- Su visais pacientais, laukiančiais planinių operacijų Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, atėjus terminui susisieks atsakingi įstaigos darbuotojai ir suderins tikslią operacijos datą, laiką bei kitas detales.
- Hospitalizacija planinėms operacijoms darbo dienomis vykdoma Konsultacijų centre, sekmadieniais ir švenčių dienomis – Skubios pagalbos skyriuje. Pacientai planinei hospitalizacijai atvyksta iš anksto jam paskirtu laiku.
- Planinei operacijai atvykusį pacientą į skyrių palydi Skubios pagalbos skyriaus arba skyriaus, į kurį jis stacionarizuojamas, darbuotojas.
Operacijai atvykite tinkamai pasiruošę! Tai padaryti Jums padės žemiau pateikti patarimai.
Kaip pasiruošti planinei operacijai?
MAISTAS. Pacientai, kurie neserga cukriniu diabetu, refliuksu ar kitomis skrandžio išsituštinimą lėtinančiomis ligomis, iki operacijos turi būti nevalgę lengvo maisto 6 val., o riebaus ar kepto – 8 val. Sergantiems minėtomis ligomis nebeleidžiama valgyti bet kokio maisto likus 8 val. iki operacijos. Kramtomosios gumos būtina nekramtyti 2 val. iki operacijos. Kodėl skrandis turi būti tuščias? Jei operacijos metu pacientą ims pykinti, maistas gali patekti į plaučius, nes nesąmoningas pacientas nesugebės jo išvemti, kadangi dėl anestezijos neveikia apsauginiai refleksai. Kai skrandžio turinys pakliūna į plaučius, dėl skrandžio rūgšties poveikio sukeliamas labai stiprus plaučių uždegimas, reikalaujantis ilgo ir ne visada sėkmingo gydymo reanimacijoje. Net ir šiais laikais pavyksta išgelbėti tik maždaug kas antrą pacientą.
GĖRIMAI. Kavos, arbatos, pieno ar jo produktų reikėtų nebegerti likus 6 val. iki operacijos. Skaidrius skysčius (stiklinėje jie yra permatomi, pvz., paprastas ar negazuotas mineralinis vanduo) galima vartoti ilgiau, nes jie greičiau rezorbuojasi skrandyje – tokių skysčių pacientai prieš operaciją turi būti negėrę bent 2 val. Žinoma, alkoholis tam nepriskiriamas, net ir skaidrus!
VAISTAI. Vykdami į ligoninę, nepamirškite pasiimti savo nuolat vartojamų vaistų, pvz., nuo kraujospūdžio ar cukrinio diabeto. Tačiau prieš operaciją juos leidžiama išgerti su nedideliu gurkšniu vandens tik pasitarus su gydytoju. Ypač atidžiai reikia elgtis su kraują skystinančiais vaistais, kurie turi tikslų laiką, kada jų vartojimą reikia nutraukti – vieniems šis terminas yra 1-2 dienos, kitiems – 5-7 dienos prieš operaciją. Šiuo klausimu aiškius nurodymus turėtų suteikti šeimos gydytojas. Pasitarkite su gydytoju dėl specialių vaistų diabetui ir nutukimui gydyti (Ozempic, Wegovy, Rybelsus, Trulicity, Lyxumia, Mounjaro,Victoza) vartojimo prieš operaciją.
DEPILIACIJA. Patys nešalinkite plaukų nuo numatomos operuoti kūno vietos – prireikus tą padarys ligoninės personalas specialia medicininės paskirties mašinėle. Šalinant plaukus namuose (ypač vienkartiniais skutimosi peiliukais) pažeidžiamas odos paviršius ir susidaro sąlygos kauptis mikroorganizmams, kurie operacijos metu gali patekti į operacinę žaizdą.
PAPUOŠALAI. Visi papuošalai turėtų būti nuimti prieš operaciją. Svarbu nusiimti ne tik žiedus, grandinėles, apyrankes, bet ir išsiverti auskarus bei įvėrinius (angl. piercing)! Operacijos metu kraujavimui stabdyti yra naudojamas prietaisas su elektra (kaustika). Elektros srovė gali pereiti per metalą ir nudeginti po juo esančią odą. Be to, operacijos metu pacientui yra lašinami skysčiai, todėl pirštai šiek tiek paburksta. Jei per ankštas žiedas sutrikdys piršto kraujotaką, papuošalą gali tekti perpjauti.
MANIKIŪRAS. Operacijos metu tiek rankų, tiek kojų nagai turi būti nelakuoti, kad operacinės personalas galėtų stebėti nagų spalvą. Ryškiaspalvis ar tamsus lakas gali iškreipti pacientui ant piršto dedamo deguonies įsotinimo matavimo prietaiso – pulsoksimetro – parodymus ir suteikti netikslius duomenis apie deguonies kiekį kraujyje. Per ilgi nagai trukdo uždėti pulsoksimetrą, todėl prieš operaciją juos reikėtų pasitrumpinti.
MAKIAŽAS. Odos spalvos kitimas operacijos metu yra svarbus informacijos šaltinis apie paciento gyvybines funkcijas. Dėl storo pudros sluoksnio ar dažytų lūpų sunkiau pastebėti išblyškusią odą ar pasireiškusią alerginę reakciją.
AKYS. Kai kurių operacijų metu, kad aplinka būtų maksimaliai sterili, pacientas visiškai užklojamas specialiu apklotu, įskaitant ir veidą. Priklijuojamos blakstienos, ypač padengtos tušu, prie šios medžiagos prilimpa. Anestetikais užmigdytas žmogus nebegali aktyviai mirksėti, todėl dirbtinės blakstienos gali įsisprausti tarp akių vokų ir sudirginti junginę ar subraižyti ragenos paviršių. Tas pats gali nutikti ir dėl kontaktinių lęšių, todėl prieš operaciją juos išsiimkite. Patariama kontaktinius lęšius iš viso palikti namie, o į ligoninę geriau pasiimti akinius.
RŪKYMAS. Bendrosios anestezijos metu pacientas prijungiamas prie kvėpavimo aparato, o tam reikia į plaučius įvesti vamzdelį. Dėl manipuliacijos kvėpavimo takuose rūkantiems kyla didesnė rizika po to susirgti plaučių uždegimu. Rūkorių plaučiuose taip pat prisikaupia daug sekreto, jie labai kosti, daug dažniau įvyksta kvėpavimo takų spazmas, kuriam prireikia papildomų vaistų. Rūkantys pacientai bendrai turi didesnę riziką patirti infarktą operacijos metu ir po jos, susirgti plaučių ligomis, juos dažniau ištinka astmos priepuolis. Dėl rūkymo pažeistų kraujagyslių trinka kraujotaka, o tai lemia blogesnį žaizdų gijimą, dažnesnį jų pūliavimą. Visas minėtas rizikas galima sumažinti nustojus rūkyti. Net ir 1 para duoda šiokių tokių rezultatų, o nerūkius bent 1 mėnesį, nauda yra akivaizdi. Visa ši informacija galioja ir „veipinimui“.
Kokį teigiamą poveikį turi nerūkymo laikotarpis prieš operaciją?
- 24 valandos: žymiai sumažėja anglies monoksido ir nikotino kiekis organizme, o tai pagerina aprūpinimą deguonimi.
- 3 savaitės: sumažėja žaizdų komplikacijų dažnis.
- 6-8 savaitės: pagerėja kvėpavimo funkcija ir sumažėja skreplių kiekis.
- 6 mėnesiai: sustiprėja imuninė funkcija.
Atvykdami planinei operacijai turėkite:
- Amens tapatybės dokumentą (pasą arba ID kortelę);
- Gydytojo siuntimą operaciniam gydymui (forma F027/a), atliktų tyrimų (bendras kraujo tyrimas, šlapimo tyrimas, kraujo krešėjimo rodikliai, gliukozės kiekis, elektrokardiograma, kiti gydytojo paskirti tyrimai) rezultatus;
- Pasiimkite elektroninę laikmeną su ambulatoriškai atliktų radiologinių tyrimų (magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografija, rentgenografija) vaizdais, su operacija susijusius išrašus iš medicininės dokumentacijos;
- Atsivežkite į ligoninę savo nuolat vartojamus vaistus. Taip pat nepamirškite namuose naudojamų pagalbinių aparatų bei prietaisų – pvz., akinių, klausos aparato, neinvazinės ventiliacijos aparato sergant miego apnėja ir kt.;
- Rekomenduojama turėti chalatą ar patogius kasdieninius drabužius, pižamą, šlepetes, asmens higienos priemones (dantų šepetėlį, dantų pastą, šukas ir kt.);
- Pravartu pasiimti knygą, žurnalą ar kitą priemonę laisvalaikiui leisti.
- Nepamirškite mobiliojo telefono įkroviklio. Jei ketinate klausytis muzikos ar žiūrėti filmus, turėkite ausines, kad netrukdytumėte palatos kaimynams.
- Nesivežkite papuošalų ar kitų vertingų daiktų, neprisikraukite maisto produktų – ligoninėje pacientams skiriamas maitinimas yra jų gydymo plano sudėtinė dalis.
Ligoninėje teikiama profesionali medicininė priežiūra, tačiau itin svarbus veiksnys siekiant užtikrinti greitesnį ir sėkmingesnį paciento pasveikimą yra tinkama asmens higiena. Tiek pacientai, tiek lankytojai turi laikytis tam tikrų higienos taisyklių, kad išvengtų infekcijų plitimo ir padėtų sukurti saugią bei sveiką aplinką.
Paciento higiena ligoninėje
KŪNO HIGIENA. Kasdienis kūno prausimas sumažina infekcijų riziką, nes yra pašalinami nešvarumai, prakaitas, bakterijos ir negyva oda, nusiprausus taip pat pagerėja bendra savijauta.
BURNOS HIGIENA. Dantų valymas ir burnos skalavimas bent du kartus per dieną yra būtinas, norint išvengti burnos infekcijų (pvz., gingivito ir periodontito), kvėpavimo takų infekcijų ar aspiracinės pneumonijos rizikos.
NAGŲ PRIEŽIŪRA. Rekomenduojama prižiūrėti ir reguliariai trumpinti nagus, nes po ilgais nagais kaupiasi nešvarumai, kurie gali patekti į žaizdas ar kvėpavimo takus ir taip sukelti infekciją.
RANKŲ HIGIENA. Infekcija dažniausiai perduodama per rankas, liečiant įvairius aplinkos paviršius ir daiktus. Todėl reguliariai plaukite rankas su muilu ir vandeniu arba atlikite rankų antiseptiką.
PLAUKŲ PRIEŽIŪRA. Tinkama plaukų priežiūra padeda išvengti infekcijų, gerina bendrą savijautą ir palaiko sveiką galvos odą. Plaukus reikėtų šukuoti kasdien, o plauti reguliariai pagal poreikį.
DRABUŽIAI IR AVALYNĖ. Ligoninėje pacientams yra duodamos pižamos, tačiau galima dėvėti ir savo drabužius. Svarbu, kad jie būtų švarūs ir kuo natūralesnio audinio, kad oda kvėpuotų, taip pat būtų laisvi ir patogūs. Prašome ligoninėje neavėti lauko avalynės, o turėti švarią, patogią ir lengvai prižiūrimą avalynę, skirtą avėti patalpose.
ASMENINIŲ DAIKTŲ NAUDOJIMAS. Nesidalinkite asmeniniais daiktais su kitais pacientais. Jūsų higienos priemonės (dantų šepetėlis, šukos, rankšluostis, skustuvas ir kt.), yra skirti tik Jums. Dalinantis šiais daiktais gali būti perduodami mikrobai ar infekcijos.
HIGIENOS PRIEMONIŲ LAIKYMAS. Savo daiktus laikykite asmeninėse spintelėse, o ne bendroje erdvėje ar prie visiems palatos pacientams skirtos kriauklės.
Plauti rankas muilu ir vandeniu reikia:
- Po tiesioginio sąlyčio su kūno skysčiais, pvz., krauju, šlapimu.
- Po naudojimosi tualetu.
- Prieš valgant maistą.
- Kuo dažniau, jeigu esate izoliuotas dėl C.Difficile infekcijos, sukeliančios viduriavimą.
- Kuo dažniau, jeigu lankote pacientą, kuris yra izoliuotas dėl C.Difficile infekcijos, sukeliančios viduriavimą.
Atlikti rankų antiseptiką būtina:
- Prieš liečiant akis, nosį ar burną.
- Palietus lovą, daiktų spintelę, telefoną, iškvietimo pultą.
- Palietus durų rankeną.
- Nusikosėjus ar nusičiaudėjus.
- Įeinant į palatą ar išeinant iš jos.
Kaulų lūžių gydymo taktikos
- Atvirą lūžį išoperuojame per 24 valandas
- Uždarą lūžį gydome atsižvelgdami j kaulo tipą ir medicinines rekomendacijas (konservatyvus gydymas, operacija, atidėta operacija)
Kodėl kartais operacija atidedama?
Atidėjimas turi teigiamą poveikį operacijai ir jos rezultatui todėl, kad:
- sumažėjęs patinimas ir uždegimas = saugesnė ir efektyvesnė operacija
- prasidėjęs minkštųjų audinių gijimas = sklandesnis jūsų atsistatymas
- mažesnė infekcijų rizika = mažesnė komplikacijų rizika
- geresnė bendra jūsų sveikatos būklė = greitesnis gijimas
- tikslingai parinktas operuojantis gydytojas = geresnis operacijos rezultatas
- operacijos laukimas ne ligoninės palatoje, o namuose = mažiau papildomo streso ir nepatogumo jums
- papildomas laikas pasiruošti pooperaciniam periodui ar reabilitacijai = mažiau rūpesčių po operacijos
Kaip suplanuojama atidėta operacija?
- Artimiausiomis darbo dienomis su jumis susisieksime telefonu ir suderinsime tikslų operacijos atlikimo laiką
- Atidėtą operaciją atliksime per 5-10 darbo dienų
Patarimai laukiantiems operacijos namuose
- skaudančią vietą šaldykite su pertraukomis tris dienas po traumos
- jei skauda, vartokite nereceptinių vaistų nuo skausmo
Jei pastebėjote pakitimų – sustiprėjo skausmas, tempia odę, nutirpo pirštai, galūnė labai stipriai sutino, tapo šalta ir kt. – nedelsiant kreipkitės j RVUL Skubios pagalbos skyrių.
Jei turite klausimų, kviečiame darbo dienomis, darbo laiku kreiptis į Organizacinį skyrių, tel. Nr. +370 5 236 2141
Šioje atmintinėje pateikiama svarbi informacija, reikalinga prieš planinę ortopedinę operaciją.
Atmintinę galite peržiūrėti ir atsisiųsti paspaudę ant dešinėje pusėje esančio paveikslėlio.
Reabilitacija
Šioje atmintinėje pateikiami pratimai kaklo ir pečių juostos įtampai mažinti.
Atmintinę galite peržiūrėti ir atsisiųsti paspaudę ant dešinėje pusėje esančio paveikslėlio.
Šioje atmintinėje pateikiami pratimai nugaros skausmui mažinti.
Atmintinę galite peržiūrėti ir atsisiųsti paspaudę ant dešinėje pusėje esančio paveikslėlio.
Šioje atmintinėje pateikiami pratimai pėdų raumenų sutvirtinimui.
Atmintinę galite peržiūrėti ir atsisiųsti paspaudę ant dešinėje pusėje esančio paveikslėlio.
Šioje atmintinėje pateikiami pratimai peties skausmui sumažinti esant ūmiam periodui.
Atmintinę galite peržiūrėti ir atsisiųsti paspaudę ant dešinėje pusėje esančio paveikslėlio.
Šioje atmintinėje pateikiami pratimai po achilo sausgyslės susiuvimo ir čiurnos lūžio operacijos.
Atmintinę galite peržiūrėti ir atsisiųsti paspaudę ant dešinėje pusėje esančio paveikslėlio.
Šioje atmintinėje pateikiami pratimai po kelio sąnario operacijos (1 dalis).
Atmintinę galite peržiūrėti ir atsisiųsti paspaudę ant dešinėje pusėje esančio paveikslėlio.
Šioje atmintinėje pateikiami pratimai po kelio sąnario operacijos (2 dalis).
Atmintinę galite peržiūrėti ir atsisiųsti paspaudę ant dešinėje pusėje esančio paveikslėlio.
Šioje atmintinėje pateikiami pratimai po peties sąnario operacijos (1 dalis).
Atmintinę galite peržiūrėti ir atsisiųsti paspaudę ant dešinėje pusėje esančio paveikslėlio.
Šioje atmintinėje pateikiami pratimai po peties sąnario operacijos (2 dalis).
Atmintinę galite peržiūrėti ir atsisiųsti paspaudę ant dešinėje pusėje esančio paveikslėlio.
Šioje atmintinėje pateikiami pratimai riešui ir alkūnei.
Atmintinę galite peržiūrėti ir atsisiųsti paspaudę ant dešinėje pusėje esančio paveikslėlio.
Šioje atmintinėje pateikiami pratimai po veidinio nervo pažeidimo.
Atmintinę galite peržiūrėti ir atsisiųsti paspaudę ant dešinėje pusėje esančio paveikslėlio.
Šioje atmintinėje pateikiami patarimai pacientams, kuriems buvo atlikta stuburo išvaržos operacija.
Atmintinę galite peržiūrėti ir atsisiųsti paspaudę ant dešinėje pusėje esančio paveikslėlio.
- Ramentų pardavimo automatas stovi lauke šalia įėjimo į Konsultacijų skyrių
- Ramentus galite įsigyti bet kuriuo paros metu vieno mygtuko paspaudimu – ekrane spauskite „PIRKTI“ ir mokėkite (atsiskaitymas tik banko kortele)
- Dviejų ramentų kaina – 30,00 EUR
- Ramentai pagaminti Vokietijoje: paminkštinta rankena, reguliuojamas aukštis ir neslystantis antgalis
Kitos pacientams skirtos atmintinės
Šioje atmintinėje pateikiama svarbiausia informacija apie insultą, skirta pacientams ir jų artimiesiems:
1. INSULTAS. KĄ REIKIA ŽINOTI?
2. INSULTO DIAGNOZĖ IR GYDYMAS
3. INSULTO POVEIKIS SVEIKATAI IR KASDIENYBEI
4. REABILITACIJA PO INSULTO
5. GRĮŽIMAS NAMO
6. INSULTO PREVENCIJA
Atmintinę galite peržiūrėti ir atsisiųsti paspaudę ant dešinėje pusėje esančio paveiksliuko.
Šioje atmintinėje pateikiama glausta informacija apie pragulas ir jų prevenciją.
Atmintinę galite peržiūrėti ir atsisiųsti paspaudę ant dešinėje pusėje esančio paveikslėlio.
Šioje atmintinėje pateikiami patarimai pacientų, sergančių demencija, artimiesiems
Atmintinę galite peržiūrėti ir atsisiųsti paspaudę ant dešinėje pusėje esančio paveikslėlio.
Bendrosios taisyklės
- Vartokite pakankamai skysčių (apie 2 l per dieną)
- Pasirūpinkite, kad oda aplink dreną / kateterį būtų švari ir sausa, o užklijuotas tvarstis nebūtų permirkęs ar nešvarus
- Tvarstį keiskite kas 1–2 paras arba esant poreikiui
- Stebėkite, kad vamzdelis nebūtų perlenktas ar prispaustas (šlapimas turi laisvai bėgti į šlapimo surinkimo maišelį)
- Nepamirškite, kad šlapimo surinkimo maišelis visada turi būti žemiau šlapimo pūslės lygio
- Šlapimą iš surinkimo maišelio reikia išpilti tada, kai jis prisipildo iki 2/3 maišelio. Taip pat šlapimą būtina išpilti prieš miegą ar išeinant iš namų
- Šlapimo surinkimo maišelį keiskite kas savaitę (prieš tai nepamirškite švariai nusiplauti rankų)
Kaip prižiūrėti tvarstį aplink dreną ar kateterį?
- Prieš keisdami tvarstį būtinai kruopščiai nusiplaukite rankas muilu
- Nuimkite seną tvarstį
- Odą aplink dreną / kateterį papurkškite ir nuvalykite antiseptiku
- Palaukite, kol oda išdžius ir užklijuokite naują tvarstį
- Tvarstį reikėtų keisti kas 1–2 dienas. Jei reikia, tvarstį galite keisti ir dažniau
Kada keisti dreną ar kateterį?
- Nefrostominis drenas keičiamas kas 3–6 mėn.
- Epicistostominis kateteris keičiamas kas 1–3 mėn.
- Dreno ar kateterio naudojimo laiką ir keitimą nustato gydytojas, atsižvelgdamas į klinikinę paciento būklę
Kaip praustis?
- Maudytis galite duše
- Prausiantis nuimti tvarsčio ir šlapimo surinkimo maišelio nereikia
- Išsimaudę seną tvarstį ir šlapimo surinkimo maišelį pakeiskite naujais
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei pastebėjote, kad aplink dreną / kateterį oda paraudo, patino ar niežti
- Jei atsirado skausmas
- Jei sukarščiavote
- Jei šlapimas nebėga į šlapimo surinkimo maišą ar jo bėga visai nedaug
- Jei šlapimas bėga aplink dreną / kateterį
- Jei bėga pūlingas ar kraujingas šlapimas
- Jei iškrito drenas ar kateteris
- Jei nutrūko nefrostomą fiksuojantys siūlai
Kas tai?
Išgyvenusiųjų kritinę būklę sindromas (sutr. IKBS, anai. Post- Intensive Care Syndrome) – tai ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, su kuriais susiduria pacientai po ilgų ligų ir gyvybei grėsmingų būklių, dėl kurių buvo gydomi Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje.
Dažniausios sveikatos problemos: raumenų silpnumas, pažintiniai ir psichikos sutrikimai.
Rizikos veiksniai
IKBS gali pasireikšti po:
- ilgalaikės dirbtinės plaučių ventiliacijos (1 iš 3 pacientų),
- sepsio ir sunkios infekcijos (1 iš 2 pacientų),
- ilgo gydymo reanimacijoje(l iš 2 pacientų) ilgalaikio medikamentinio sąmonės slopinimo kitų gyvybei pavojingų būklių.
Be to, reanimacinės palatos aplinka pacientui yra sunki psichologiškai, gali padidinti ligų sukeltą sąmonės sumišimą ir orientacijos sutrikimą.
Raumenų silpnumas
- Nusilpę raumenys, sumažėjusi raumenų masė, sumažėjusi ištvermė: pacientui sunku apsirengti, pavalgyti, nusiprausti, vaikščioti, atlikti kasdieninius buitinius darbus.
- Įprastinei veiklai reikia ypatingų pastangų.
- Pilnam raumenų jėgos atstatymui reikalinga ilgalaikė reabilitacija.
Pažintinių funkcijų sutrikimai
- Atminties, dėmesio koncentracijos, kritinio mąstymo, sudėtingų, kompleksinių užduočių atlikimo sutrikimai.
- Daugumos pacientų būklė per pirmuosius metus gerėja, tačiau dažnai pilnai neatsistato, todėl jiems sunkiau grįžti į įprastą darbinę ir kasdienę veiklą.
- Rekomenduojama lavinti pažintines funkcijas (skaitymas, mokymasis, galvosūkiai ir kt.).
Psichikos sutrikimai
- Dažniausiai pasireiškia miego sutrikimai: pacientui sunkiau užmigti, trumpėja miego trukmė, gali kankinti košmarai, prisiminimai apie nemalonius išgyvenimus ligoninėje.
- Nemažai pacientų patiria nerimą, depresiją, potrauminio streso sindromą.
- Psichikos sutrikimai daugumai pacientų lengvėja per pirmuosius metus, bet gali pilnai ir neišnykti.
- Sutrikimams pilnai neišnykus rekomenduojama profesionali psichologo pagalba.
Patarimai artimiesiems: PACIENTAS LIGONINĖJE
- Kalbėkite su pacientu apie jam pažįstamus dalykus, žmones, įvykius.
- Paaiškinkite, kuri šiandien diena, mėnuo, koks laikas.
- Atneškite ir parodykite pažįstamų žmonių nuotraukų, vaizdo įrašų.
- Sąmoningiems pacientams paskaitykite mėgstamos knygos ištrauką arba atneškite mėgstamą knygą skaityti savarankiškai.
- Siekiant geresnės miego kokybės galima naudoti individualias apsaugos priemones: miego kaukę akims, ausų kamštukus.
- Jeigu pacientui po kritinės ligos išsivystė raumenų silpnumas, galima rankų raumenų mankštinimui naudoti minkštus kamuoliukus (prieš tai pasitarus su gydančiu gydytoju).
- Jeigu pacientui buvo atlikta tracheostomija, jis yra sąmoningas ir geba palaikyti kontaktą – galite jam pasiūlyti rašymo priemonių (piešimo lentelę, popieriaus, rašiklių).
Patarimai artimiesiems: PACIENTAS NAMUOSE
- Skatinkite pacientą judėti, atlikti įprastas veiklas, kad pagerėtų bendra fizinė būklė.
- Stenkitės išlaikyti reguliarų dienos ritmą (valgio, poilsio, aktyvių veiklų režimą).
- Pasirūpinkite pilnaverte mityba.
- Skatinkite pacientą spręsti galvosūkius, skaityti, mokytis, kad padėtumėte atkurti smegenų funkcijas.
- Skatinkite išsikalbėti, o jei reikia – patarkite pacientui pasikonsultuoti su psichologu, kad būtų lengviau įveikti emocinius iššūkius.
- Sukurkite namuose saugią ir patogią aplinką.
Patarimai artimiesiems: KAIP PADĖTI SAU
- Kilus klausimams apie paciento būklę ir jo atsistatymo procesą kreipkitės į medicinos personalą, taip pat informacijos apie išgyvenusiųjų kritinę būklę sindromą galite ieškoti savarankiškai – žinios padės sumažinti nerimą ir pasiruošti laukiančiam etapui.
- Jei jaučiate didelį nerimą, stresą, sunku suvaldyti emocijas, pasikonsultuokite su psichologu ar psichoterapeutu.
- Rūpinkitės savimi – miegas, sveika mityba ir fizinis aktyvumas turi didelę įtaką jūsų gebėjimui susidoroti su stresu.
- Stenkitės į savo dienotvarkę įtraukti mėgstamų veiklų, kurios jums teikia džiaugsmą ir atpalaiduoja, nesijauskite kalti, kad skiriate laiko sau.
Prisiminkite, kad patirti įvairias emocijas yra normalu. Palaikymas, rūpinimasis savimi ir turima informacija gali padėti įveikti sunkią situaciją.
Kai asmeniui nustatoma demencijos diagnozė, jam ir jo artimiesiems tampa itin svarbu gauti reikalingą pagalbą – informaciją ir palaikymą savo aplinkoje. Be šių dalykų kasdienybė gali tapti labai sunki, tačiau galima prisitaikyti prie demencijos nulemtų pokyčių ir kuo ilgiau gyventi visavertį, orų gyvenimą.
Leidinys „Žingsniai po demencijos diagnozės“ skirtas asmenims, kuriems diagnozuota Alzheimerio liga ar kita demencijos priežastis, taip pat jų artimiesiems ir draugams. Jame rasite:
• informaciją apie demencijos sindromą,
• praktinius patarimus,
• informaciją apie paslaugas ir pagalbos galimybes.
Tikimės, kad jis suteiks reikalingos informacijos, padės susiorientuoti ir paskatins priimti mintį, jog gyvenimas su demencijos diagnoze yra įmanomas.
Leidinį parengė asociacija „Demencija Lietuvoje“
