Blog

Ilgametė patirtis, didelė kompetencijų įvairovė, mokslo bei technologijų inovacijos padėjo mums tapti viena lyderiaujančių gydymo įstaigų Lietuvoje ir labai svarbia nacionalinės sveikatos sistemos dalimi. Bet už visų šių pasiekimų, žinoma, stovi žmonės – RVUL darbuotojai.

Beveik 2 tūkst. profesionalų, kurie dieną naktį pasiruošę gelbėti gyvybes ir teikti skubią pagalbą kam jos labiausiai reikia, kurie diagnozuoja ir gydo ligas, išsiaiškina jų priežastis, slaugo ir globoja palatose, padeda greičiau atsistoti ant kojų, ruošia maistą, rūpinasi švara ir tvarka. Dar daugybė specialistų dirba „už kadro“, kad ligoninė galėtų veikti kaip darnus mechanizmas.

Apie tai ir yra naujasis RVUL įvaizdinis video. Kviečiame pasižiūrėti!

Dėkojame visiems kolegoms ir GMP tarnybos Vilniaus filialui, prisidėjusiems prie idėjos įgyvendinimo įamžinant mūsų ligoninės darbo akimirkas.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) skelbia patalpų nuomos konkursą karštųjų bei šaltųjų gėrimų ir užkandžių pardavimo aparatams, medicininių prekių, kosmetikos ir asmens higienos priemonių pardavimo aparatams, ramentų pardavimo aparatui bei savitarnos krautuvėlei įrengti.

Išnuomojamų patalpų apžiūra vyks 2024 m. sausio 5, 8 ir 9 dienomis, nuo 8 val. iki 15 val. Apžiūros laiką prašome derinti iš anksto. Kontaktinis asmuo – RVUL Turto valdymo skyriaus inžinierius Saulius Preidys, tel. (8 5) 2362023, mob. tel. (8 685) 33323.

Konkurso dalyviai pasiūlymus turi pateikti nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. sausio 17 d. adresu Šiltnamių g. 29, 04130 Vilnius (C109 kab. Administracijos korpuse) nuo 8 val. iki 12 val., ir nuo 13 val. iki 16 val. Pasiūlymų pristatymo būdas paštu registruotu ar neregistruotu laišku nenumatytas.

Visas konkurso sąlygas ir konkurso dokumentus rasite žemiau esančiose nuorodose.

Konkurso dokumentai:

• Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės negyvenamųjų patalpų, esančių adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius, nuomos viešojo konkurso sąlygos
• Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės negyvenamųjų patalpų, esančių adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius, nuomos viešojo konkurso sąlygų priedai Nr. 1-2
• Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės negyvenamųjų patalpų, esančių adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius, nuomos viešojo konkurso sąlygų priedai Nr. 3-5

Nuomojamų patalpų planai:

• Karštųjų bei šaltųjų gėrimų ir užkandžių pardavimo aparatams įrengti (B korpusas 1 a., B korpusas 2-9 a., Skubios pagalbos skyrius, C korpusas 1 a.)
• Medicininių prekių, kosmetikos ir asmens higienos priemonių pardavimo aparatams įrengti (Skubios pagalbos skyrius, C korpusas 1 a.)
• Ramentų pardavimo aparatui įrengti (C korpusas, 1 a.)
• Savitarnos krautuvėlei įrengti (C korpusas, 1 a.)

Gerbiami pacientai! Maloniai prašome atkreipti dėmesį į žemiau nurodytus RVUL Konsultacijų skyriaus ir Ambulatorinės reabilitacijos skyriaus darbo laiko pasikeitimus š. m. gruodžio 27-29 d.

RVUL Konsultacijų centras nuo 2023-12-27 (treč.) iki 2023-12-29 (penkt.) dirbs tokia tvarka:

• Pacientų guldymas planinėms operacijoms ar kitoms planinėms stacionarinėms paslaugoms vyks nuo 6.30 iki 8.00 val.;
• Išankstinė registracija gydytojų konsultacijoms vyks tik tel. +370 5 216 9455, +370 5 265 8191 nuo 8.00 iki 16.00 val. arba internetu www.esveikata.lt;
• Planinės konsultacijos nebus teikiamos;
• Nedirbs Mokamų tyrimų kabinetas.

RVUL Ambulatorinės reabilitacijos skyrius nuo 2023-12-27 (treč.) iki 2023-12-29 (penkt.) nedirbs. Reabilitacijos procedūroms bus galima atvykti arba registruotis nuo 2024-01-02.

Visiems linkime jaukių ir ramių švenčių!

Šventiniai stalai jau netrukus bus nukrauti ne visada lengvai virškinamais ar sveikais patiekalais. Prisėdęs prie tokio stalo retas kuris pagalvoja apie saiką ir pasijunta blogai. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Konsultacijų centre dirbanti gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė sako, kad pirmiausia reikia daryti viską, kad apsinuodijimo būtų išvengta: tinkamai laikyti ir ruošti maistą, valgant jausti saiką, valgyti mažomis porcijomis, vengti sunkiai virškinamo maisto, nepiktnaudžiauti alkoholiu, nepamiršti judėti. Taip pat gydytoja dalinasi patarimais, ką daryti, jei apsinuodijimo išvengti nepavyko.

Rinkitės sveikus produktus

Įvairios salotos su majonezu, kiaušiniai, kepsniai, riebūs padažai, tortai ir daug kitų kaloringų bei ne itin sveikų patiekalų yra įprasta didžiausių metų švenčių stalo dalis. Tačiau gydytoja dietologė D. Pipiraitė-Lazarevičienė sako, kad kiekviena šeima gali susikurti naujų – sveikesnių – patiekalų tradicijas, kurios leis kalėdiniu laikotarpiu džiaugtis lengvu skrandžiu, be virškinimui palengvinti skirtų vaistų ar net apsilankymo gydymo įstaigoje.

„Pavyzdžiui, užkandžiams galima patiekti keptų daržovių, šviežių vaisių, įdarytų džiovintų vaisių. Vietoj raudonos mėsos rinktis vištieną, kalakutieną ar žuvį. Garnyrui gaminti salotas iš šviežių daržovių ir pagardinti jas aukščiausios kokybės alyvuogių aliejumi ir prieskoninėmis žolelėmis, o ne majonezu. Reikėtų vengti riebių padažų. Desertui puikiai tinka vaisiai ir nedidelis gabalėlis torto“, – vardija gydytoja.

Neprisikraukite pilnos lėkštės

Per gausios kalėdinės vaišės gali baigtis virškinamojo trakto negalavimais – rėmeniu, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu, kasos uždegimu, apsinuodijimu maistu. D. Pipiraitė-Lazarevičienė ragina valgyti saikingai ir ne būtinai ragauti visko iš eilės ir iš karto: „Pradėkime nuo Kūčių. Paragauti visų 12 patiekalų iš karto tikrai nebūtina – mėgaukitės po kelis patiekalus per valandą, tarp valgymų darykite pertraukas, per kurias pajudėkite. Taip virškinimo sistema bus mažiau apkrauta. Prisiminkite, kad šventės prasmė – buvimas kartu ir bendravimas, o ne valgymas. Tas pats principas galioja ir kalėdiniam susibūrimui – nedidelės porcijos, pasivaikščiojimai lauke, pokalbiai, žaidimai. Įvairios veiklos padės išvengti nuolatinio užkandžiavimo ir pagerins virškinimą. Taip pat nepamirškite gerti vandens.“

Gydytoja primena, kad pagrindiniai apsinuodijimo maistu simptomai yra pykinimas, pilvo skausmas, vėmimas ir viduriavimas, karščiavimas. Šie simptomai paprastai praeina per 1–2 paras. Jei viduriuojama ar vemiama ilgiau nei dvi paras, organizmas gali dehidratuoti, sutrinka elektrolitų pusiausvyra, todėl būklė gali būti pavojinga. Tokiu atveju jau reikia kreiptis į medikus.

Tikrinkite, ar maistas šviežias

Pagamintą, bet nesuvalgytą maistą būtina saugoti tinkamoje temperatūroje, o prieš dar kartą jį patiekiant ant stalo būtina atkreipti dėmesį į šviežumą. Termiškai apdorojant maistą vidinė temperatūra turi pasiekti ne mažesnę kaip +75°C  temperatūrą. Pagaminto maisto kambario temperatūroje nereikėtų laikyti ilgiau nei dvi valandas.  Greitai gendančius maisto produktus, pagamintą nesuvartotą maistą būtina laikyti šaldytuve nuo 0 °C iki +6 °C temperatūroje. Šaldytuve turi būti pakankamai vietos maistui laikyti. „Neperpildykite šaldytuvo ar šaldiklio lentynų, kad užtikrintumėte tinkamą temperatūrą. Pagamintą maistą šaldytuve laikykite kuo trumpiau, ypač žuvies, silkės patiekalus reiktų suvartokite tą pačią dieną. Per Kūčias mėgstami grybai yra sunkiai virškinamas maistas, todėl juos reikėtų valgyti itin saikingai ir tik įsitikinus, kad jie tinkami vartoti. Taip pat prieš patiekdami vakarykštį maistą patikrinkite, ar nepakito jo išvaizda, kvapas, ar konservuotų produktų talpos dangtelis neišsipūtęs, nėra burbuliukų. Kilus bent menkiausiai abejonei – nevalgykite ir tikrai nebandykite „neutralizuoti“ alkoholiu, nes tik dar labiau pakenksite sau“, – sako D. Pipiraitė-Lazarevičienė.

Be to, gydytoja dietologė primena, kad atidiems reikėtų būti ir gaminant maistą – laikytis pagrindinių higienos taisyklių. Pavyzdžiui, termiškai neapdorotus produktus, tokius kaip šviežia mėsa ar žuvis, laikyti atskirai nuo iš karto vartoti skirtų produktų, naudoti atskirus peilius ir pjaustymo lenteles. Šaldytuve neapdorotus produktus reikia laikyti sandariuose induose.

Riebus maistas ir „burbuliukai“

Vienas didžiausių šventinio stalo pavojų – su riebiais patiekalais vartojamas alkoholis, ypač „burbuliukai“, nes toks derinys gali sukelti pankreatitą (kasos uždegimą). Ūmus pankreatitas yra vienas pagrindinių virškinimo sutrikimų, dėl kurio žmonės atsiduria gydymo įstaigoje. Gydytoja dietologė D. Pipiraitė-Lazarevičienė pabrėžia, kad šventiniu laikotarpiu tokių atvejų ypač padažnėja.

„Ūmus kasos uždegimas prasideda staiga, jam būdingi simptomai – stiprus juosiantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje, pykinimas, nevirškinimo jausmas, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas. Pankreatitas gydomas gydymo įstaigoje, todėl jaučiant minėtus simptomus būtina kreiptis į SPS. Apie 10–30 proc. sunkaus ūminio pankreatito atvejų, priklausomai nuo kasos pažeidimo, gali baigtis mirtimi“, – perspėja gydytoja.

Apsinuodijimas alkoholiu

„Tiek valgant, tiek geriant didžiausia rizika yra saiko neturėjimas. Tad viena taurė vyno greičiausiai žalos nepadarys, tačiau kelios dienos besaikio alkoholio vartojimo gali baigtis įvairaus spektro sveikatos sutrikimais – nuo sąmonės netekimo, gausaus vėmimo iki traumų, paspringimo esant komoje, sunkaus nekrotinio kasos uždegimo, sunkaus ir negrįžtamo smegenų ir kepenų pakenkimo ir mirties. Todėl raginu prie stalo elgtis atsakingai“, – sako gydytoja dietologė.

Per didelis suvartoto alkoholio kiekis sukelia pykinimą ir vėmimą, o apsinuodijus rimčiau – pasireiškia tokie simptomai kaip sutrikusi koordinacija, traukuliai, netolygus ir sulėtėjęs kvėpavimas, žema kūno temperatūra, pamėlusi oda, sąmonės praradimas. Tokiu atveju būtina kreiptis į Skubios pagalbos skyrių.

Kaip padėti sau apsinuodijus?

Gydytoja dietologė D. Pipiraitė-Lazarevičienė sako, kad pirmiausia reikia daryti viską, kad apsinuodijimo būtų išvengta: tinkamai laikyti ir ruošti maistą, valgant jausti saiką, valgyti mažomis porcijomis, vengti sunkiai virškinamo maisto, nepiktnaudžiauti alkoholiu, nepamiršti judėti ir kt.

„Jei visgi apsinuodijimo išvengti nepavyko, o vėmimas ir viduriavimas yra neintensyvūs, žmogus turėtų gerti daug skysčių – šilto vandens arba virškinamo trakto sutrikimus lengvinančias arbatas (kmynų, ramunėlių ir pan.). Geriausia skysčius gurkšnoti po nedaug, bet visą dieną, o ne kartais ir dideliais kiekiais. Nerekomenduojama gerti alkoholio, cukraus ir kofeino turinčių gėrimų. Taip pat galima vartoti medikamentus, gerinančius  virškinimo sistemos darbą, stabdančius viduriavimą, slopinančius nemalonius simptomus. Jei šiek tiek pakilo temperatūra, galima išgerti paracetamolio ar ibuprofeno. Vėmimui ir pykinimui praėjus, žmogus gali užkąsti lengvai virškinamo maisto, pavyzdžiui, liesos mėsos, ryžių, virtos vištienos. Jei simptomai nepraeina per dvi paras, kaip minėjau, būtina kreiptis profesionalios pagalbos“, – vardija gydytoja.

„Galvos traumas, atviras smegenų operacijas, smegenų dekompresijos procedūras ar kitą gydymą patyrusiems pacientams neretai reikalinga kranioplastika – sudėtinga neurochirurginė procedūra, kurią atliekant atkuriama trūkstama kaukolės kaulo dalis. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) galime pasiūlyti 3D modeliavimu paremtų personalizuotų kranialinių implantų. Klinikiniai tyrimai rodo, kad jie yra žymiai pranašesni yra tradicinius“, – sako RVUL dirbantys gydytojai neurochirurgai. Jie papasakojo apie vieno iš pacientų patirtį ir naujos technologijos privalumus tiek pacientams, tiek gydytojams.

Galvos trauma baigėsi kaukolės implantu

Šiais metais kelių RVUL Neurochirurgijos skyriaus pacientų gydymui buvo pradėti naudoti naujos kartos kranialiniai implantai. Ligoninėje dirbantis gydytojas neurochirurgas Artūras Rožukas pasakoja, kad vienas  tokių pacientų buvo Antanas (vardas pakeistas). Į ligoninę jis pateko patyręs galvos traumą: „Pacientas į gydymo įstaigą kreipėsi praėjus maždaug parai nuo patirtos traumos, prasidėjus epilepsijos priepuoliui. Atlikę kompiuterinės tomografijos tyrimą pastebėjome 12 mm dydžio subdurinę hematomą, t. y., kraujavimą. Subdurinė hematoma yra potencialiai pavojinga būklė, nes dėl jos gali atsirasti smegenų spaudimas, ji gali sukelti tokius simptomus, kaip galvos skausmas, sąmonės netekimas, neurologiniai sutrikimai ir kt., todėl pacientas buvo operuotas.

Praėjus kelioms dienoms po hematomos pašalinimo operacijos dar kartą atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą, po kauliniu lopu pastebėjime pūlingų skysčių sankaupą. Prireikė dar vienos operacijos, kurios metu pašalinome kaulinį lopą, kad infekcija nesivystytų ir būtų pašalintas pavojus sveikatai. Laikydamiesi medicininių rekomendacijų, kaulinio lopo į jo vietą jau negrąžinome, nes jis ir toliau skatintų uždegiminį procesą.“

Neurochirurgas A. Rožukas paaiškina, kad tais atvejais, kai pacientai dalinai ar visiškai praranda kaukolės kaulą, reikalinga kranioplastika – sudėtinga chirurginė procedūra, kurią atliekant yra atkuriamas kaukolės vientisumas. Dažniausiai kranioplastika reikalinga pacientams, patyrusiems galvos traumas, taip pat po galvos smegenų insultų gydymo chirurginiu būdu, po galvos smegenų dekompresijos procedūrų, smegenų navikų šalinimo ar atliekant revizines operacijas dėl infekcijos ir kt. Tokia operacija buvo atlikta ir pacientui Antanui, tačiau vietoj įprastai naudojamo kraniocemento kaului atkurti, buvo pasitelktos šiuolaikinės technologijos – 3D modeliavimas ir individualus implantas.

Personalizuoti kranialiniai implantai

Operaciją pacientui atliko RVUL Neurochirurgijos skyriuje dirbantis gydytojas neurochirurgas Artūras Tamulis. Anot jo, taikant įprastą techniką, kai trūkstamas kaukolės kaulo elementas formuojamas iš kraniocemento, išlieka didesnė uždegiminio proceso rizika. Be to, kraniocemento implantą reikia suformuoti rankomis per itin trumpą laiką jau vykstant operacijai.

„Gydytojui neurochirurgui tenka „sumaišyti“ specialų cementą ir iš gautos masės vos per 4–8 minutes suformuoti kaukolės kaulo defekto vietą kaukolės kaulo lopinį – išgauti reikiamą formą, pritaikyti kraštus, stengiantis kuo labiau atstatyti kaukolės kaulo vientisumą ir formą. Tačiau dabar geresniems klinikiniams ir estetiniams rezultatams pasiekti RVUL pacientams jau galime pasiūlyti individualius kranialinius implantus, kurie, kaip rodo klinikiniai tyrimai, yra žymiai pranašesni“, – sako gydytojas neurochirurgas.

Šie individualūs implantai gali būti gaminami iš medicininio titano lydinio arba iš polieter-eter-ketono (PEEK –aukštos kokybės inžinerinio aukštatemperatūrinio plastiko). Jie pasižymi tvirtumu, yra lengvi ir biologiškai suderinami su žmogaus organizmu.

Naudojant individualius implantus sumažėja operacinių ir pooperacinių komplikacijų rizika, sutrumpėja operacijos laikas, o pati operacija yra mažiau invazinė – tausojami sveikieji audiniai, pacientas praranda mažiau kraujo. O svarbiausia, kad kiekvienas implantas yra projektuojamas pagal konkretų kaukolės kaulo defektą, todėl yra pilnai atkuriama galvos kaukolės anatomija ir funkcionalumas (apsauginė smegenų funkcija), užkertamas kelias antrinei galvos smegenų traumai, infekcijoms ir komplikacijoms, atkuriama paciento estetinė išvaizda. To rezultatas – geresnė paciento sveikata ir gyvenimo kokybė. Pacientas Antanas po sėkmingai atliktos kranioplastikos operacijos ir nepasireiškus jokioms komplikacijoms buvo išleistas į namus ir vėliau neturėjo jokių nusiskundimų.

3D technologijos neurochirurgijoje

3D modeliavimu paremtų personalizuotų kranialinių implantų technologija kaukolės kaulo defektų gydymui yra gan nauja ir naudojama tik didžiosiose šalies gydymo įstaigose. Gydytojas neurochirurgas A. Tamulis pasakoja, kad personalizuoti kranialiniai implantai projektuojami ant konkretaus paciento kaukolės 3D anatominio modelio. Šis modelis sukuriamas iš kompiuterinės tomografijos tyrimo vaizdų, todėl tiksliai atitinka paciento kaukolės anatomiją ir pasitarnauja užpildant defektą.

„Priešoperacinis planavimas yra neatsiejama sėkmingos operacijos dalis, todėl papildomi įrankiai virtualioje aplinkoje yra labai vertingi. Turėdamas 3D vaizdą kompiuterio ekrane galiu detaliai apžiūrėti ir įvertinti paciento kaukolės kaulo defektą, planuoti operacijos eigą, sukurti tikslų implanto dizainą, planuoti implanto tvirtinimo prie kaukolės vietas. Taip pat, prireikus, planavimo metu galima patikslinti ar pakeisti personalizuoto implanto savybes“, – sako A. Tamulis.

Dar vienas 3D technologijos privalumas – priešoperacinio planavimo metu gydytojai turi galimybę analizuojamą implanto 3D modelį turėti savo rankose. Pasak gydytojo neurochirurgo A. Tamulio, papildomai rankose laikant anatominius modelius, galima susipažinti su esamu kaukolės kaulo defektu, praktiškai patikrinti ar implantas idealiai tinka pacientui. Privalumų yra ir daugiau – operuojantis gydytojas neurochirurgas gauna jau pagamintą, idealiai tinkantį implantą, jo nereikia formuoti patiems operacijos metu, todėl palengvinamas ir chirurgo darbas. „Būtent todėl tiek aš, tiek mano kolegos gydytojai neurochirurgai esant galimybei pacientų gydymui taikome šiuolaikines 3D technologijas“, – džiaugiasi A. Tamulis.

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad antibiotikais gydomas maždaug vienas iš trijų ligoninėse besigydančių pacientų, tačiau apie 50 proc. atvejų antibiotikai yra skiriami neracionaliai. Lapkričio 18–24 dienomis minint Pasaulinę supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitę Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Laboratorinės diagnostikos skyriaus vedėja, laboratorinės medicinos gydytoja dr. Greta Vizujė pasidalino įžvalgomis apie perteklinį antibiotikų vartojimą ir įvardijo dažniausiai žmonių daromas klaidas vartojant šiuos vaistus.

Atsparumas antibiotikams – pavojingas

Antibiotikai arba antimikrobiniai vaistai, yra vaistai, naikinantys bakterijas arba slopinantys jų augimą ir dauginimąsi, skirti infekcijoms gydyti. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad antibiotikais gydomas maždaug vienas iš trijų ligoninėse besigydančių pacientų, tačiau apie 50 proc. atvejų antibiotikai yra skiriami neracionaliai.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ESAC-net stebėsenos duomenimis, 2020 m. Lietuvos ambulatorinėse ir stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose antibiotikų suvartojimas buvo didžiausias Europos Sąjungoje. 2021 m. antibiotikų suvartojimas Lietuvos ligoninėse buvo trečias tarp Europos sąjungos stacionarinių gydymo įstaigų. „Neracionalus antibiotikų vartojimas lemia, kad dėl genetinių pokyčių atsiranda antibiotikams atsparių bakterijų. Tokios bakterijos ilgiau išgyvena, lyginant su jautriomis bakterijomis, ir toliau dauginasi, sukeldamos ilgesnes, sunkesnės eigos ligas ar net mirtį. Pastaraisiais metais vis daugiau šalių praneša išskyrę net ir visiems antibiotikams atsparių bakterijų“, – pasakoja dr. G. Vizujė.

ECDC Europos antimikrobinio atsparumo tinklo EARS-Net duomenimis, Lietuvoje antimikrobinis atsparumas taip pat didėja ir tampa vis opesne problema. Pavyzdžiui, nuolat daugėja karbapenemams atsparių Acinetobacter baumannii, atsparių trečios kartos cefalosporinams, karbapenemams Klebsiella pneumoniae, vankomicininui atsparių Enterococcus faecium bakterijų. Daugiau kaip 70 proc. šių atsparių bakterijų sukelia ligoninėje įgytas, t. y., hospitalines infekcijas. Net ir išgydžius pacientą, kuriam infekciją sukėlė atsparios bakterijos, jis gali išlikti jų nešiotoju iki 12 mėn. Todėl šios bakterijos plinta ne tik stacionarinėse gydymo įstaigose, bet ir visuomenėje. Gana dažnai pasitaiko, kai visuomenėje įgytą infekciją sukelia meticilinui atsparus S.aureus – MRSA.

Nauji antibiotikai – ne visada veiksmingi

„Ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos aptarnauja didžiausią pacientų srautą, o jose paskiriama antibiotikų daug ir dažnai nebakterinės kilmės infekcijoms gydyti, remiantis vien klinikiniais požymiais. Todėl kyla dar viena problema – pacientui patekus į ligoninę, jam tenka skirti ženkliai platesnio veikimo spektro antibiotikus. Ligoninės aplinkoje dėl dažno ir plataus veikimo spektro antibiotikų vartojimo įsivyrauja dauginio atsparumo antibiotikams bakterijos. 2022 m. Europos Komisija kartu su valstybėmis narėmis konstatavo, kad atsparumas antibiotikams  yra viena iš trijų svarbiausių prioritetinių grėsmių sveikatos sistemai, – apie neraminančias tendencijas pasakoja dr. G. Vizujė. – Apskaičiuota, kad kasmet ES daugiau kaip 35 000 žmonių miršta dėl antibiotikams atsparių bakterijų sukeltos infekcijos. Tai lemia didelius iššūkius sveikatos priežiūros sistemoms, nes mažėja antibiotikų pasirinkimas, ypatingai pacientams, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl amžiaus (naujagimiai, senyvi žmonės), kuriems dėl susirgimo taikomas imunosupresinis gydymas, pacientams su transplantuotais organais ir kt. Jiems tenka skirti alternatyvius, plataus veikimo spektro antibiotikus, kurie turi sunkesnį šalutinį poveikį.“

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo 2017 m. liepos mėn. patvirtinta 11 naujų antibiotikų. Anot laboratorinės medicinos gydytojos, išskyrus kai kurias išimtis, naujai patvirtinti antibiotikai neturi didelės klinikinės naudos, palyginti su jau egzistuojančiais antibiotikais, nes daugiau kaip 80 proc. jų priklauso esamoms antibiotikų grupėms, kurioms bakterijos jau yra atsparios. Todėl numatoma, kad atsparumas greitai atsiras ir naujai sukurtiems antibiotikams. „Šiuo metu kuriami 43 antibiotikai ar esamų antibiotikų deriniai su nauja veikliąja medžiaga. Tik keli iš jų atitinka bent vieną iš PSO inovacijų kriterijų (t. y., nėra žinomo kryžminio atsparumo, nauja prisijungimo bakterijoje vieta, veikimo mechanizmas ir / ar nauja grupė). Antibiotikų, su kuriais atliekami klinikiniai tyrimai, ar neseniai patvirtintų naujų antibiotikų nepakanka, kad būtų galima spręsti didėjančio atsparumo antibiotikams ir plitimo problemą“, – sako dr. G. Vizujė.

Kokias klaidas daro pacientai?

„2022 m. atliktos specialios „Eurobarometro“ apklausos metu nustatyta, kad ES šalių žmonėms vis dar trūksta žinių apie antibiotikus. Tik pusė apklaustųjų žinojo, kad antibiotikai yra neveiksmingi kovojant su  virusais. Be to, beveik kas dešimtas ES pilietis vartoja antibiotikus be recepto. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvos gyventojams taip pat būdingas klaidingas supratimas apie antibiotikus. Pavyzdžiui, žmonės nesilaiko gydytojų rekomendacijų ir savo nuožiūra nustoja vartoti antibiotikus pasijutę geriau, geria antibiotikus rečiau ar dažniau nei paskyrė gydytojas, dalinasi antibiotikais su artimaisiais ar draugais. Taip pat sirgdami virusine peršalimo liga pradeda gerti antibiotikus, kurie liko nuo ankstesnio gydymo. Noriu atkreipti dėmesį ir į tai, kad „profilaktinis“ antibiotikų vartojimas neapsaugo nuo bakterinių komplikacijų, nes antibiotikai virusinės infekcijos metu naikina natūralią žmogaus gleivinių, žarnyno mikroflorą, kuri apsaugo nuo patogeninių bakterijų patekimo“, – klaidas vardija laboratorinės medicinos gydytoja.

Anot dr. G. Vizujės, perteklinį antibiotikų skyrimą ir vartojimą gali sumažinti racionalaus antibiotikų skyrimo rekomendacijos, mokymai gydytojams, nuolatinė antibiotikų skyrimo stebėsena sveikatos priežiūros įstaigose, ribojamų antibiotikų sąrašai, kvalifikuotų specialistų konsultacijos gydytojams dėl antibiotikų skyrimo. Ne mažiau svarbu stabdant atsparių antibiotikams bakterijų perdavimą, plitimą gydymo įstaigose yra tinkamas infekcijų kontrolės reikalavimų laikymasis. Taip pat svarbus ir visuomenės švietimas.

Prie racionalaus antibiotikų vartojimo, medicinos personalo ir visuomenės švietimo prisideda kasmet lapkričio mėnesį organizuojami renginiai. Europos supratimo apie antimikrobinį atsparumą diena (EAAD) vyksta lapkričio 18 d., lapkričio 18–24 dienomis minima Pasaulinė supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitė (WAAW). Jos metu siekiama didinti medicinos darbuotojų ir visuomenės informuotumą ir supratimą apie antimikrobinį atsparumą, siekiant sumažinti vaistams atsparių infekcijų atsiradimą ir plitimą, išsaugant antibiotikus infekcijų gydymui. Kaip ir praėjusiais metais, 2023 m. tema lieka ta pati – „Antimikrobinio atsparumo prevencija kartu“.

Daugiau informacijos:

https://www.ecdc.europa.eu/en/news-events/european-antibiotic-awareness-day-eaad-2023

https://www.who.int/campaigns/world-amr-awareness-week/2023

Cukrinis diabetas (CD) yra lėtinė medžiagų apykaitos liga, kuri paliečia vieną iš dešimties žmonių visame pasaulyje ir yra viena didžiausių mūsų laikų visuomenės sveikatos problemų, bloginanti ne tik sergančiųjų fizinę sveikatą ir gyvenimo kokybę, bet veikianti ir visą visuomenę bei sveikatos priežiūros sistemą. Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, 2021 m. 536,6 mln. žmonių sirgo CD, ir numatoma, kad 2045 m. sergančiųjų skaičius pasieks apie 783,7 mln. visame pasaulyje.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja endokrinologė ir Vilniaus universiteto docentė dr. Lina Zabulienė sako, kad sergant diabetu pacientams ir jų artimiesiems kyla nemažai iššūkių – nuo reguliaraus vaistų vartojimo ir nuolatinio gliukozės rodiklių stebėjimo iki mitybos ir fizinio aktyvumo sustygavimo bei gebėjimo laiku priimti tinkamus sprendimus, ūmiai pasikeitus sveikatos būklei. Situaciją apsunkina ir tai, kad sergantieji diabetu dažnai serga ir keliomis gretutinėmis lėtinėmis ligomis, todėl reikia derinti visų jų gydymą ir užtikrinti dar uolesnę savirūpą.

Gydymo sėkmė nemaža dalimi yra paciento rankose

„Cukrinis diabetas yra daugialypė liga, todėl siekiant tinkamai valdyti ligą ir laiku išvengti komplikacijų, reikia veiksmingų inovatyvių savirūpos ir gydymo strategijų, individualizuotos priežiūros ir nuolatinio budrumo, – teigia gydytoja endokrinologė dr. L. Zabulienė. – Pagrindinis diabeto gydymo tikslas – optimali gliukozės kiekio kraujyje kontrolė, nes gliukozės kiekio svyravimai gali lemti ūmias ir lėtines komplikacijas. Dėl ūmių komplikacijų žmogų gali ištikti hipoglikemija, kai gliukozės kiekis nukrenta iki 3,9 mmol/l ir mažiau, arba priešingai – esant labai aukštam gliukozės kiekiui gali išsivysti diabetinė ketoacidozė ar kitos būklės, nulemiančios poreikį skubiai hospitalizacijai. Dėl nepakankamai veiksmingo gydymo ir ilgalaikio gliukozės kiekio padidėjimo gali vystytis diabetinė retinopatija (pažeidžiamos akys ir blogėja regėjimas), diabetinė nefropatija (pakenkiami inkstai, blogėja inkstų veikla ir vystosi lėtinė inkstų liga), diabetinė polineuropatija (daugiausia pažeidžiami kojų nervai, sutrinka pėdų jautrumas, atsiranda jų skausmai, deginimo pojūtis). Dažnai diabetu sergantį žmogų tarsi neprašytas duetas lydi širdies ir kraujagyslių ligos, jį gali ištikti miokardo infarktas, insultas ar gali būti pažeistos kojų arterijos, todėl vystosi periferinė arterijų liga“.

Pasak gydytojos endokrinologės, sėkmingam diabeto gydymui nemažai įtakos turi ir paties paciento motyvacija bei įsitraukimas į gydymą, pastangos laikytis gydytojo rekomendacijų, pasirengimas mokytis ir bendradarbiauti, o taip pat drąsa kreiptis pagalbos, susidūrus su netikėtomis situacijomis. Ji išskiria keletą svarbių aspektų, padedančių „priimti ir susigyventi“ su diabeto diagnoze ir sėkmingai valdyti šią ligą, išlaikant gyvenimo kokybę bei galimybę džiaugtis gyvenimu čia ir dabar:

• aktyvus domėjimasis ir patikima informacija apie sveikatą, savirūpą bei vaistų vartojimą;
• reguliarus visų vaistų vartojimas, juos vartojant nustatytu laiku ir rekomenduota doze;
• nuolatinis savo savijautos stebėjimas, reguliari savirūpa;
• rizikos veiksnių mažinimas ir sveika gyvensena;
• artimųjų įtraukimas į ligos pažinimą;
• bendradarbiavimas su gydančiu gydytoju ir slaugytoja diabetologe.

 Ką svarbu aptarti su specialistu konsultacijos metu

Gydytoja dr. Lina Zabulienė pataria kiekvieno pokalbio su gydančiu gydytoju ar slaugytoja diabetologe metu būtinai aptarti 3 dalykus – ką ir kada pacientas turi matuoti ir registruoti, į kokias būkles reikia reaguoti nedelsiant ir kokius, kaip ir kada vartoti vaistus.

„Namuose matuoti rekomenduojama įvairius sveikatos ar gyvensenos rodiklius: gliukozės kiekį, arterinį kraujospūdį, svorį, ketonų kiekį šlapime, išgeriamų skysčių ir suvalgomo maisto kiekį, nueitų žingsnių skaičių ar aktyvaus judėjimo laiką, taip pat stebėti pėdų ir vaistų švirkštimo vietų būklę ir kt., – vardija gydytoja endokrinologė. – Pacientas turėtų žinoti, kokiems rodikliams esant (pvz., hipoglikemija ar hiperglikemija, pakilęs arterinis kraujospūdis, svorio pokyčiai ar pan.) ir kokiems simptomams pasireiškus būtina laiku kreiptis pagalbos į gydytoją arba skambinti Bendrajam pagalbos centrui 112, o taip pat – kokius vaistus vartoti, tarkime, pakilus temperatūrai, kaip keisti vartojamų vaistų nuo diabeto dozę susirgus ūmia liga ar pablogėjus kitų lėtinių ligų būklei.“

Sveika gyvensena – privalomas gydymo recepto ingredientas

Susirgus diabetu, o ypač pradėjus vartoti insuliną, daugumai pacientų tenka kurti naują mitybos ir fizinės veiklos rutiną. „Keisti gyvenseną tikrai nėra lengva, tam reikia ne tik išmanymo, bet ir valios, kasdienių pastangų, o svarbiausia – tikėjimo, kad pavyks. Tačiau kasdien sąmoningai ugdomi naujos gyvensenos ir savirūpos įgūdžiai ilgainiui duoda išties puikių rezultatų – gerą savijautą, didesnį produktyvumą, pozityvią nuotaiką,“ – aiškina gydytoja dr. L. Zabulienė.

Kalbant apie sergančiųjų diabetu mitybą, specialistė pataria pacientams į lėkštę žvelgti ne „alkano vilko“, bet maisto kritiko akimis ir suvalgytus kąsnius registruoti mitybos dienyne. „Detali mitybos „inventorizacija“ gali atskleisti daug taisytinų įpročių, – tikina gydytoja endokrinologė dr. L. Zabulienė. – Nustatyta, kad sumažinus greitai įsisavinamų angliavandenių ir aukštą glikeminį indeksą turinčių produktų kiekį, ribojant perdirbtus maisto gaminius, teikiant pirmenybę namie gaminamam ir subalansuotos sudėties maistui, kiekvieną valgį pradėjus nuo skaidulų turinčių daržovių, tęsiant baltymingais maisto produktais ir tik vėliau valgant angliavandenių turintį maistą, galima reikšmingai pagerinti visus diabeto kontrolės rodiklius ir ypač gliukozės kiekį po valgio. Kylant klausimams ar prireikus patarimo, nuo ko ir kaip pradėti pokyčius – būtina pasikonsultuoti su gydytoju dietologu, slaugytoju diabetologu ar gydytoju endokrinologu.“

Neatsiejama diabeto gydymo plano dalimi tampa fizinis aktyvumas. Struktūruota fizinė veikla, pasivaikščiojimai ir kitos laisvalaikio veiklos gerina savijautą, mažina arterinį kraujospūdį, gliukozės kiekį kraujyje, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Kartu su fizine sveikata gerėja ir psichologinė savijauta, plečiasi interesų laukas, draugų ratas, patiriamas bendravimo malonumas ir motyvacija tęsti tokią veiklą.

15–15 taisyklė ir kitos svarbios rekomendacijos

Dr. L. Zabulienė atkreipia dėmesį, kad planuojant fizinį aktyvumą, svarbu įvertinti, ar pakaks suvalgyto maisto ar suvartota pakankama vaistų dozė, kitaip gali netikėtai sumažėti gliukozės kiekis kraujyje ir ištikti hipoglikemijos priepuolis (kai gliukozės kiekis mažesnis nei 4 mmol/l). Jei ištinka hipoglikemija ir gliukozės kiekis tampa mažesnis nei 4 mmol/l, reikia skubiai veikti, pritaikant „15–15 taisyklę“: t. y., nedelsiant suvartoti 15 g greitai įsisavinamų angliavandenių ir po 15 min. pasimatuoti gliukozės kiekį kraujyje. Jei jis ir toliau išlieka mažesnis nei 4 mmol/l, būtina vėl suvartoti 15 g greitai įsisavinamų angliavandenių turinčio maisto produktų. Jei per 3 kartus suvartojus 45 g gliukozės po 45 min. gliukozės kiekis kraujyje nepadidėja – būtina kuo skubiau kviesti pagalbą, nes šiuo atveju galimai padėti gali tik gliukozės tirpalo įšvirkštimas į veną ar gliukagono po oda.

Gydytoja pastebi, kad sergant diabetu kiekvienas pacientas tampa tikru savo ligos ekspertu ir dažnu atveju geriausiai išmano, kaip padėti sau kai kuriose situacijose. Tačiau labai svarbu, kad ir paciento artimieji mokėtų atpažinti ir kuo anksčiau pastebėti „raudonas vėliavėles“ – t. y. pirmuosius blogėjančios būklės požymius.

Išmokite mylėti save ir gyvenimą

Gydytoja endokrinologė dr. Lina Zabulienė sako, kad pacientų pasitikėjimas savo gydytoju ar slaugytoja, įsitraukimas į gydymą, atidumas net ir menkiausiems simptomams, noras mokytis naujų dalykų ir dalintis savo patirtimi padeda ilgiau išlikti sveikiems, savarankiškiems ir jaustis reikalingiems.

„Net ir nuolatinis savo rodiklių stebėjimas gali tapti įtraukiančia veikla – būna smagu palyginti savo kasdienius pasiekimus, pamatuoti „save šiandien“ ir palyginti su „savimi vakar“, suprasti, ką galima padaryti dar geriau, – teigia docentė dr. Lina Zabulienė. – Iš kitos pusės, žinojimas kaip elgtis tam tikrose situacijose irgi skatina saugumo jausmą bei pasitikėjimą savimi. Anglų rašytojo J. Swift‘o žodžius „Geriausi pasaulio gydytojai yra Dieta, Ramybė ir Linksmybė“ – patvirtina ir moksliniai tyrimai, įrodę, kad emocinė pusiausvyra, kokybiškas miegas ir streso prevencija padeda lengviau suvaldyti lėtines ligas“.

Dr. L. Zabulienė sergantiesiems diabetu pataria mokytis sąmoningo dėmesingumo ir atidos, atsipalaidavimo ir kvėpavimo pratimų, meditacijos technikų, įsitraukti į bendraminčių būrį ar sergančiųjų diabetu bendruomenes, lavinti pozityvų požiūrį ir visose situacijose stengtis įžvelgti gerąsias puses bei naujas patirtis. Savanorystė, pagalba kitiems, dalinimasis ne tik savo rūpesčiais, bet ir džiaugsmu bei dėkingumu taip pat gerina savijautą ir padeda gyventi nejaučiant ligos sunkumo.

Pasaulinė insulto organizacija teigia, kad kas ketvirtas žmogus rizikuoja bent kartą gyvenime patirti insultą. Tačiau apie 90 proc. jų būtų galima išvengti pasitelkus prevenciją. Todėl šiais metais spalio 29 d. minimos Pasaulinės insulto dienos tikslas – paskatinti žmones imtis veiksmų, mažinančių insulto riziką. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas, gydytojas neurologas doc. dr. Aleksandras Vilionskis papasakojo, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad rizika patirti insultą ženkliai sumažėtų.

Sureguliuokite kraujo spaudimą

Aukštas arterinis kraujo spaudimas yra viena pagrindinių insulto priežasčių. Doc. dr. A. Vilionskis paaiškina, kad nuolat aukštas arba padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) verčia kraujotakos sistemą – širdį, arterijas ir kraujagysles – sunkiau dirbti, kad kraujas judėtų po kūną. Dėl šio papildomo darbo atsiranda kraujagyslių pažeidimų, todėl didėja smegenų kraujagyslių plyšimo ir užsikimšimo rizika.

„Didesnę tikimybę sirgti hipertenzija turi tie žmonės, kurie nesilaiko subalansuotos mitybos principų ir vartoja alkoholį, rūko, neužsiima jokia fizine veikla, patiria daug streso. Stresas arba emocinė įtampa gali daryti įtaką kraujospūdžio padidėjimui net ir tam žmogui, kurio kraujo spaudimas paprastai yra normalus ir sureguliuotas“, – sako gydytojas.

Be to, jis teigia, kad aukšto kraujo spaudimo žmogus dažnai nepastebi, o į medikus kreipiasi tik tada, kai įvyksta komplikacija: miokardo infarktas, insultas arba kojų arterijų liga. Todėl doc. dr. A. Vilionskis ragina reguliariai matuoti kraujo spaudimą ir pastebėjus padidėjimą imtis reikalingų priemonių jam reguliuoti, nuo sveiko gyvenimo būdo iki gydytojo paskirtų vaistų vartojimo.

Nerūkykite

Gydytojas neurologas primena, kad rūkymas padidina insulto riziką 2–3 kartus, priklausomai nuo per dieną surūkomo cigarečių skaičiaus, palyginus su nerūkančiais žmonėmis. Be to, kartu gyvenantis rūkantis žmogus dviem kartais padidina ir nerūkančiojo riziką patirti insultą.

„Rūkant išsiskiria kenksmingų cheminių medžiagų, kurios iš plaučių patenka į kraują, neigiamai veikia kraujotakos sistemą. Anglies monoksidas mažina deguonies kiekį kraujyje, o nikotinas verčia širdį plakti greičiau. Dėl tabako dūmuose esančių cheminių medžiagų kraujas taip pat labiau linkęs krešėti. Visa tai didina kraujospūdį ir trombų susidarymo tikimybę, o kartu – insulto riziką. Be to, rūkymas gali turėti įtakos „blogojo“ cholesterolio susidarymui, tai irgi didina insulto riziką,“ – sako jis.

Anot gydytojo neurologo, net jei žmogus rūko daug metų, metęs rūkyti jis vis tiek sumažins insulto riziką – net užkietėjusių rūkalių kraujotakos sistemos būklė po trijų mėnesių pradeda gerėti, praėjus dvejiems metams rizika gerokai sumažėja, o po penkerių metų ji būna panaši, kaip ir nerūkančiųjų. Paklaustas, ar rūkantys elektronines cigaretes taip pat rizikuoja patirti insultą, doc. dr. A. Vilionskis sako, kad ir elektroninės cigaretės didina insulto riziką.

Subalansuokite mitybą

Dar vienas veiksnys, padedantis sumažinti insulto riziką – subalansuota mityba, kurioje vyrauja augalinės kilmės produktai, žuvis, šiek tiek mėsos. Ši mityba plačiau žinoma Viduržemio jūros regiono dietos pavadinimu, o jos nauda širdies ir kraujagyslių sveikatai bei insulto prevencijai patvirtinta moksliniais tyrimais. Tyrimai taip pat parodė, kad nebūtina gyventi Viduržemio jūros regiono šalyse, kad būtų pasiekti panašūs rezultatai, tačiau reikia laikytis mitybos principų: valgyti daug vaisių ir daržovių (5 ar daugiau porcijų per dieną), riebios žuvies, pavyzdžiui, sardinių, lašišų ar skumbrių (ne mažiau nei 2 porcijos per savaitę), alyvuogių aliejaus, įvairių riešutų, ankštinių daržovių (ne mažiau nei 3 porcijos per savaitę).

„Per didelis suvartojamos druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų kiekis susijęs su padidėjusia insulto rizika. Druska didina kraujospūdį, cukrus, saldūs gėrimai siejami nutukimu ir diabetu – insulto rizikos veiksniais, todėl sumažinus jų vartojimą sumažėja ir tikimybė susirgti insultu. Taip pat reikėtų vengti alkoholio, nes jis gali padidinti kraujo spaudimą ir prisidėti prie kitų sveikatos problemų“, – vardija gydytojas.

Judėkite

„Pasaulinė insulto organizacija skelbia, kad net vienas milijonas žmonių per metus patiria insultą dėl fizinio aktyvumo stokos. Tačiau situaciją gali pakeisti nedideli kasdieniai įpročiai – 30 minučių mankštos gali ketvirtadaliu sumažinti insulto riziką. Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti kontroliuoti svorį, mažinti kraujo spaudimą, stresą ir pagerinti bendrą širdies ir kraujotakos sistemos būklę, taigi – sumažinti insulto riziką. Be to, svarbu prisiminti, kad fizinis aktyvumas nebūtinai yra ėjimas į sporto salę – galima vaikščioti, bėgioti, lipti laiptais užuot važiavus liftu, dirbti namuose ar sode“, – apie judėjimo svarbą insulto prevencijai pasakoja gydytojas neurologas doc. dr. Aleksandras Vilionskis.

Mažai tikėtina, kad niekada nesportavusiems žmonėms nedidelis fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimai gryname ore, gali pakenkti. Tačiau jei žmogus serga liga, didinančia insulto riziką (pavyzdžiui, cukrinis diabetas, aterosklerozė ir kt.), arba vartoja tam tikrus vaistus, jis turėtų pasitarti su gydytoju dėl fizinės veiklos aktyvumo.

Be to, judėti turėtų ir jau išgyvenusieji insultą. Anot gydytojo, reguliari mankšta ir judėjimas jiems gali sumažinti kito insulto riziką, demencijos išsivystymo riziką, taip pat pagerinti gijimą ir bendrą savijautą, padėti įveikti nuovargį. Tačiau doc. dr. A. Vilionskis pabrėžia, kad prieš tai reikėtų pasikonsultuoti su kineziterapeutu ar ergoterapeutu, kurie parinks tinkamus pratimus.

Kiti svarbūs veiksmai

„Taip pat būtina prisiminti ir kitus insulto rizikos veiksnius. Prieširdžių virpėjimas, įskaitant paroksizminį, didina išeminio insulto riziką 5–6 kartus, o kai kuriais atvejais iki 17 kartų. Prieširdžių virpėjimo dažnis siekia 1 proc. bendroje populiacijoje, o tarp vyresnių nei 80 metų žmonių iki 15 proc. Laiku atlikta ritmo sutrikimo diagnostika ir prevencinių priemonių inicijavimas leidžia ženkliai sumažinti insulto riziką. Taip pat būtina reguliariai tirti cholesterolio, gliukozės kiekį kraujyje ir, esant padidėjimui, jį koreguoti“, – vardija Insulto centro vadovas.

Be to, gydytojas pasakoja, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sukūrė mobiliąją aplikaciją „Stroke Riksometer“, kuri leidžia nesunkiai apskaičiuoti individualią insulto riziką, taip pat leidžia pamatyti, kaip ji keičiasi pakoregavus vieną arba kelis rizikos veiksnius. Programėlė yra nemokama ir prieinama keliomis kalbomis. Taip pat norintys daugiau sužinoti apie insulto rizikos veiksnius ir gauti praktikinių patarimų, gali apsilankyti interneto svetainėje „Insultui – stop“ (www.insultuistop.lt).

Planuojama atnaujinti kritiškai svarbius Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos bei Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius. Pokyčiai padės sistemingai stiprinti sveikatos sistemos atsparumą įvairioms krizėms, didins pasirengimą tikslingai veikti ekstremaliųjų situacijų atvejais. Naujoves pajaus ne tik pacientai – bus sudarytos geresnės darbo sąlygos ir sudėtingiausiuose padaliniuose dirbantiems medicinos darbuotojams.

Apie pokyčius sutikusi papasakoti RVUL direktorė dr. Jelena Kutkauskienė sakė, kad siektina pralaidumo reikšmė po modernizacijos – ne mažiau kaip 98,5 tūkst. pacientų per metus. „Numatoma, kad, atnaujinus Skubiosios pagalbos skyrių bei perorganizavus darbą, prieinamas, saugesnes ir kokybiškesnes asmens sveikatos priežiūros paslaugas šiame skyriuje gaus 95 tūkst. pacientų per metus, o Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose po modernizacijos galėsime gydyti per 3 000 pacientų per metus – apie 50 proc. daugiau nei dabar“, – teigė ligoninės vadovė.

Numatytų pokyčių metu bus atnaujinta apie 5,7 tūkst. kv. m. patalpų ploto. Projektą, kurio vertė yra apie 11 mln. eurų, planuojama įgyvendinti iki 2024 m. pabaigos.

Skubiosios pagalbos skyrius taps jaukesnis ir patogesnis

Vykdomo modernizacijos projekto metu RVUL Skubiosios pagalbos skyriuje bus atnaujintos registratūros, pacientų rūšiavimo bei laukimo zonos, suteikiant joms daugiau erdvės, komforto ir privatumo. Efektyviau suvaldyti į ligoninę atvykstantį pacientų srautą padės naujai įrengti keli greitosios apžiūros kabinetai, į juos nukreipiant pacientus, kuriems nereikia atlikti papildomų tyrimų ir pakanka konsultacijos.

Po renovacijos stebėjimo palatose padidės lovų skaičius – nuo dabar esančių 11 iki 15. Bus įkurtas dar vienas papildomas apžiūros kabinetas traumų patyrusiems pacientams, izoliacinė palata su neigiamu slėgiu. Taip pat bus atnaujinta kenksmingų cheminių bei biologinių medžiagų nukenksminimo patalpa, dalis gydytojų darbo kabinetų, slaugytojų postas.

Kiti pokyčiai šiame skyriuje orientuoti į jaukios, patogios aplinkos kūrimą ir pacientams, ir darbuotojams: bus renovuojama vėdinimo bei kondicionavimo įranga, kiti inžineriniai tinklai, diegiamas belaidis internetas, nauja eilių valdymo sistema su informaciniais ekranais. Laukiamuosiuose atsiras kavos ir šaltų gėrimų, užkandžių aparatai.

Dr. J. Kutkauskienė akcentavo, kad Skubiosios pagalbos skyriaus modernizavimo sprendimai lems ne tik vizualiai matomus infrastruktūros pokyčius, bet ir taps ligoninėje diegiamos emocinio atsparumo didinimo programos dalimi. „Paraleliai planuojame ir organizacinio proceso peržiūrėjimą remdamiesi užsienio – JAV, Vokietijos, Skandinavijos šalių – gerąja patirtimi teikiant aukščiausio lygio skubią pagalbą pacientams“, – apie artimiausius planus pasakojo ligoninės vadovė.

Pokyčiai reanimacijoje: nuo patalpų perplanavimo iki izoliavimo priemonių

Siekiama, kad Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus aplinka būtų ergonomiška ir atitiktų teisės aktų nuostatas bei higienos reikalavimus. Dėl to dabartinės patalpos bus perplanuotos, racionaliai išdėstant palatų ir stebėjimo postų zonas, juose naudojamą įrangą, medicininių priemonių paruošimo ir saugojimo patalpas.

Įgyvendinant modernizavimo projektą, atsiras daugiau galimybių taikyti izoliavimo priemones. Vietoje dabartinių daugiaviečių palatų numatyta įrengti 1–2 vietų palatas, turinčias neigiamo slėgio nustatymo režimą ir užtikrinančias efektyvią izoliaciją infekcijų atveju. Kai kurios stebėjimo palatos bus atskirtos stiklinėmis pertvaromis, tokiu būdu optimizuojant žmogiškuosius išteklius – slaugytojas iš savo posto galės matyti dvi palatas ir prižiūrėti du pacientus. Planuose – ir personalo rūbinių, higienos patalpų, studentų mokymo klasių, gydytojų ir slaugytojų darbo kabinetų bei poilsio patalpų kardinalūs atnaujinimo darbai.

„Esame viena didžiausių ligoninių Lietuvoje ir pagrindinis skubiosios medicinos centras Vilniaus regione. Remonto metu privalome užtikrinti visų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visa apimtimi, tačiau akivaizdu, kad tiek logistinių, tiek veiklos organizavimo išbandymų, įgyvendinant projektą, netrūks. Tad iš anksto prašome pacientų kantrybės ir supratingumo reaguojant į įprastinės rutinos pasikeitimus, apie kuriuos informuosime savo komunikacinėse platformose“, – kalbėjo dr. J. Kutkauskienė.

Projektas finansuojamas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“ iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“.