos gydytojo kompetenciją pagalba pacientams teikiama tada, kai šios poliklinikos nedirba.

Tačiau gydytojas rezidentas pastebi, kad apie tai, jog kiekviena šeimos gydytojų institucija yra įsipareigojusi užtikrinti pagalbos teikimą ištisą parą, daugelis pacientų nežino, poliklinikos ir šeimos gydytojai dažnai pacientų neinformuoja, kur reiktų kreiptis, kai šeimos gydytojas nedirbs, ir kad dėl kiekvieno, net ir menkiausio nusiskundimo nebūtina kviesti greitosios medicinos pagalbos.

„Dėl informacijos trūkumo Skubios pagalbos skyriuje susidaro milžiniški pacientų srautai – 300 pacientų per parą, 110 tūkst. pacientų per metus. Manau, kad šeimos gydytojo institucija yra pirmutinė paciento sveikatos grandis, kuri turėtų suteikti informaciją pacientui, kur kreiptis, kai jo šeimos gydytojas nedirba. Jei šių įstaigų ir jų pacientų komunikacija būtų sėkminga, laimėtų visi: tiems, kuriems iš tiesų reikia skubios pagalbos, laukimo laikas Skubios pagalbos skyriuje sutrumpėtų, o tiems, kuriems gali pagelbėti budintis gydytojas, nereikėtų dėl menko negalavimo sugaišti kelių valandų ir bereikalingai dėl to lieti pyktį ant skubios pagalbos skyrių darbuotojų“, – sako A. Černauskas.

Be to, skubios medicinos gydytojas rezidentas atkreipia dėmesį, kad būtent tie pacientai, kurie į Skubios pagalbos skyrių kreipiasi dėl patologijos, kuri yra šeimos gydytojo kompetencija, itin dažnai yra linkę energingiausiai skųstis aptarnavimo greičiu.

„Kiekvienas pacientas, atvykęs į RVUL Skubios pagalbos skyrių, yra priskiriamas vienai iš keturių skirtingų kategorijų, nurodančių, kaip greitai jis turi sulaukti pagalbos, ir, jeigu priskirta kategorija nenurodo, jog pagalba turi būti suteikta nedelsiant – per 15 minučių, pusvalandį ar valandą – tokiam pacientui gali tekti palaukti net kelias valandas. Tai, žinoma, sukelia itin daug nepasitenkinimo, tačiau pabandžius žmogui paaiškinti, kad, pavyzdžiui, dėl to, jog nežymiai karščiuoja trečią dieną, jis galėtų kreiptis į budintį gydytoją ir išvengti tokio laukimo, tas pasipiktinimas neretai tik išauga“, – apie darbo ypatumus pasakoja A. Černauskas.

Gydytojas priduria, jog dažnai Skubios pagalbos skyriaus darbuotojams išliejamo pykčio lygis padidėja, kai pacientai, kurių būklė neatitinka būtinosios medicinos pagalbos kategorijų, informuojami, kad paslaugos jiems gali būti suteiktos šiame skyriuje, bet už jas teks susimokėti.

„Dažnai skyriuje girdime tas pačias frazes, kad atvykęs pacientas yra mokesčių mokėtojas, yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir kad sveikatos priežiūros paslaugos privalo būti nemokamos. Deja, taip nėra. Mūsų valstybinis sveikatos draudimas yra skurdus ir dėl to turi tam tikras taisykles, todėl tikrai negarantuoja visų medicininių paslaugų nemokamai“, – sako gydytojas rezidentas.

Kartais į SPS pacientai kreipiasi ieškodami lengvesnių ir greitesnių kelių gauti paslaugas, kurias šeimos gydytojas institucijoje jam suteiktų nemokamai. Tiesa, jam ten reikėtų registruotis ir vizito laukti galbūt net savaitę ar ilgiau“, – teikia medikas.

Primename, kad pagal sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 patvirtintą tvarką, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurių pacientai yra prisiregistravę, turėtų užtikrinti (sudarant sutartis su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis) paslaugų teikimą pagal šeimos gydytojo kompetenciją visą parą. Kur tiksliai turėtų kreiptis pagalbos – šios informacijos pacientai turėtų teirautis vizitų pas savo šeimos gydytoją metu arba ieškoti Vilniaus teritorinės ligonių kasos interneto svetainėje.

Papildoma informacija

RVUL Skubios pagalbos skyriuje skubi ir neatidėliotina pagalba teikiama visą parą, septynias dienas per savaitę asmenims, vyresniems nei 18 metų.

Į Skubios pagalbos skyrių per parą vidutiniškai kreipiasi 250-300 pacientų. Skyriuje vykdomas pirminis pacientų būklės vertinimas, pacientų rūšiavimas pagalbos teikimo eiliškumui nustatyti, įdiegta eilių valdymo sistema. Tai reiškia, kad pradinės apžiūros metu įvertinama paciento būklė ir nustatoma, kokiu eiliškumu pacientui bus teikiama pagalba. Jeigu paciento būklės sunkumas pirminio vertinanimo metu nereikalauja ypatingai skubių medikų veiksmų, pacientui tenka laukti.

• Kreipiantis dėl būtinosios medicinos pagalbos, gydytojo siuntimas neprivalomas.
• Būtinoji pagalba LR piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, yra nemokama.
• Skubiosios pagalbos skyriuje teikiant pagalbą prioritetas teikiamas pačios sunkiausios būklės pacientams. Todėl pacientų aptarnavimo trukmė labai priklauso nuo tuo metu skyriuje esančių sunkios būklės pacientų skaičiaus.
• Pacientai, pagal būklės sunkumą pirminės apžiūros metu, gali būti priskirti vienai iš 4 skubios pagalbos teikimo kategorijų (pirmoji – pagalba pradedama teikti nedelsiant, ketvirtoji – pacientas gali laukti 1 valandą, kol jį apžiūrės gydytojas).
• Paciento būklei neatitinkant būtiosios medicinos pagalbos kategorijų, tik jums pageidaujant ir eilės tvarka, jums gali būti suteikiamos mokamos paslaugos. Apie tai jums turėtų būti pasakyta po pirminio jūsų būklės vertinimo.

Pasiaukojimas ir ryžtas pagelbėti kitam – tai savybės, už kurias išskirtiniais Sveikatos apsaugos ministerijos apdovanojimais pagerbti Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) medikai. Operacinio anesteziologijos skyriaus gydytojui anesteziologui reanimatologui Algirdui Antanui Ručinskui iš sveikatos apsaugos ministro rankų įteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklas, Skubios pagalbos skyriaus slaugytojai Valentinai Račkovskajai, Operacinio anesteziologijos skyriaus slaugytojai Danutei Dubauskaitei ir Ginekologijos skyriaus slaugytojai Jadvygai Gerasimovič – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklai.

Apdovanojimų ceremonijoje dalyvavęs RVUL direktorius dr. Algimantas Pamerneckas džiaugėsi, kad šiemet įvertinimo sulaukė tie, kurie yra itin kruopštūs, atsakingi ir žingeidūs savo srities specialistai, bei pastebėjo, kad šių medikų sveikesnės visuomenės kūrimui paskirtas laikas išties įspūdingas – visų keturių, kartu sudėjus, darbo stažas siekia daugiau nei pusantro šimto metų.

„Visi keturi pagerbti mūsų Ligoninės darbuotojai – savo profesijai po daugiau nei keturias dešimtis metų atidavę medikai. Jie jau yra pelnę ir pacientų, ir kolegų pagarbą. Tad visos Ligoninės bendruomenės vardu sveikinu kolegas ir dėkoju už atsidavimą, nuoširdų ir nepriekaištingai Lietuvos žmonių sveikatos labui atliekamą darbą”, – kolegų įvertinimu džiaugiasi dr. A. Pamerneckas.

Gyd. Algirdas Antanas Ručinskas

Gyd. Algirdas Antanas Ručinskas 1962 m. darbinę veiklą pradėjo Vilniaus universiteto Vaistų sintezės laboratorijoje, kur dirbo moksliniu bendradarbiu. Nuo 1965 m. A. A. Ručinskas dirbo gydytoju anesteziologu reanimatologu Šv. Jokūbo ligoninėje. 1997 m. buvo perkeltas į Vilniaus miesto 6-ąją klinikinę ligoninę, o 1984 m. paskirtas Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninės Anesteziologijos skyriaus vedėju. 1991 m. pradėjo dirbti Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje (dabar – Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė), kurioje dirba iki šiol. 1984 m. gydytojas Algirdas Antanas Ručinskas pirmasis Lietuvoje pradėjo taikyti morfiną epiduraliai ir intratekaliai pooperaciniams skausmams malšinti. Į medicinos praktiką įdiegė keletą regioninės nejautros metodų – poraktikaulinę ir viršraktikaulinę petinio nervinio rezginio blokadas bei šlaunies nervo prolonguotos nejautros būdą.

Slaugytoja Valentina Račkovskaja

Visas bendrosios praktikos slaugytojos Valentinos Račkovskajos gyvenimas yra susijęs su medicina. Dirbti pagal profesiją ji pradėjo 1976 m., o nuo 1991 m. prisijungė prie Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (dabar – Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė) kolektyvo ir jos Skubiosios pagalbos skyriuje (anksčiau – Traumatologijos punktas) nepertraukiamai dirba iki šiol.

Slaugytoja Jadvyga Gerasimovič

Bendrosios praktikos slaugytoja Jadvyga Gerasimovič savo darbinę veiklą pradėjo 1969 m. Jotaviškių medicinos punkte, kur dirbo sanitare. Nuo 1971 m. iki 1991 m. medicinos seserimi dirbo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, Ginekologijos skyriuje. Nuo 1976 m. iki 1978 m. čia atliko vyresniosios medicinos sesers pareigas. 1991 m. buvo perkelta dirbti į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės (dabar – Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė) Ginekologijos skyrių, kuriame dirba iki šiol. Ji 49 metus paskyrė ligonių slaugymui, siekdama užtikrinti pacientų saugumą ir gerovę.

Slaugytoja Danutė Dubauskaitė

Bendrosios praktikos slaugytoja Danutė Dubauskaitė kolegų apibūdinama kaip pareiginga, darbšti. Ji puikiai išmano savo darbą, turi didelę profesinę patirtį, nuolat siekia tobulėti, sugeba lengvai prisitaikyti prie naujų technologijų, nebijo iššūkių. Jos bendras darbo stažas – 43 metai. Visus šiuos metus ji profesionaliai, nepriekaištingai ir pasiaukojamai dirba Lietuvos žmonių sveikatos labui. Įvertinant gausybę darbų, kuriuos slaugytojas savo darbe turi atlikti, svarbiausios Danutės Dubauskaitės savybės – atsakomybė, nuolatinis mokymasis ir žinių troškimas, gebėjimas dirbti komandoje.

Papildoma informacija

Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama pagerbti valstybinių, profesinių švenčių ar įstaigų jubiliejų progomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos darbuotojus – slaugytojus, akušerius, kinezeterapeutus, masažuotojus, vaistininkus, farmakotechnikus, medicinos gydytojus, gydytojus odontologus, visuomenės sveikatos priežiūros specialistus ir kt., už ilgametį ir nepriekaištingą darbą, ypač didelį indėlį plėtojant sveikatos apsaugą, sveikos gyvensenos propagavimą, plėtojant farmacijos pramonę, Lietuvos Respublikos, kaip sveikos valstybės, prestižo kėlimą bei aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistų rengimą, už pasiaukojimą ir drąsą gelbstint žmonių gyvybę, įsteigė nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklą, nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklą bei nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklą.

Teorinių žinių gilinimas ir tiesiogiai transliuojamos sudėtingos operacijos – tuo pasižymės Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) gegužės 3-4 d. jau aštuntąjį kartą vyksianti mokslinė-praktinė konferencija „Funkcinė endoskopinė sinusų chirurgija“. Šiemet ji ypatinga, nes mūsų specialistai dalinsis savo patirtimi su kursų dalyviais – gydytojais otorinolaringologais – iš Latvijos bei Baltarusijos.

Pagrindinis konferencijos „Funkcinė endoskopinė sinusų chirurgija“ iniciatorius RVUL Ausų, nosies ir gerklės skyriaus vedėjas med. dr. Svajūnas Balseris sako, kad šiųmetė konferencija skirta prienosinių ančių patologijos diagnostikai ir funkcinei endoskopinei sinusų chirurgijai.

„Kursų dalyviams gyvai pademonstruosime įvairias chirurgines technikas, kalbėsime apie funkcinės endoskopinės sinusų chirurgijos srities ypatumus, komplikacijas, indikacijas gydymui. Džiaugiuosi, kad ir šiemet dirbsime su šaunia ir patyrusia komanda – RVUL gydytojais Rimvydu Toločka ir Giedriumi Strazdu. Savo patirtimi taip pat dalinsis ir med. dr. Darius Rauba iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų“, – sako med. dr. S. Balseris.

Sklandų darbą konferencijoje ir techninę praktinės dalies išpildymą užtikrins „Karl Storz“ kompanija. Jai padedant bus sumontuota aukštos raiškos tiesioginė endoskopinių operacijų transliacija iš operacinės, suteikianti galimybę ne tik stebėti operacijas, bet ir klausti, diskutuoti su chirurgu. Naudodamiesi muliažais, kursų klausytojai galės tobulinti praktinius įgūdžius, atlikti įvairias endoskopines diagnostines manipuliacijas.

Konferenciją organizuoja RVUL, Vilniaus universitetas ir Lietuvos otorinolaringologų draugija.

Turtingųjų arba karalių liga – taip dėl jos atsiradimo priežasčių – gausiai vartojamos mėsos, žuvies, keptų gaminių, alkoholinių gėrimų ir kt. – senovėje vadinta uždegiminė reumatinė liga podagra. Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (Ligoninė) medikų, šiuose produktuose itin daug purinų, t. y., medžiagų, iš kurių žmogaus organizme gaminama šlapimo rūgštis. Jos kiekiui padidėjus, audiniuose kaupiasi druskos – uratai. Būtent dėl jų ant sąnarių susiformuoja podagriniai mazgeliai, vadinamieji podagriniai tofusai, kurie sukelia ne tik fizinį, bet ir psichologinį diskomfortą.

Ligoninės Plastinės ir rekonstrukcijos chirurgijos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas Aleksandr Grinčuk pabrėžia, kad iki šiol kovai su šia liga mesti ne visi ginklai – ligai, plačiau nei tai daroma iki šiol, siūloma taikyti chirurginį gydymą.

„Nors apie ligos chirurginį gydymą žinoma nuo 20-ojo amžiaus pradžios, iki šiol vyrauja nusistovėjęs požiūris, kad podagra chirurginiu būdu gydoma tik tuomet, kai išsivysto podagrinio tonuso infekcija. Ši dogma privalo būti keičiama, nes besiformuojantys podagriniai tofusai pėdoje ir plaštakoje ne tik sukelia funkcinius sutrikimus, bet ir svariai pablogina gyvenimo kokybę, estetinį vaizdą. Itin dažnai pacientai negali dėvėti tinkamos avalynės, pirštinių. Praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai skubios pagalbos dėl ligos paūmėjimo kreipiasi pacientai, kurie žiemos metu priversti avėti vadinamuosius sodo batus, nes kitokia avalynė dėl ligos jiems tiesiog nepritaikoma. Todėl chirurginio gydymo, galinčio žymiai pagerinti sergančiojo gyvenimo kokybę, neturėtų būti vengiama“, – apie chirurgines podagros gydymo galimybes sako gyd. A. Grinčuk.

Gydytojo teigimu, siekiant iš esmės pagerinti sergančiųjų podagra kasdienybę, reikalingas holistinis požiūris į šią ligą.

„Gydant podagrą turi dalyvauti įvairių specialybių gydytojų komanda – reumatologas, ortopedas traumatologas, reabilitologas, dietologas ir kitų sričių specialistai. Tik bendros pastangos, visų gydymo galimybių įvertinimas ir tinkamiausios gydymo taktikos pasirinkimas gali užtikrinti pačius geriausius rezultatus. Žinoma, svarbi ir paties paciento motyvacija laikytis režimo“, – priduria gyd. A. Grinčuk.

Be to, jis akcentuoja, kad ligos simptomų nederėtų praleisti pro pirštus, nes toli pažengusio podagrinio artrito atvejais atsiranda anatominių struktūrinių pokyčių kauliniame audinyje, kurie gali baigtis amputacija.

„Toli pažengusio podagrinio artrito atvejais atsiranda anatominių struktūrinių pokyčių kauliniame audinyje, vystosi kaulo ir sąnarinio paviršiaus erozija – sąnario destrukcija, deformacija. Tais atvejais, kai žymiai pažeistos visos sąnario struktūros, t. y., kai yra dideli kaulo defektai, raiščių, sąnarinės kapsulės, sausgyslių pažeidimai su defektais, ir sąnario funkcijos atstatyti rekonstrukcinėmis operacijomis negalima, siekiant išsaugoti likusios galūnės (pėdos, plaštakos) funkciją, atliekama amputacija“, – priduria Ligoninės Plastinės ir rekonstrukcijos chirurgijos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas.

Kas serga?

Šiuolaikinėje visuomenėje podagra yra dažniausia liga, sukelianti negalią ir bloginanti gyvenimo kokybę.

Įvairių šaltinių duomenimis, podagra dažniau serga vyrai nei moterys. Podagros sergamumui įtakos turi mitybos ypatumai, nutukimas, paveldimumas, gyvenimo įpročiai, lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, inkstų ligos, metabolinis sindromas, šlapimą varančių vaistų vartojimas. Dažnai podagra pasireiškia kartu su anksčiau minėtomis ligomis. Senstant visuomenei, sergamumas podagra nuolat didėja, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose sergamumas podagra nuo 1997 m. iki 2012 m. išaugo 63.9 proc.

Kaip atpažinti?

Išsivysčius podagrai, pacientas jaučia labai stiprų skausmą, sutrinka pažeisto sąnario funkcija, matomas lokalus patinimas, paraudimas aplink pažeistą sąnarį.

Jeigu yra susiformavę tofusai, pacientas gali jausti pažeisto sąnario maudimą, diskomforto jausmą fizinio krūvio metu. Tofusas dažniausiai yra neskausmingas ir nepaslankus darinys, gali būti tiek minkštos tiek kietos konsistencijos, gelsvos arba baltos spalvos.

Podagrai pažengus, sutrinka pažeistų sąnarių funkcija. Paciento nusiskundimai priklauso nuo tofuso anatominės lokalizacijos. Jam susiformavus šalia periferinių nervų, pacientas gali turėti nusiskundimų būdingų nervo spaudimo klinikai.

Kokie tyrimai atliekami?

Apžiūrėdamas podagros pažeistą sąnarį, gydytojas įvertintina odą, minkštuosius audinius, sąnario funkciją.

Siekiant įvertinti kaulinius pokyčius, naudojamas rentgenologinis ištyrimas: rentgenogramos, kompiuterinė tomografija, esant minkštųjų audinių pažeidimui – atliekamas ultragrasinis arba magnetinio rezonanso tyrimas.

Patikimiausias podagros diagnostikos metodas – sinovijinio skysčio aspiracija ir mikroskopinis ištyrimas, nustatant uratų kristalus.

Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. habil. dr. Artūras Žukauskas ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (Ligoninė) direktorius dr. Algimantas Pamerneckas pasirašė atnaujintą VU ir Ligoninės bendradarbiavimo sutartį. Joje numatyta stiprinti daugiametį bendradarbiavimą ir įsipareigojama vieningai siekti abiem institucijoms svarbių tikslų – kurti palankias sąlygas aukštos kvalifikacijos gydytojų rengimui bei mokslo ir medicinos pagalbos tobulinimui.

Sutartyje pripažįstama, kad Ligoninė lyderiauja tokiose chirurginės krypties srityse kaip ortopedija traumatologija, neurochirurgija, neurologija, toksikologija, bendroji chirurgija, anesteziologija ir reanimatologija, radiologija, o ypatingai – skubioji medicina, todėl Vilniaus universitetas pripažįsta čia esant modernios medicinos mokymosi bazę, būtinus pedagogikai pacientų srautus.

„Ligoninėje kartu su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu apie du dešimtmečius vykdomos ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto trijų pakopų medicinos studijos. Vertindami daugiametę bendradarbiavimo patirtį, specifinius Ligoninėje gydomų pacientų srautus, taikomus diagnostikos ir gydymo metodus, sukauptą patirtį, įgytus įgūdžius, esamą intelektualinį potencialą, neabejojame, kad Ligoninė yra realus ir svarbus Vilniaus universiteto partneris organizuojant ir vykdant aukšto lygio gydytojų ikidiplomines ir podiplomines studijas“, – sako Ligoninės direktorius dr. A. Pamerneckas.

Iki sutarties atnaujinimo institucijų bendradarbiavimas buvo teisiškai reglamentuotas tik 1998 m. gruodžio 23 d. sutartimi, neabejotinai neatitinkančia laikmečio bei realijų, todėl sutarties atnaujinimas – svarus žingsnis siekiant įgyvendinti 2013 m. gruodžio 18 d. Vyriausybės nutarimą. Juo VU leista būti Ligoninės dalininku.

Be to, sutartis atnaujinta įvertinus Europos ir kitų šalių patirtį, kuri rodo, kad geriausias praktinės medicinos, o tuo pačiu ir pagalbos žmonėms, tobulinimo būdas yra mokslo, pedagogikos ir medicinos praktikos veiklų apjungimas.

Tris – tiek laisvadienių daugelis lietuvių turės ateinantį savaitgalį, kai bus švenčiamos šv. Velykos. Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (Ligoninė) Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėjos gyd. Gabijos Laubner, tam, kad laikas su šeima ir bičiuliais nevirstų kelione į Skubios pagalbos skyrių, derėtų neužmiršti vienos itin paprastos, tačiau ne retai auksine vadinamos taisyklės – saiko. Be to, pasak medikų, šios šventės simboliu tapusių margučių paruošimui taip pat vertėtų skirti ypatingą dėmesį.

Kaip marginti velykinius kiaušinius?

Nė vienas šventinis stalas tikrai neapsieis be Velykų simboliu tapusių margučių. Tačiau čia taip pat galioja viena vienintelė, bet itin svarbi taisyklė – jeigu kiaušinius dėsite į burną ir tai nebus tik stalo puošmena, jie privalo būti dažyti maistiniais dažais. Kitaip tariant, jokie kiti dažai, pavyzdžiui, tie, kuri skirti tekstilei ar naudojami buityje, nėra tinkami, nes kiaušinio lukštas nesulaiko cheminių medžiagų. Tad, jei nudažysite margučius tam neskirtais dažais, rizikuojate apsinuodyti pro lukštą patekusiomis cheminėmis medžiagomis.

Norėtųsi, kad žmonės į tai pažiūrėtų itin atsakingai. Tai reiškia, kad, jei planuojate artimiausiu metu prekybos centruose ieškoti margučiams tinkamų dažų, būtinai turite atkreipti dėmesį į informacines etiketes ir išsirinkti tik tam skirtus maistinius dažus.

Ką daryti, jeigu po Velykų liko nesuvalgytų margučių?

Reikėtų atsiminti, kad kiaušinius laikant netinkamoje temperatūroje, jie tiesiog ima gesti.

Tad virtų kiaušinių, jeigu jie laikomi kambario temperatūroje, nepatariame valgyti, jeigu jie išvirti prieš daugiau nei 2 paras, o šaldytuve – jei išvirti ir laikomi ne ilgiau kaip 3 paras.

Daug maisto ir alkoholis – organizmui žalinga kombinacija

Riebus maistas ir stiprus arba gazuotas alkoholis – blogiausia kombinacija, ypač tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis, turi virškinimo, širdies, raumenų, sąnarių ligų. Todėl rekomenduojama šventiniu laikotarpiu maistą vartoti saikingai, malonumų ieškoti ne alkoholyje ar psichotropinėse medžiagose, o laiką skirti bendravimui su artimaisiais

Vienas didžiausių šalyje Skubios pagalbos skyrių pagalbą teiks visas šventines paras

Primename, kad Ligoninės Skubios pagalbos skyriuje skubi ir neatidėliotina pagalba vilniečiams ir miesto svečiams, vyresniems nei 18 metų, teikiama visą parą, septynias dienas per savaitę. Ją teikia skyriuje budintys vidaus ligų gydytojai, taip pat chirurgai, traumatologai, neurologai, klinikiniai toksikologai, akušeriai ginekologai ir kt. specialistai.

Į Skubiosios pagalbos skyrių per parą vidutiniškai kreipiasi 250-300 pacientų su įvairiais sveikatos sutrikimais. Raginame atsiminti, kad būtinoji medicinos pagalba – pagalba, kuri būtina, kai asmens gyvybei gresia pavojus arba grėsmė reali nepradėjus teikti pagalbos per trumpą laiką. Dėl gyvybei pavojaus nekeliančių negalavimų gyventojas pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jo ne darbo metu – į tą gydymo įstaigą, su kuria jo šeimos gydytojas yra sudaręs sutartį dėl būtinosios pagalbos teikimo paslaugų jam/jai nedirbant. Kur tiksliai – šios informacijos pacientai turėtų teirautis vizitų pas savo šeimos gydytoją metu.